122 Biblijos eilutės apie tuštybę

Puikybė – tai būsena, kuri paliečia kiekvieną iš mūsų, nesvarbu, kiek mums metų, kokia mūsų lytis ar socialinė padėtis. Biblijoje randu daugybę pamąstymų, kurie skatina mane susimąstyti apie puikybės spąstus ir jų pavojų.

Ekleziasto knygoje išmintingasis Saliamonas kalba apie gyvenimo trapumą ir žemiškų turtų bei garbės beprasmybę. Jis ragina mane sudėti savo viltį ir pasitikėjimą Dievu, nes visi mano turtai ir pasiekimai yra laikini ir neturės jokios vertės amžinybėje.

Naujajame Testamente Jėzus moko mane, kaip svarbu sutelkti dėmesį į amžinąsias ir transcendentines vertybes, o ne siekti kitų pritarimo ir pripažinimo. Jo žodis veda mane link tikrojo gyvenimo tikslo ir prasmingo gyvenimo, kurio centre – meilė Dievui ir artimui.

Puikybė atitolina mane nuo nuolankumo ir skatina siekti savęs išaukštinimo, pamirštant meilę kitiems ir Dievo valią. Svarbu atsiminti, kad tikrasis džiaugsmas ir pilnatvė ateina iš tikėjimo ir tarnavimo Dievui, o ne iš tuščių pagyrų ir žemiškos šlovės.

Dievas nepaiso tuščių kalbų ir Visagalis nekreipia į jas dėmesio.

Lengvai įgytas turtas greitai sunyksta, kas kaupia dirbdamas – praturtėja.

nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.

Kur daug gėrybių, ten daug ir valgančių. Tad kokia nauda yra savininkui iš turtų? Nebent ta, kad jis mato juos savo akimis.

Žavesys apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama.

Pašalink apmaudą iš savo širdies, atitolink pikta nuo savo kūno, nes vaikystė ir jaunystė yra tuštybė.

pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia,

„Nekraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia.Bet kraukite sau turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia,nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis.“

Toliau stebėjau žmonių darbą ir jų pastangas, dėl kurių žmogui pavydi jo kaimynas. Tai irgi tuštybė ir vėjo gaudymas.

Visa tai įvyko dėl visų Bašos ir jo sūnaus Elos nuodėmių, kurias jie darė ir į kurias įtraukė Izraelį, sukeldami Viešpaties, Izraelio Dievo, pyktį dėl savo tuštybių.

O žmonės, kaip ilgai niekinsite mano garbę? Ar ilgai mylėsite tuštybę ir ieškosite melo?

Tegu puošia jus ne išorė – supinti plaukai, aukso papuošalai ar ištaigingi drabužiai, –bet paslėptas širdies žmogus: nenykstanti, romi ir taikinga dvasia, kuri labai brangi Dievo akyse.

Jie atmetė Jo nuostatus ir sandorą, kurią Jis buvo sudaręs su jų tėvais, ir Jo įspėjimus, kuriais juos įspėdavo. Jie sekė tuštybe ir patys tapo tušti, nuėjo paskui aplinkines tautas, ko Viešpats buvo įsakęs nedaryti.

Aš neapkenčiu niekingų stabų garbintojų, bet pasitikiu Viešpačiu.

Kaip aukso žiedas kiaulės snukyje yra graži moteris, neturinti supratimo.

Aš bjauriuosi juo ir nebenoriu gyventi. Palik mane, mano dienos – tuštybė.

Mano dienų – tik sprindis, mano amžius – kaip niekas Tavo akivaizdoje. Kaip kvėptelėjimas yra žmogaus gyvenimas.

Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?

Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta.

Kai už kaltes baudi žmogų, suėdi kaip kandis, kas jam brangiausia. Žmogus – tik migla.

Žinoma, dievotumas yra didelis pelnas, kai pasitenkiname tuo, ką turime.Juk nieko neatsinešėme į pasaulį ir, aišku, nieko neišsinešime.

Tik garas yra prastuoliai, melas – kilmingieji. Jeigu juos pasvertume, jie visi drauge lengvesni už nieką.

Jie baigė savo dienas tuštybėje, savo metus – baimėje.

Tegul kitas giria tave, o ne tavo burna, svetimas, bet ne tavo lūpos.

Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.

