108 Biblijos eilutės apie pavydą

Jei kažkas trukdo tau džiaugtis gyvenimu, tai pavydas. Šis jausmas, kai apima, sukelia tokį netikrumą, kad gali privesti prie nerimo. Pavydas gali kilti dėl išdavystės, nusivylimo, nepasitenkinimo, pavydo, tuštybės, žemos savivertės, baimės, neaiškumo dėl savo vertės ir net dėl poreikio kontroliuoti visus gyvenimo aspektus.

Akivaizdu, kad toks požiūris nėra sveikas ir gali sugriauti tavo gyvenimą, paveikti kūną ir protą. Dievui skaudu matyti tave besikamuojantį su šiuo baisiu jausmu. Jis atsiuntė savo Sūnų mirti už tave, kad būtum išgelbėtas ir gyventum laisvėje.

Jis nori, kad priimtum vertę, kurią tau suteikė, atiduodamas viską už tave. Jis jau padarė tai, ko joks žmogus nepadarytų, ir davė tau tai, ko niekas kitas neduotų. Nežinau, ką patyrei, kokia sunki buvo tavo kelionė, bet šią akimirką noriu parodyti tau Dievo meilę, kad galėtum išsilieti prieš Jį, atsikratyti visko, kas teršia tavo sielą ir kankina tavo kūną.

Apsispręsk dabar melstis Jėzui, nusižeminti prie Jo kojų ir leisti ašaroms tekėti, kol Jis gydo tavo širdį. Atsikratyk tų traumų ir jausmų, kurie sukelia tau diskomfortą matant, kaip kitiems sekasi. Netrokšk to, ką turi kiti; nežinai, kiek jiems tai kainavo. Nepavydėk to, ką turi tavo artimas, nes tai nepatinka Dievui.

Pavydėti kažkam meilės srityje ar kitų materialinių turtų – tai kaip liga, kuri graužia tave, kol atima kvapą. „Rami širdis – kūno gyvybė, o pavydas – kaulų puvėsiai“ (Patarlių 14, 30).

Jokūbo laiške Dievas sako: „Bet jei jūsų širdyse glūdi kartus pavydas ir savanaudiškumas, nesigirkite ir nemeluokite tiesai. Tokia išmintis nėra iš aukštybių, bet žemiška, kūniška, demoniška. Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten ir netvarka, ir visokie pikti darbai.“

stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaika, pavydas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai,

Kaip dieną, elkimės dorai: nepasiduokime apsirijimui ir girtavimui, ištvirkavimui ir palaidumui, vaidams ir pavydui,

Sveika širdis – kūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus.

Nesijaudink dėl piktadarių, nepavydėk nedorėliams.

Nepavydėk smurtininkui ir nesirink nė vieno iš jo kelių.

„Taip sako kareivijų Viešpats: „Didelis mano pavydas dėl Siono, labai užsirūstinęs pavydžiu dėl jo.“

Mano uolumas graužia mane, nes priešai pamiršo Tavo žodžius.

Rūstybė yra žiauri, pyktis nesuvaldomas, bet kas gali atsispirti pavydui?

Uždėk mane kaip antspaudą ant savo širdies, kaip apyrankę ant rankos. Meilė yra stipri kaip mirtis, žiauri kaip mirusiųjų buveinė – aistra. Jos kaitra yra ugnies karštis, stipriausia liepsna.

Nepavydėk nusidėjėliams, bet visą dieną bijok Viešpaties.

Nes jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo.

Ezavas nekentė Jokūbo dėl tėvo palaiminimo. Ir Ezavas sakė savo širdyje: „Artėja gedulo dienos dėl tėvo, tada užmušiu savo brolį Jokūbą!“

Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.

Rachelė, matydama, kad ji nevaisinga, pavydėjo savo seseriai Lėjai ir tarė Jokūbui: „Duok man vaikų, kitaip aš mirsiu!“

Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk!

Jo broliai, pastebėję, kad jų tėvas Juozapą myli labiau už visus brolius, neapkentė jo ir nesugyveno su juo.

Tuomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi jo šalininkai iš sadukiejų atskalos. Degdami pavydu,

Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais.

Išvydusius tokias minias žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti tam, ką kalbėjo Paulius.

Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems.

nes tebesate kūniški. Jeigu tarp jūsų pavydas, nesantaika ir susiskaldymai, – argi nesate kūniški? Argi nesielgiate grynai žmogiškai?

Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas,

nes pavydas sužadins vyro įniršį, jis nepasigailės keršto dieną.Jis nepriims jokios išpirkos ir nenusiramins, nors duotum jam daugybę dovanų.

Geidžiate ir neturite; žudote ir pavydite – ir negalite pasiekti; kovojate ir kariaujate; neturite, nes neprašote.Jūs prašote ir negaunate, nes blogo prašote, kad galėtumėte patenkinti savo užgaidas.

Leidai patirti savo tautai sunkių vargų, mus girdei svaiginančiu vynu.

Pašalink nuo manęs panieką ir gėdą, nes laikausi Tavo liudijimų.

Toliau stebėjau žmonių darbą ir jų pastangas, dėl kurių žmogui pavydi jo kaimynas. Tai irgi tuštybė ir vėjo gaudymas.

Nedorėlis giriasi savo širdies pageidimais, gobšuolis didžiuojasi ir niekina Viešpatį.

Palaikyk mane, kaip žadėjai, kad gyvenčiau, tenebūsiu sugėdintas dėl savo vilties.

Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir blogio, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastos, paniekos, apkalbų.

„Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: „Nežudyk“; o kas nužudo, turės atsakyti teisme.O Aš jums sakau: kas pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: „Pusgalvi!“, turės stoti prieš sinedrioną. O kas sako: „Beproti!“, tas smerktinas į pragaro ugnį.

Tesigręžia į mane, kurie Tavęs bijo, kurie pažino Tavo liudijimus.

Negarbink svetimų dievų, nes Viešpats yra pavydus Dievas.

Tuomet Efraimo pavydas išnyks, ir Judo priešai bus sunaikinti, Efraimas nepavydės Judui, Judas nebekovos prieš Efraimą.

Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk su jais būti,nes jie mąsto apie smurtą ir kalba apie apgaulę.

„Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir mamonai.“

Jų meilė, neapykanta ir pavydas dingo; jie nebeturi jokios dalies pasaulyje.

Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.

Kūniškas mąstymas – tai mirtis, o dvasiškas mąstymas – gyvenimas ir ramybė.

Neapykanta sukelia vaidus, o meilė uždengia visas nuodėmes.

Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės,nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.

Ir nesitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.

Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už saveir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.

Taip pat ir Abelis aukojo iš savo bandos riebiausių pirmagimių. Viešpats pažvelgė į Abelį ir jo auką,tačiau į Kainą ir jo auką Jis nepažvelgė. Todėl Kainas labai supyko, ir jo veidas paniuro.

Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau.

Septynis kartus per dieną giriu Tave už Tavo teisingus sprendimus.

Jei tavo priešas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta – pagirdyk.Taip darydamas, krausi žarijas jam ant galvos, ir Viešpats tau atlygins.

Tegul kiekvienas ištiria savo darbą, ir tada galės girtis pats sau, o ne kitam,

Kiekvieną dieną jie iškraipo mano žodžius, visos jų mintys – daryti man pikta.

Galiausiai visi būkite vienminčiai, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, nuolankūs.Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, žinodami, kad ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo.

Žmogaus kvailumas iškreipia jo kelius, bet jo širdis kaltina Viešpatį.

Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam.

Išdidumas sukelia ginčus, išmintingieji klauso patarimo.

Neleisk mano širdžiai nukrypti į pikta ir nedorėlių darbus pamilti. Tenevalgysiu aš jų skanėstų.

Jo broliai pavydėjo jam, bet tėvas įsidėmėjo tuos žodžius.

Tai šmeižikai, nekenčiantys Dievo, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų,

Išdidžios širdies žmogus sukelia vaidus, o kas pasitiki Viešpačiu, klestės.

Iš kur tarp jūsų atsiranda karai ir kivirčai? Ar ne iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų nariuose?Geidžiate ir neturite; žudote ir pavydite – ir negalite pasiekti; kovojate ir kariaujate; neturite, nes neprašote.

Melo nekenčiu ir bjauriuosi, o Tavo įstatymas man mielas.

tas yra išdidus, nieko neišmano, serga nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais, iš kurių kyla pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimai, blogi įtarinėjimai

Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti.

Geriau turėti saują su ramybe, negu pilnas rieškučias vargstant ir gaudant vėjus.

Todėl nieko neteiskite prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tada kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo.

