Kategorija
EILIAI MOTERIAMS
Esi brangakmenis Dievo rankose, drąsus ir stiprus žmogus, gebantis tiek daug. Dievas tave myli ir sukūrė su nuostabiu tikslu. Kiekvieną dieną atiduok viską, ką gali geriausio, ir ugdyk charakterį, kuris visada garbintų Dievą.
Žinau, kad gyvenime būna sunkumų ir išbandymų, bet atsimink, kad Jehova tave išgelbės iš viso to. Kiekvieną dieną kovokite savo kovas, bet ant kelių prieš Dievą, ir Jis ves tave į pergalę.
Sutelk dėmesį į vidinį grožį, o ne į išorinį. Dievas mato tavo širdį, tavo romumą, tavo nepaperkamą dvasią – štai kas Jam yra vertinga.
Visada kalbėk su Dievo išmintimi, mokyk su meile. Būk išmintingas žmogus, statydamas savo namus, nedaryk kaip kvailys, kuris savo rankomis juos griauna.
Ženk į priekį kiekvieną dieną. Dievas yra su tavimi, niekada tuo neabejok. Su savo Dangiškojo Tėvo pagalba visada gali būti pavyzdžiu, kur beeitum. Visada ieškok savo Kūrėjo ir apmąstyk Jo gerumą kiekvieną dieną.
Apgaulingas žavesys ir trumpalaikis grožis, o moteris, kuri bijo Viešpaties, verta pagyrimo (Patarlių 31, 30).
Tegu puošia jus ne išorė – supinti plaukai, aukso papuošalai ar ištaigingi drabužiai, –bet paslėptas širdies žmogus: nenykstanti, romi ir taikinga dvasia, kuri labai brangi Dievo akyse.
Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose.Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.
Taip pat, kad moterys puoštųsi kukliai ir padoriais drabužiais, droviai ir santūriai, ne supintais plaukais ar auksu, perlais ar brangiu drabužiu,bet – kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu, – gerais darbais.
Todėl mes nepailstame. Nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina.
Mes esame Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.
Viešpats tarė Samueliui: „Nežiūrėk į jo išvaizdą nei į jo ūgį, nes Aš jį atmečiau. Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį.“
Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.
Tu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės spindi iš po garbanų. Tavo plaukai kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado kalnų.
Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.
Jiems priartėjus prie Egipto, jis tarė savo žmonai Sarajai: „Aš žinau, kad tu esi graži moteris
Visoje šalyje nebuvo gražesnių moterų už Jobo dukteris. Jų tėvas davė joms paveldėjimą tarp jų brolių.
įteikti liūdintiems Sione grožybę vietoj pelenų, džiaugsmo aliejaus vietoj gedulo, gyriaus drabužį vietoj apsunkusios dvasios. Juos vadins teisumo medžiais, Viešpaties sodiniais Jo šlovei.
Jo vardas buvo Nabalas, o jo žmonos – Abigailė. Moteris buvo išmintinga ir graži, bet jos vyras šiurkštus ir blogo elgesio; jis buvo iš Kalebo namų.
Mergina buvo labai graži, mergaitė, kurios joks vyras nebuvo pažinęs. Ji, nusileidusi prie šulinio ir pasisėmusi vandens, lipo aukštyn.
Kiekviena mergaitė tik po dvylikos mėnesių pasiruošimo galėjo įeiti pas karalių Ahasverą. Šešis mėnesius jos tepėsi miros aliejumi ir šešis mėnesius įvairiais kitais tepalais ir kvepalais.
Kas yra toji, kuri pasirodo lyg ryto aušra, graži kaip mėnulis, šviesi kaip saulė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis?
Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautųir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis.
Pakilk šiaury, pūsk, pietų vėjau, į mano sodą, kad jo kvapas sklistų toli! Tegul mano mylimasis ateina į savo sodą ir valgo jo skanių vaisių.
Todėl aš prašau jus, broliai, dėl Dievo gailestingumo savo kūnus aukoti kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, – tai jūsų sąmoninga tarnystė.Ir nesitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu – gyventi Viešpaties namuose per visas savo gyvenimo dienas, stebėti Viešpaties grožį ir lankyti Jo šventyklą.