Taip sako Viešpats: „Išmintingasis tenesigiria savo išmintimi, stiprusis – savo stiprybe, o turtingasis – savo turtais.Kas nori girtis, tegul giriasi, kad supranta ir pažįsta mane, kad Aš – Viešpats, kuris vykdau malonę, teismą ir teisingumą žemėje, nes tai man patinka“, – sako Viešpats.

nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje.

Žmogus panašus į vėjo dvelksmą; jo dienos kaip praslenkantis šešėlis.

Išdidūs žmonių žvilgsniai bus pažeminti ir jų puikybė palaužta. Tik vienas Viešpats bus išaukštintas tą dieną.

Jų burna kalba tuštybę, jie melagingai priesaikai dešinę kelia.

Jis tarė jiems: „Žiūrėkite, saugokitės godumo, nes žmogaus gyvybė nepriklauso nuo jo turto gausos.“

Ištrauk ir gelbėk mane iš svetimšalių rankos. Jų burna kalba tuštybę, jie dešinę melagingai priesaikai kelia.

Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save

Balsas tarė: „Šauk!“ Aš klausiau: „Ką šaukti?“ – „Kiekvienas kūnas yra žolė, visas jo grožis yra lyg lauko gėlės žiedas.Kai Viešpats pūsteli, žolė nuvysta ir žiedas nukrinta. Taip ir tauta yra žolė.Žolė nuvysta, žiedas nukrinta, bet mūsų Dievo žodis išlieka per amžius.“

Tuštybių tuštybė, – sako pamokslininkas. – Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė.

Dėl man suteiktos malonės raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau, negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, pagal kiekvienam Dievo duotąjį tikėjimo saiką.

Aš mačiau viską, kas darosi po saule, ir supratau, kad tai tuštybė ir vėjo gaudymas.

kad, kaip parašyta: „Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu.“

Tariau savo širdyje: „Dabar išbandysiu tave linksmumu, todėl džiaukis malonumais.“ Bet ir tai yra tuštybė.

O kas, būdamas niekas, tariasi esąs kažin kas, tas save apgaudinėja.

Aš pažiūrėjau į visus savo darbus ir triūsą, ir štai – viskas buvo tuštybė ir vėjo gaudymas; iš to nebuvo jokios naudos po saule.

Tada tariau širdyje: „Jei kvailio likimas yra toks pat kaip mano, tai kodėl aš siekiu išminties?“ Supratau, kad ir tai yra tuštybė.

Aš ėmiau nekęsti gyvenimo; man nepatiko, kas darosi po saule, nes viskas tuštybė ir vėjo gaudymas.

Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė – prieš žlugimą.

Jei matai spaudžiamą vargšą ir krašte iškraipomą teisingumą bei tiesą, nesistebėk, nes aukštą stebi aukštesnis už jį, o virš jų yra dar aukštesnis.

Tesigiria pažemintas brolis savo išaukštinimu,o turtuolis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.

Geriau matyti akimis, negu klajoti mintimis; tai taip pat tuštybė ir vėjo gaudymas.

Tuštybių tuštybė, – sako pamokslininkas, – viskas yra tuštybė.

Vargas tiems, kurie traukia neteisybę tuštybės virvėmis ir nuodėmę lyg vežimėlio vadžiomis;

Ir kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.

Tuštybės miestas bus sugriautas, namai užrakinti, niekas durų nebevarstys.

Viešpats tarė Samueliui: „Nežiūrėk į jo išvaizdą nei į jo ūgį, nes Aš jį atmečiau. Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį.“

kurie apšmeižia žmogų, kurie vartuose kaltintojui spendžia spąstus ir teisųjį laiko nieku.

Mat „kiekvienas kūnas – tartum žolynas, ir visa jo garbė – tarsi žolyno žiedas. Žolynas sudžiūsta, ir žiedas nubyra,bet Viešpaties žodis išlieka per amžius.“ Toks yra jums paskelbtas Evangelijos žodis.

Jūs esate niekas ir jūsų darbas yra niekas. Pasibjaurėjimas, kas jus pasirenka.

Jie yra tuštybė, jų darbai – niekas, jų lieti atvaizdai – vėjas ir niekai.“

Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas, o kas išmintingai elgiasi, bus išgelbėtas.

Iš tiesų veltui mes vylėmės aukštumomis ir kalnais. Viešpatyje, mūsų Dieve, yra Izraelio išgelbėjimas.