Bet jeigu jūs vienas kitą kremtate ir ėdate, saugokitės, kad nebūtumėte vienas kito praryti!

Kas turi supratimą, neskuba kalbėti, protingas žmogus turi romią dvasią.Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.

Tu suteiksi tobulą ramybę tiems, kurie pasitiki Tavimi.

Tai kodėl gi tu teisi savo brolį? Arba kodėl niekini savo brolį? Visi stosime prieš Kristaus teismo krasę.

Man Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro.

Nedraugauk su pikčiurna ir neik su ūmiu žmogumi,kad neišmoktum jo kelių ir nepastatytum spąstų savo sielai.

Taip ir mano dangiškasis Tėvas pasielgs su jumis, jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų.“

Rachelė, matydama, kad ji nevaisinga, pavydėjo savo seseriai Lėjai ir tarė Jokūbui: „Duok man vaikų, kitaip aš mirsiu!“Jokūbas, supykęs ant Rachelės, tarė: „Ar aš Dievas, kuris tau vaikų neduoda?“

Pavydėjo jie Mozei stovykloje ir Viešpaties šventajam Aaronui.

Kas susideda su vagimi, nekenčia savo sielos; jis prisiekia sakyti tiesą, bet nieko nepasako.

Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.

o išpuikėliams, kurie nepaklūsta tiesai, bet yra pasidavę neteisumui, – pykčiu ir rūstybe.

Atmokėk, Viešpatie, mūsų kaimynams septyneriopai už piktžodžiavimą, kuriuo jie Tave plūdo!

Jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų.

Skaudūs kirčiai pašalina pikta ir randai išvalo žmogaus širdį.

Jis paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, negalią pažinęs; mes slėpėme nuo jo savo veidus, jis buvo paniekintas, ir mes jį nieku laikėme.

Apsidairęs aplinkui, mačiau, jog nėra nė vieno, kas mane pažintų. Neturėjau kur prisiglausti, niekam nerūpėjo mano gyvybė.

nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės,

Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.“

Net ir artimas draugas, kuriuo pasitikėjau, kuris valgė mano duoną, taikosi man įspirti.

Negyva musė sugadina vaistininko tepalą, menka kvailystė pakenkia išmintingam ir gerbiamam žmogui.

Tu visus žemės nedorėlius pašalini tartum atmatas, bet aš myliu Tavo liudijimus.

Mylimieji, maldauju jus kaip svečius ir ateivius: susilaikykite nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.

Nekaltojo teisumas nukreips jo kelią, nedorėlis žus dėl savo nedorybių.

Jūsų romumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!

Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite Jo rūstybei, nes parašyta: „Mano kerštas, Aš atmokėsiu“, – sako Viešpats.

Teisumo darbas bus taika, jo pasekmė – ramybė ir pasitikėjimas.

Parodyk savo tarnui savo veidą šviesų ir mokyk mane savo nuostatų.

Ir kurie yra Kristaus, tie nukryžiavo kūną su aistromis ir geismais.

Žiūrėkite, kad kas neprarastų Dievo malonės, kad neišleistų daigų kokia karti šaknis ir nepadarytų vargo, suteršdama daugelį;

Meilė tebūna neveidmaininga. Venkite pikto, laikykitės gero.

Kas trokšta praturtėti, pakliūva į pagundymą ir į pinkles bei į daugelį kvailų ir kenksmingų geidulių, kurie paskandina žmones sugedime ir pražūtyje.

Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.

Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė.

Kiekvienas, kuris nekenčia savo brolio, yra žmogžudys, o jūs žinote, kad joks žmogžudys neturi amžinojo gyvenimo, jame pasiliekančio.

Bet jeigu jūs savo širdyse puoselėjate kartų pavydą ir savanaudiškumą, tuomet nesigirkite ir nemeluokite tiesai.

nes pavydas sužadins vyro įniršį, jis nepasigailės keršto dieną.

Viešpats, tavo Dievas, yra naikinanti ugnis, pavydus Dievas.

Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta.

Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo,

Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten netvarka bei įvairūs pikti darbai.

Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia,

Kūno darbai aiškūs: tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas,stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaika, pavydas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai,pavyduliavimai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai. Įspėju jus, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.

Ar ilgai, Viešpatie? Ar amžinai rūstausi? Ar degs kaip ugnis Tavo pavydas?

Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save

Malda Dievui