Kategorija
111 Biblijos eilutės apie vagystę, vagystę
Dievo žodyje mokoma, kad vogti draudžiama – tai nuodėmė, smerkiama tiek dvasinių, tiek žemiškų įstatymų. Vogimas nėra pateisinamas ar apdovanojamas, o tie, kurie vagia, yra baudžiami.
Todėl apvalyk savo širdį nuo pikto ir venk klystkelių, vedančių į pražūtį. Vogimas neatneša jokios naudos, tai tarsi kilpė ant kaklo. Nesvarbu, ką vagi ir kiek – pats faktas, kad imi tai, kas ne tavo, daro tave kaltu. Dievo akivaizdoje nėra jokio pateisinimo, kad ir kokia didelė būtų tavo bėda.
Todėl sakoma: „Kas vogdavo, tegu daugiau nebevagia, bet tegu dirba, savo rankomis triūsdamas, kad turėtų ką duoti stokojančiam“ (Efeziečiams 4, 28). Vietoj to, kad atimtum iš kitų, Jėzus nori, kad būtum dosnus ir visada turėtum kuo pasidalinti.
Svarbu dirbti ir nežiūrėti lengvabūdiškai į tų, kurie sunkiai dirbo, kad ką nors turėtų, turtą. Net jei ir nebuvai pagautas pirmą kartą vogdamas, būk tikras – viskas išaiškės ir gali tekti ilgus metus praleisti kalėjime. Gerai pagalvok, kas tau naudingiau. Neleisk akimirksnio pagundai ar aplinkybėms užtemdyti proto.
Ieškok Dievo, nes savo begaliniu gailestingumu Jis pasirūpins pagal savo turtus ir šlovę. Nepulk į priešo pinkles, ieškok pagalbos, atsikratyk blogų įpročių ir leisk Šventajai Dvasiai vesti tave. Nesulaužyk Dievo įsakymų, tvirtai laikytis Jo žodžio ir pamatysi, kaip Jis tave palaiko kiekvieną rytą.
Nepasitikėkite priespauda, tuščiai nesivilkite grobiu. Jei didėja turtai, nepririškite prie jų savo širdies.
Neapiplėšk beturčių dėl to, kad jie yra beturčiai, ir neskriausk nukentėjusiojo teisme,
nes Viešpats gins jų bylą ir išplėš sielą tų, kurie juos plėšė.
Angelas aiškino: „Tai prakeikimas, einantis per visą žemę. Kiekvienas vagis ir melagingai prisiekiantis bus teisiamas pagal tai, kaip ten parašyta.“
„Aš jį pasiunčiau, – sako kareivijų Viešpats, – į vagies namus ir į melagingai prisiekiančiojo mano vardu namus, kad juos sunaikintų iš pamatų.“
nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.
Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.
Tas paklausė Jo: „Kokių?“ Jėzus atsakė: „Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk;
Neapiplėšk beturčių dėl to, kad jie yra beturčiai, ir neskriausk nukentėjusiojo teisme,
O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai.“
Tai kodėl tu, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs? Kodėl, skelbdamas, kad negalima vogti, pats vagi?
Kūno darbai aiškūs: tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas,
stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaika, pavydas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai,
pavyduliavimai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai. Įspėju jus, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.
kad nė vienas neperžengtų ribų ir šituo dalyku neapgaudinėtų savo brolio, nes Viešpats už visa tai baudžia, kaip jau esame įspėję ir patvirtinę.
Nes Aš, Viešpats, mėgstu teisingumą, nekenčiu plėšikavimo. Aš jiems atlyginsiu teisingai ir sudarysiu amžiną sandorą su jais.
„Jei kas pavagia jautį ar avį ir jį papjauna ar parduoda, jis sugrąžins penkis jaučius už jautį ir keturias avis už avį.
Jei kas užklumpa vagį besilaužiantį ir suduoda jam taip, kad tas numiršta, jis nebaudžiamas už pralietą kraują.
