Dievo žodyje randame eilučių, kalbančių apie tai, kas įvyks. Pranašas – tai Dievo duota tarnystė kalbėti Jo tautai, tačiau Biblijoje jau užrašyta daug dalykų, kurie dar tik įvyks. Jo žodyje randame šią nuostabią eilutę: „Joki pranašystė niekada neatsirado žmogaus valia, bet kalbėjo šventieji Dievo žmonės, vedami Šventosios Dvasios“ (2 Pt 1, 21). Pranašiškas žodis – tai raktas, atveriantis ir užveriantis dangų pagal Dievo tikslus.
Reikia lyginti chronologiškai išsipildžiusias pranašystes ir aiškiai bei tvarkingai numatyti, kas dar įvyks. Taip bus galima skelbti ir įspėti tuos, kurie eina klystkeliais, padėti jiems grįžti į amžinojo gyvenimo kelią.
Tiems, kurie pasiruošę priimti Kristų ir būti paimti į dangų, linkiu ištvermės iki galo, kad būtumėte išgelbėti.
Saulė pavirs tamsa ir mėnulis – krauju, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai.
ir tarė: „Aš tau atskleisiu, kas atsitiks rūstybės dienų pabaigoje, nes galas ateis skirtu metu.
Ir bus paskelbta ši Karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.“
O Viešpaties diena ateis kaip vagis naktį. Tada dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sutirps nuo karščio ir žemė su savo kūriniais sudegs.
Tačiau mes pagal Jo pažadą laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas.
Štai Viešpats daro žemę tuščią lyg dykumą, pakeičia jos paviršių, išsklaido jos gyventojus.Taip bus ir tautai, ir kunigui; ir vergui, ir šeimininkui; ir tarnaitei, ir jos šeimininkei; ir perkančiam, ir parduodančiam; ir skolininkui, ir skolintojui.Kraštas bus nušluotas ir nualintas, nes taip Viešpats patvarkė.
Palaimintas, kas skaito bei klauso šios pranašystės žodžių ir laikosi, kas joje parašyta, nes laikas yra arti.
Kai Jis sėdėjo Alyvų kalne, priėjo vieni mokiniai ir klausė: „Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks Tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?“
Dangaus kareivijos sutirps, dangus bus suvyniotas kaip knyga. Lyg vynmedžio ir figmedžio suvytę lapai krinta jo pulkai.
Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes visa tai turi įvykti. Bet tai dar ne galas.
Ir, jeigu Viešpats nebūtų sutrumpinęs tų dienų, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Tačiau dėl išrinktųjų, kuriuos išsirinko, Jis sutrumpino tas dienas.
Po to bus galas, kai Jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas kunigaikštystes, visas valdžias ir jėgas.
Pakelkite savo akis į dangų, pažvelkite į žemę! Dangūs praeis kaip dūmai, žemė susidėvės kaip drabužis, jos gyventojai taip pat išmirs. Bet mano išgelbėjimas liks amžinai, mano teisumas nesibaigs.
Viešpats Dievas sako: „Nelaimė ir tik nelaimė ateina!Atėjo galas! Galas atėjo – jis ieško tavęs! Štai jis atėjo!Atėjo tavo eilė būti sunaikintam, krašto gyventojau! Atėjo sunaikinimo diena, o ne džiaugsmingų šūksnių kalnuose.
Tų karalių dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta, kuri neatiteks jokiai kitai tautai. Ji sunaikins ir sudaužys visas karalystes ir pati pasiliks per amžius,
Nakties regėjime aš mačiau tarsi žmogaus sūnų, ateinantį dangaus debesimis. Jis buvo privestas prie Amžinojo.Jam buvo duota valdžia, šlovė ir karalystė, kad visų kalbų tautos ir giminės jam tarnautų. Jo valdžia – amžina valdžia, kuri nesibaigs, ir jo karalystė – nesunaikinama!