Jei tu nežinai, o gražiausioji, sek bandos pėdomis ir ganyk savo ožiukus šalia piemenų palapinių.
Kokios gražios tavo kojos su kurpėmis, kunigaikščio dukra! Tavo strėnų išlenkimai – kaip papuošalai, kaip menininko rankų darbas.
Tuo tarpu moteriai garbė turėti ilgus plaukus, nes plaukai jai duoti kaip dangalas.
Jis skirtu laiku viską puikiai padarė. Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį, bet nė vienas žmogus negali suvokti Dievo darbų nuo pradžios iki galo.
Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“
Karaliaus dukra šlovinga viduje, auksu išmegzti jos apdarai.Išsiuvinėtais drabužiais papuoštą ją veda pas Karalių, ją seka mergaitės, jos draugės, kurios bus atvestos pas Tave.
Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti savo žmonų elgesiu,matydami jūsų gyvenimo skaistumą ir dievobaimingumą.
Gera moteris yra vainikas jos vyrui, o ta, kuri užtraukia gėdą, – lyg puvinys kauluose.
Tu pagrobei mano širdį, mano sese, mano sužadėtine! Tu pagrobei mano širdį vienu savo akių žvilgsniu, vienu savo karolių perlu.
Mano balandėle, gyvenanti uolų plyšiuose, parodyk savo veidą! Leisk išgirsti tavo balsą, nes tavo balsas gražus ir veidas žavus.“
Uždėk mane kaip antspaudą ant savo širdies, kaip apyrankę ant rankos. Meilė yra stipri kaip mirtis, žiauri kaip mirusiųjų buveinė – aistra. Jos kaitra yra ugnies karštis, stipriausia liepsna.
Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs.Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.
Graži tu, mano mylimoji, kaip Tirca, puošni kaip Jeruzalė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis.
Nes kaip kūnas yra vienas ir turi daug narių, o visi to vieno kūno nariai, nors jų daugybė, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus.
Viešpatie, mano širdis neišpuikusi ir akys nesidairo išdidžiai. Aš nesivaikau didelių dalykų, kurie man nepasiekiami.Aš raminau ir tildžiau savo sielą kaip nujunkytą kūdikį. Mano siela yra kaip nujunkytas kūdikis.
„Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta.
Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylima, giriama, – apie visa, kas dora ir šlovinga.
Jokūbas pamilo Rachelę ir pasakė: „Aš tau tarnausiu septynerius metus už jaunesniąją dukterį Rachelę.“
Ir kam gi rūpinatės drabužiu? Žiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia,bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų.
Tavo kaklas – kaip Dovydo bokštas, pastatytas ginklams, ant jo kabo tūkstantis karžygių skydų.
O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.
Tavo kaklas – lyg dramblio kaulo bokštas. Tavo akys – lyg Hešbono tvenkiniai prie Bat Rabimo vartų. Tavo nosis – lyg Libano bokštas, nukreiptas Damasko link.
Aš labai džiaugsiuos Viešpačiu, mano siela džiūgaus Dievu! Nes Jis apvilko mane išgelbėjimo rūbais, apsiautė teisumo apsiaustu kaip sužadėtinį, kuris dedasi vainiką ant galvos, kaip sužadėtinę, pasipuošusią papuošalais.
Yra skirtumas tarp žmonos ir mergaitės. Netekėjusi rūpinasi Viešpaties reikalais, kad būtų šventa kūnu ir dvasia, o ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais – kaip patikti vyrui.
Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa!
Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.
Jis visa, ką turėjo, pavedė Juozapui; pats niekuo nesirūpino, tik maistu, kurį valgė. Juozapas buvo dailus ir gražaus veido.
Joms beeinant pranešti Jo mokiniams, štai Jėzus sutiko jas ir tarė: „Sveikos!“ Jos priėjo, apkabino Jo kojas ir pagarbino Jį.
Tu pamėgai teisumą ir neapkentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavasis Dievas, džiaugsmo aliejumi daugiau negu Tavo bendrus.
Ir nesitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
Jo burna labai saldi, jis visas žavingas. Jeruzalės dukros, toks yra mano mylimasis, mano draugas.
Figmedžio pumpurai sprogsta, vynuogynai žydi ir kvepia. Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!
Po to Jokūbas tarė Labanui: „Duok man mano žmoną, nes atėjo laikas, kad pas ją įeičiau!“
O mes turime dangaus pilietybę, ir iš ten mes karštai laukiame Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus,
Nežiūrėk į mane, nes tavo akys mane nugalėjo. Tavo plaukai – kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado.
Jis išaugs Jo akivaizdoje kaip gležnas augalas, kaip šaknis iš sausos žemės. Neturi jis nei didingos išvaizdos, nei patrauklumo, kai žiūrime į jį, nėra jokio grožio, kuris mus prie jo trauktų.
Ir jūs, vyrai, gyvenkite su žmonomis supratingai, kaip su silpnesniu indu, gerbdami jas kaip gyvenimo malonės bendrapaveldėtojas, kad jūsų maldos nebūtų trukdomos.
Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.
Jis ateis kaip lietus ant nupjautos lankos, kaip lietus, drėkinantis žemę.Jo dienomis žydės teisusis ir taika bus, kol danguje spindės mėnulis.
Vyro širdis visiškai ja pasitiki ir jo namuose netrūks pelno.Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta.
Ateik nuo Libano, mano sužadėtine, ateik pas mane! Nusileisk nuo Amanos, Senyro ir Hermono kalnų viršūnių; išeik iš liūtų guolių, iš leopardų kalnų.
Yra aukso ir daugybė brangakmenių, bet pažinimą kalbančios lūpos yra didelė brangenybė.
Tavo liemuo – lyg ištekinta taurė, kurioje niekada nestinga gėrimo, tavo pilvas – lyg kviečių pėdas, apkaišytas lelijomis.
Izaokas įsivedė mergaitę į savo motinos palapinę. Jis paėmė Rebeką, ir ji tapo jo žmona, ir jis pamilo ją. Izaokas buvo paguostas po savo motinos mirties.
Kaip maloni yra tavo meilė, mano sese, mano sužadėtine! Tavo meilė yra malonesnė už vyną, o tavo tepalų kvapas – už visus brangiausius kvepalus.
Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, kuri šiandien žaliuoja, o rytoj metama į krosnį, tai argi Jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai?
„Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta.Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.
Atsitiko, kad, tik Abromui įėjus į Egiptą, egiptiečiai pastebėjo, jog moteris labai graži.Ją pamatę, faraono kunigaikščiai kalbėjo apie jos grožį faraonui. Moteris tuojau buvo paimta į faraono namus,
ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis.
Dievo karalystė juk yra ne valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.
Ką dar aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
Tavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo.
Mano mylimasis yra lyg stirna ar jaunas briedis. Štai jis jau stovi už sienos ir žiūri pro lango groteles.
Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę,ištvermė – patirtį, patirtis – viltį.O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.
Tavo lūpos kaip raudonos juostelės, o kalba meili. Tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai po tavo garbanomis.
Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.
Bet Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,
Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta.Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nesusierzina, nemąsto piktai,
Kokios mielos Tavo buveinės, kareivijų Viešpatie!Alpsta mano siela ir ilgisi Viešpaties kiemų. Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo.
Tavo galva – lyg Karmelis. Tavo galvos plaukai – lyg purpuras; karalius sužavėtas tavo garbanomis.
Dorajam šviesa nušvinta tamsoje, jis yra maloningas, kupinas gailestingumo ir teisus.
Taigi, jeigu esama Kristuje kokio padrąsinimo, meilės paguodos, jei esama kokio Dvasios bendravimo, nuoširdumo ir gailestingumo,tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami tą pačią meilę, būdami vieningi ir to paties nusistatymo.
Mano mylimasis nuėjo į savo sodą, prie kvepiančių augalų lysvių; ten jis gano avis ir skina lelijas.