Kurie gyvena pagal kūną, tie mąsto kūniškai, o kurie gyvena pagal Dvasią – dvasiškai.Kūniškas mąstymas – tai mirtis, o dvasiškas mąstymas – gyvenimas ir ramybė.

Pagonių papročiai yra tuštybė. Jie nusikerta medį miške, amatininkas kirviu aptašo jį,

Nes žmonėms nutinka tai, kas nutinka ir gyvuliams: kaip vieni miršta, taip ir kiti, ir visi vienodai kvėpuoja. Žmogus nėra pranašesnis už gyvulius; viskas yra tuštybė.Visi eina į vieną vietą; visi yra iš dulkių ir vėl pavirs dulkėmis.

Jie yra tuštybė, paklydimo darbas. Aplankymo metu jie pražus.

Mąstykite apie tai, kas aukštybėse, o ne apie tai, kas žemėje.

Jie yra beprasmiai, paklydimo darbai. Jie pražus aplankymo dieną.

Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų – aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame.

Tavo pranašai pranašavo tuštybes ir kvailystes. Jie neatidengė tavo kalčių, kad apsaugotų nuo tremties. Jų regėjimai apie tave buvo melagingi ir tave suklaidino.

Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojies, lyg nebūtum gavęs?

Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei.

Pažinę Dievą, jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo, bet tuščiai samprotaudami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo.Vadindami save išmintingais, tapo kvaili.

Tai yra didelė blogybė: kaip jis atėjo, taip ir išeis. Kokia jam nauda iš to, kad jis dirbo vėjams?

Kai kas dedasi turtingas, bet nieko neturi, kitas dedasi vargšas, bet turi daug turtų.

Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų?

„Kokią neteisybę rado manyje jūsų tėvai, kad jie nutolo nuo manęs, sekė tuštybę ir patys tapo tušti.

jūs nežinote, kas atsitiks rytoj! Ir kas gi jūsų gyvybė? Garas, kuris trumpam pasirodo ir paskui išnyksta.

Vargas tiems, kurie išmintingi savo pačių akyse ir sumanūs savo pačių manymu.

Tad rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės: kad nebūtumėte kaip neišmintingi, bet kaip išmintingi,branginantys laiką, nes dienos yra piktos.

Būkite vienminčiai tarpusavyje. Negalvokite apie didelius dalykus, bet sekite nuolankiaisiais. Nebūkite išmintingi savo akyse.

Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“

Išdidumas pažemina žmogų, o nuolankus dvasia susilauks pagarbos.

Taigi aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto tuštybės.Jų protas aptemęs, jie atskirti nuo Dievo gyvenimo dėl savo neišmanymo bei širdies suakmenėjimo.

Kvailio juokas yra kaip po puodu deginamų erškėčių spragsėjimas. Ir tai yra tuštybė.

Matysi, kaip išminčiai miršta, kvailiai ir paikieji žūsta, palikdami turtus kitiems.Jie nori, kad jų namai pasiliktų per amžius, jų buveinės – kartų kartoms, savo vardais jie pavadina žemes.Net ir garbingas žmogus neišlieka: jis panašus į galviją, kuris pražūsta.

„Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir mamonai.“

Negerai persivalgyti medaus, taip pat siekti sau šlovės nėra šlovė.

Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta.

Kai tu šauksi, teišgelbsti tave tavo surinkti stabai. Vėjo dvelkimas juos visus nuneš. O kas pasitiki manimi, tas gaus žemę ir paveldės mano šventąjį kalną.“

bet apsirenkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nesirūpinkite kūnu jo geiduliams patenkinti.

„Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu!“Tinkamas ne tas, kuris pats save giria, bet tas, kurį Viešpats pagiria.

Yra daug dalykų, nuo kurių gausėja tuštybės. Kokia žmogui iš to nauda?Kas žino, kas žmogui gyvenime naudinga per visas jo gyvenimo dienas, kurios prabėga kaip šešėlis? Kas gali pasakyti, kas bus pasaulyje po jo?

Bet Jis duoda dar didesnę malonę, ir todėl sako: „Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę.“

Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.