Po to teismas atims iš jo valdžią ir jo viešpatavimą sunaikins.O karalystė, valdžia ir visų karalysčių po dangumi didybė bus atiduota Aukščiausiojo šventųjų tautai. Jo karalystė bus amžina, visos valdžios Jam tarnaus ir Jam paklus.“
„Tuo laiku pakils Mykolas, didysis kunigaikštis, kuris gina tavo tautiečius. Tada ateis tokie sunkūs laikai, kokių nebuvo nuo tautos atsiradimo. Tada tavo tauta bus išgelbėta – kiekvienas, kuris bus rastas knygoje.Daugelis miegančių žemės dulkėse pabus: vieni – amžinam gyvenimui, kiti – amžinai paniekai ir gėdai.Išmintingieji spindės kaip dangaus šviesuliai ir tie, kurie nukreipė daugelį į teisumą – kaip žvaigždės per amžių amžius.
Trimituokite Sione, skelbkite pavojų mano šventajame kalne. Tedreba krašto gyventojai, nes ateina Viešpaties diena, nes ji arti.Tamsi, niūri ir debesuota diena. Kaip ryto migla apgaubia kalnų viršūnes, taip ateina galinga ir didelė tauta. Tokios nebuvo iki šiol ir nebebus per kartų kartas.
Prieš juos drebės žemė ir svyruos dangus, saulė ir mėnulis aptems, žvaigždės nebespindės.Viešpats pakels balsą savo kariuomenės priešakyje. Jo pulkai yra labai gausūs, ir stiprus tas, kuris vykdo Jo žodį. Viešpaties diena yra didi ir labai baisi, kas galės ją ištverti?
Aš danguje ir žemėje parodysiu įstabių ženklų – kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.Saulė pavirs tamsa ir mėnulis – krauju, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai.
Vargas tiems, kurie laukia Viešpaties dienos! Kam ji jums? Viešpaties diena bus tamsybė, o ne šviesa.Kaip žmogus, kuris, bėgdamas nuo liūto, sutiktų lokį arba, įėjęs į namus ir ranka atsirėmęs į sieną, būtų įgeltas gyvatės, –tamsi bus Viešpaties diena – ne šviesi. Labai tamsi, be jokios šviesos.
Laukite manęs, – sako Viešpats, – laukite tos dienos, kai pakilsiu plėšti. Aš nusprendžiau surinkti tautas, sutelkti karalystes, išlieti ant jų savo rūstybę. Mano pavydo ugnis sunaikins visą žemę.
Štai Viešpaties diena ateina, ir tavo grobis bus išdalintas tarp jūsų.Aš sušauksiu visas tautas kovai prieš Jeruzalę. Miestas kris, namai bus apiplėšti, moterys išprievartautos. Pusė miesto gyventojų bus išvesti nelaisvėn, o kita pusė liks mieste.
„Štai ateina diena, deganti kaip krosnis, kurioje visi išdidieji ir visi nedorėliai sudegs kaip ražienos, – sako kareivijų Viešpats. – Jiems neliks nei šaknies, nei šakos.
Aš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai.Jis atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus, kad neateičiau ir neištikčiau žemės prakeikimu.“
Taigi, kaip surenkamos ir sudeginamos ugnyje raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje.Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš Jo karalystės visus papiktinimus bei piktadariusir įmes juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.Tada teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje. Kas turi ausis klausyti – teklauso!“
Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjųir įmes juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.“
Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes visa tai turi įvykti. Bet tai dar ne galas.Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus badmečių, marų ir žemės drebėjimų.Tačiau visa tai – gimdymo skausmų pradžia.
Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus.Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos.
Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis.Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nė dangaus angelai, o vien tik mano Tėvas.“
„Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su Juo visi šventi angelai, tada Jis atsisės savo šlovės soste.Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir Jis atskirs juos vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių.
mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen.“
Išgirdę apie karus ir karų gandus, neišsigąskite. Tai turi įvykti, bet dar ne galas.Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus žemės drebėjimų, bus badmečių ir neramumų. Tai gimdymo skausmų pradžia.
Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino – nei angelai danguje, nei Sūnus, tik Tėvas.“„Žiūrėkite, budėkite ir melskitės, nes nežinote, kada ateis laikas!
„Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje – tautų blaškymasis ir sumaištis, jūrai baisiai šniokščiant ir šėlstant.Žmonės sustings iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sudrebintos.Tada jie išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su jėga ir didžia šlove.
Nesistebėkite tuo, kad ateina valanda, kai visi, esantys kapuose, išgirs Jo balsą.Ir tie, kurie darė gera, prisikels gyventi, o kurie darė bloga, prisikels stoti prieš teismą.
O mane siuntusio Tėvo valia – kad nepražudyčiau nė vieno iš tų, kuriuos Jis man davė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną.Tokia mano Siuntėjo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.“
Kas mane atstumia ir mano žodžių nepriima, tas turi savo teisėją: žodis, kurį kalbėjau, teis jį paskutiniąją dieną.
ir tarė: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tas Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip Jį matėte žengiant į dangų.“
Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis – krauju, prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai.
Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų panaikintos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų atgaivos laikaiir Jis atsiųstų jums iš anksto paskelbtąjį Jėzų Kristų.Jį turi priimti dangus iki visų dalykų atnaujinimo meto. Dievas tai nuo amžių paskelbė visų savo šventųjų pranašų lūpomis.
Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur visiems žmonėms atgailauti,nes Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per vyrą, kurį paskyrė ir visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių.“
Deja, savo užkietėjimu bei neatgailaujančia širdimi tu pats sau kaupi rūstybę Dievo rūstybės ir Jo teisingo teismo apreiškimo dienai.
Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nieko nereiškia, lyginant juos su būsimąja šlove, kuri mumyse bus apreikšta.Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo sūnūs.
kad ir pati kūrinija bus išlaisvinta iš suirimo vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę.Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol dejuoja ir tebėra gimdymo skausmuose.Ir ne tik ji, bet ir mes patys, turintys pirmuosius Dvasios vaisius, – ir mes dejuojame, kantriai laukdami įsūnijimo, mūsų kūno atpirkimo.
Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų,ir kurie verkia, tarsi neverktų, kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, kurie perka, tarsi neįsigytų,ir kurie naudojasi šiuo pasauliu, – tarsi nesinaudotų. Nes šio pasaulio pavidalas praeina.
Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti,tačiau kiekvienas pagal savo eilę: Kristus – pirmasis, vėliau – priklausantys Kristui Jo atėjimo metu.Po to bus galas, kai Jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas kunigaikštystes, visas valdžias ir jėgas.
Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, –staiga, vieną akimirką, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti.
Jei kas nemyli Viešpaties Jėzaus Kristaus, tebūna prakeiktas! Mūsų Viešpatie, ateik!
Nes mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų pagal tai, ką jis, gyvendamas kūne, darė – gera ar bloga.
Esu tikras, kad Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos.
O mes turime dangaus pilietybę, ir iš ten mes karštai laukiame Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus,kuris pakeis mūsų gėdingą kūną ir padarys jį panašų į savo šlovingą kūną ta jėga, kuria Jis visa palenkia sau.
Juk Dievas mus paskyrė ne rūstybei, bet kad įgytume išgelbėjimą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,
Tada pasirodys nedorėlis, kurį Viešpats sunaikins savo burnos kvėpimu ir sužlugdys savo atėjimo spindesiu.
kad išlaikytum šį įsakymą be dėmės ir be priekaišto iki mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pasirodymo.Jį savo laiku apreikš palaimintas ir vienintelis Valdovas, karalių Karalius ir viešpačių Viešpats,
Saikdinu tave prieš Dievą ir Viešpatį Jėzų Kristų, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius, Jam ir Jo karalystei atėjus:
laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės pasirodymo.
Ir: „Pradžioje Tu, Viešpatie, padėjai pamatus žemei, ir dangūs – Tavo rankų darbas.Jie pražus, o Tu pasiliksi, jie visi sudils lyg drabužis,ir kaip apsiaustą Tu juos suvyniosi, ir jie bus pakeisti. Bet Tu esi tas pats, ir Tavo metai nesibaigs.“
Jo balsas anuomet drebino žemę, o dabar Jis pažadėjo, sakydamas: „Aš dar kartą sudrebinsiu ne tik žemę, bet ir dangų!“Žodžiai „dar kartą“ rodo, kad iš sutvertųjų dalykų bus pašalinti sudrebinamieji, kad pasiliktų tai, kas nesudrebinama.
Tad būkite kantrūs, broliai, iki Viešpaties atėjimo. Antai žemdirbys ilgai ir kantriai laukia brangaus žemės vaisiaus, kol gauna ankstyvojo ir vėlyvojo lietaus.Ir jūs būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti.
Nemurmėkite, broliai, vieni prieš kitus, kad nebūtumėte teisiami. Štai teisėjas jau stovi prie durų.
Dievo jėga per tikėjimą jūs esate saugomi išgelbėjimui, kuris parengtas apsireikšti paskutiniuoju laiku.
Nes jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų; ir jeigu jis pirmiausia prasideda nuo mūsų, tai koks galas laukia tų, kurie neklauso Dievo Evangelijos?!
Pirmiausia žinokite, kad paskutinėmis dienomis pasirodys besityčiojantys šaipūnai, gyvenantys savo geiduliaisir kalbantys: „Kur Jo atėjimo pažadas? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka, kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios.“
O dabartiniai dangūs ir žemė tuo pačiu žodžiu palaikomi ugniai, saugomi teismo ir bedievių žmonių žuvimo dienai.
laukiantiems ir skubinantiems Dievo dienos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir elementai sutirps iš karščio!Tačiau mes pagal Jo pažadą laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas.
Taigi dabar, vaikeliai, pasilikite Jame, kad, kai Jis pasirodys, turėtume pasitikėjimą ir, kai Jis ateis, nebūtume prieš Jį sugėdinti.
Apie juos pranašavo ir septintasis nuo Adomo, Henochas: „Štai atėjo Viešpats su miriadais savo šventųjųįvykdyti teismo visiems ir apkaltinti visų bedievių dėl visų bedieviškų darbų, kuriuos jie bedieviškai vykdė, ir dėl visų piktų žodžių, kuriuos prieš Jį kalbėjo bedieviai nusidėjėliai.“
Štai Jis ateina su debesimis, ir išvys Jį kiekviena akis, net ir tie, kurie Jį perdūrė; ir dėl Jo raudos visos žemės giminės. Taip, amen!
Kadangi tu išlaikei mano kantrybės žodį, tai ir Aš tave apsaugosiu nuo išbandymo valandos, kuri ištiks visą pasaulį, kad būtų išmėginti žemės gyventojai.
Aš mačiau, kaip Jis atplėšė šeštąjį antspaudą. Ir štai kilo didelis žemės drebėjimas, saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas, mėnulis tapo lyg kraujas,o dangaus žvaigždės ėmė kristi žemėn, tarytum stipraus vėjo purtomas figmedis mestų dar neprinokusius vaisius.Dangus nutolo tarsi suvyniojamas knygos ritinys, ir kiekvienas kalnas ir sala buvo išjudinti iš savo vietų.
Sutrimitavo septintasis angelas. Danguje pasigirdo galingi balsai, kurie skelbė: „Šio pasaulio karalystės tapo mūsų Viešpaties ir Jo Kristaus, ir Jis karaliaus per amžių amžius!“
„Štai Aš ateinu kaip vagis. Palaimintas, kas budi ir saugo savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam ir jie nematytų jo gėdos!“
Ir aš pamačiau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė pranyko, ir jūros daugiau nebebuvo.
Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus daugiau mirties nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau – praėjo.“
„Štai Aš veikiai ateinu, ir mano atlygis – su manimi, kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo darbus.Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga, Pirmasis ir Paskutinysis.“