Jei jis tai padarytų dienos metu, jis kaltinamas už pralietą kraują. Vagis privalo viską atlyginti. Jei jis nieko neturi, jį parduosite už vagystę.
Jei pas jį randamas dar gyvas pavogtas jautis ar avis, jis atlygins dvigubai.
Jis gina teises prispaustųjų, alkaniems parūpina duonos. Kalinius išleidžia Viešpats.
„Nekraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia.
Bet kraukite sau turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia,
nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis.“
Jei žmogus būtų pagautas vagiant savo brolį izraelitą, kad jį pavergtų arba parduotų, toks bus baudžiamas mirtimi. Pašalink pikta iš savųjų.
Juk įsakymai: „Nesvetimauk, nežudyk, nevok, neteisingai neliudyk, negeisk“ ir kiti, yra apibendrinami posakiu: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“
Kas apiplėšia tėvą ar motiną ir mano, kad tai nėra nusikaltimas, tas yra naikintojo bendras.
Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai Įstatymas ir Pranašai.“
kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais?
Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nei Dievui duoti išpirką už jį.
Jei mes jums pasėjome dvasinių gėrybių, tai ar didelis dalykas, kad pjausime pas jus medžiaginių?
Kur daug gėrybių, ten daug ir valgančių. Tad kokia nauda yra savininkui iš turtų? Nebent ta, kad jis mato juos savo akimis.
Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus.
Todėl ir jūs būkite pasiruošę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nesitikite.“
Tavo kunigaikščiai tapo maištininkais ir vagių draugais; visi mėgsta kyšius ir laukia dovanų. Jie nebegina našlaičių, našlės byla nepasiekia jų.
Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir blogio, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastos, paniekos, apkalbų.
Tai šmeižikai, nekenčiantys Dievo, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų,
Viešpats mėgsta teisybę ir nepalieka savo šventųjų, bet saugo juos per amžius. O nedorėlių vaikai pražus.
Jie yra godūs šunys, kurie niekada nepasisotina. Jie yra ganytojai, neturintys supratimo. Jie žiūri į savo kelią ir ieško sau naudos.
Vargas tiems, kurie planuoja neteisybes ir piktybę gulėdami lovose, kad įvykdytų jas rytui išaušus, nes jie turi tam galios.
Taip pat ir kariai klausė: „Ką mums daryti?“ Jis jiems atsakė: „Nieko neskriauskite, melagingai neskųskite, tenkinkitės savo alga.“
Nedorėlis giriasi savo širdies pageidimais, gobšuolis didžiuojasi ir niekina Viešpatį.
Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo tuniką, atiduok jam ir apsiaustą.
Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi.
Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.
Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų.
Nesijaudink, jei kas praturtėja ir jo namų garbė padidėja.
Juk mirdamas jis to nepasiims, garbė nepalydės jo.
Savo tarną Dovydą Jis išsirinko, paėmęs jį nuo avių gardų.
Pašaukė jį nuo žindančių avių ganyti Jokūbą ir Izraelį, Jo paveldėjimą.
Jis ganė juos nuoširdžiai, rūpestinga ranka juos vedė.
Neskriauskite našlių ir našlaičių, ateivių ir beturčių. Nemąstykite pikta savo širdyse prieš savo brolį.“
Teisiojo truputis yra geriau už daugelio nedorėlių turtus,
nes nedorėlių rankos bus sulaužytos, o teisiuosius palaiko Viešpats.
Jei kas paveda savo artimui saugoti pinigus ar kitokius daiktus ir jie pavagiami iš jo namų, tai, suradus vagį, jis privalo dvigubai atlyginti.
Vienišas žmogus, neturįs nei sūnaus, nei brolio, triūsia be galo, ir jo akys nepasisotina turtais. Jis nepagalvoja: „Kodėl aš triūsiu ir užginu gėrybes savo sielai?“ Tai taip pat tuštybė ir nereikalingas vargas!
Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite Jo rūstybei, nes parašyta: „Mano kerštas, Aš atmokėsiu“, – sako Viešpats.