Bet tai, kas man buvo laimėjimas, dėl Kristaus palaikiau nuostoliu.O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu dėl Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybės. Dėl Jo aš praradau viską ir viską laikau sąšlavomis, kad laimėčiau Kristų

Žemėje kartais teisusis gauna, ko nedorėlis yra nusipelnęs, o nedorėlis gauna, ko yra nusipelnęs teisusis. Aš sakiau, kad tai taip pat tuštybė.Tada aš gyriau linksmybę, nes žmogui nėra nieko geresnio po saule, kaip valgyti, gerti ir būti patenkintam. Tai pasiliks su juo jam darbuojantis per visas dienas, kurias Dievas jam davė po saule.

Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems.

Viešpaties baimė moko išminties, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai.

Taip pat jūs, jaunesnieji, būkite klusnūs vyresniesiems. Ir visi, paklusdami vieni kitiems, apsivilkite nuolankumu, nes „Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę.“

Aš pastebėjau pasaulyje, kad lenktynes laimi ne greitieji, karus ne drąsieji, duonos turi ne išmintingieji, turtus ne protingieji ir palankumą ne sumanieji. Visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo.Žmonės nežino savo laiko kaip ir žuvys, kurios sugaunamos tinklu, arba kaip paukščiai, kurie pagaunami spąstais. Žmonės patenka į nelaimės spąstus, kai jie to visai nesitiki.

Išdidus žvilgsnis ir pasipūtusi širdis, kurie išskiria nedorėlį, yra nuodėmė.

Tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima – amžina.

Žmogaus išdidumas bus pažemintas, žmonių puikybė bus palaužta. Tik vienas Viešpats bus išaukštintas tą dieną.

Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: „Niekada Aš tavęs nepaliksiu ir neapleisiu.“

Nesijaudink, jei kas praturtėja ir jo namų garbė padidėja.Juk mirdamas jis to nepasiims, garbė nepalydės jo.

Taip pat, kad moterys puoštųsi kukliai ir padoriais drabužiais, droviai ir santūriai, ne supintais plaukais ar auksu, perlais ar brangiu drabužiu,bet – kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu, – gerais darbais.

Tautos yra kaip lašas kibire, kaip grūdelis svarstyklėse. Jam salos – lyg dulkės.Libano kedrų neužtektų ugniai kūrenti, gyvulių nepakaktų Jo deginamajai aukai.Visos tautos Jo akivaizdoje bevertės, jos vertinamos mažiau už nieką ir tuštybę.

pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia,kad pasisotinęs neišsiginčiau Tavęs ir nesakyčiau: „Kas yra Viešpats?“, arba nuskurdęs nevogčiau ir be reikalo neminėčiau Dievo vardo.

Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi.

„Štai žmogus, kuris nelaikė Dievo savo stiprybe, bet, pasitikėdamas turtais, įsidrąsino daryti nedorybes.“

Drauge Jis davė mums be galo didžius bei brangius pažadus, kad per juos taptume dieviškosios prigimties dalininkais, ištrūkę iš sugedimo, kuris sklinda pasaulyje geiduliais.

Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visada gausūs Viešpaties darbų, žinodami, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.

Juk jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana,ir ne dėl darbų, kad kas nesigirtų.

Praeina pasaulis ir jo geismai; kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.

Aš sakiau: „Veltui dirbau, be reikalo ir tuščiai eikvojau savo jėgas; bet Viešpats bus man teisingas, mano atlygis – pas Dievą.“

Mačiau, kad tobuliausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis.

Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams, nes arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno prisiriš, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir mamonai.“

„Ne kiekvienas, kuris man sako: „Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į Dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje.Daugelis man sakys aną dieną: „Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!“Tada Aš jiems pareikšiu: „Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!“

nes žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi,nemylintys, nesutaikomi, šmeižikai, nesivaldantys, šiurkštūs, nekenčiantys to, kas gera,išdavikai, akiplėšos, pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus negu Dievą,

Nusižeminimas ir Viešpaties baimė atneša turtus, garbę ir gyvenimą.

Daugybė žmonių buvo prieš jį, ir vėliau atėjusieji nesidžiaugs juo. Ir tai yra tuštybė ir vėjo gaudymas.

Aš juk žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, nėra jokio gėrio. Gero trokšti sugebu, o padaryti – ne.

Žmogaus dienos yra kaip žolė, kaip lauko gėlė jis pražysta.Vos tik papūtė vėjas, jo nebėra, jo vieta jo nebepažįsta.

Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai kiekvieno žmogaus pareiga.Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykus – gerus ir blogus.

Malda Dievui