Ar nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neapsigaukite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei homoseksualistai,
nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.
Kas susideda su vagimi, nekenčia savo sielos; jis prisiekia sakyti tiesą, bet nieko nepasako.
Kas suklaidina teisųjį, kad jis eitų piktais keliais, pats įkris į savo duobę, o nekaltieji paveldės gėrybes.
Nagi dabar jūs, turtuoliai, verkite ir raudokite dėl jums artėjančių negandų!
Jūsų turtai supuvę ir jūsų drabužiai kandžių sukapoti.
Jūsų auksas ir sidabras surūdijo, ir jų rūdys prieš jus liudys bei ės jūsų kūnus kaip ugnis. Jūs susikrovėte turtus paskutinėmis dienomis.
Kas elgiasi teisiai ir kalba tiesą, kas paniekina priespaudos pelną, kas neima kyšių, kas užsikemša ausis ir nesiklauso kraują praliejančių, kas užmerkia akis ir nesigėri piktybėmis,
Jų gerklė – atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose.
Jų burna pilna keiksmų ir kartumo,
ir tarė jiems: „Parašyta: „Mano namai vadinsis maldos namai“, o jūs pavertėte juos „plėšikų lindyne“!“
„Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu, – sako Viešpats, – išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos.“
Jėzus atsakydamas tarė: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį.
Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas ir, pamatęs jį, praėjo kita kelio puse.
Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse.
O vienas samarietis keliaudamas užtiko jį ir pasigailėjo.
Priėjęs jis aprišo jo žaizdas, užpildamas aliejaus ir vyno, užkėlė ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį.
Kitą dieną iškeliaudamas jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: „Slaugyk jį, o jeigu ką išleisi viršaus, sugrįžęs atsilyginsiu.“
Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“
Jis atsakė: „Tas, kuris jo pasigailėjo.“ Jėzus jam tarė: „Eik ir tu taip daryk!“
Nedorėliai skolinasi ir negrąžina, o teisusis yra gailestingas ir duoda.
Jo palaimintieji valdys žemę, o Jo prakeiktieji bus sunaikinti.
Jų audiniai netinka drabužiams, jais neįmanoma prisidengti. Jų darbai yra pikti, ir jų rankos smurtauja.
Aš teisiu jus, o Izraelio namai, kiekvieną pagal jo kelius, – sako Viešpats Dievas. – Atgailaukite ir nusigręžkite nuo savo nusikaltimų, kad jūsų neteisybės jūsų nesunaikintų.
Atmokėk, Viešpatie, mūsų kaimynams septyneriopai už piktžodžiavimą, kuriuo jie Tave plūdo!
Palaimintas žmogus, kuris tai vykdo, ir žmogaus sūnus, kuris to laikosi: saugo šabą nesuterštą ir savo rankas sulaiko nuo pikto.“
„Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir mamonai.“
Neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip neteisumo ginklų, bet paveskite save Dievui kaip iš numirusiųjų atgijusius ir savo narius Jam – kaip teisumo ginklus.
Argi nesupranta piktadariai, kurie ryja mano tautą lyg duoną? Ir Dievo jie nesišaukia.
pavyduliavimai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai. Įspėju jus, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.
Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.
Ar gali žmogus apiplėšti Dievą? Tačiau jūs apiplėšėte mane. Jūs klausiate: „Kaip mes apiplėšėme Tave?“ Dešimtinėmis ir aukomis!
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas.
Argi manote, kad galite vogti, žudyti, svetimauti, melagingai prisiekti, aukoti Baalui ir sekioti svetimus dievus,
„Jei kas pavagia jautį ar avį ir jį papjauna ar parduoda, jis sugrąžins penkis jaučius už jautį ir keturias avis už avį.
Kaip gėdisi vagis, kai jį pagauna, taip bus sugėdintas Izraelis: karaliai, kunigaikščiai, kunigai ir pranašai,
Žinai įsakymus: „Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną.“
Kas vogdavo, tegu nebevagia, bet dirba, savo rankomis darydamas gerus darbus, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam.