103 Biblijos eilutės apie melą

Pagalvok, ar tikrai melas toks jau nekalta smulkmena. Dievo akyse melas yra žalingas ir atneša skaudžių pasekmių tiems, kurie jį praktikuoja ir vėliau yra demaskuojami. Nemeluok, kad išvengtum atsakomybės ar įtiktum kam nors, nes melas paverčia tave žmogumi, kuriuo negalima pasitikėti.

Kai meluoji, sąmoningai priimi šį sprendimą, ir jei sąžinė tavęs negraužia, vadinasi, praradai Dievo baimę ir melas tapo tavo įpročiu. Jei gali meluoti net žiūrėdamas žmogui tiesiai į akis, esi prastame kelyje – ne tiek dėl to, ką darai kitam, kiek dėl to, kad tau nerūpi, kaip atrodai Dievo akyse.

Kai žmogus tampa melagis, jis tampa šaltas ir atitolęs nuo kitų. Iš pradžių gali atrodyti, kad pameluoti vieną kartą nėra taip blogai, bet jei tai kartosi, atversi duris, ir kai suprasi, bus per vėlu – nebegalėsi sustoti ir būsi sukūręs didžiulę prarają.

Melas gali atskirti tave nuo Dievo ir priversti prarasti vertingas draugystes bei santykius. Melagis apgaudinėja pats save, prarasdamas pagarbą, susižavėjimą ir pasitikėjimą savimi.

Dabar, kai visa tai žinai, būk atsargus su žodžiais, išeinančiais iš tavo lūpų, ir netapk piktųjų dvasių, norinčių, kad nekalbėtum tiesos, vergu.

Melas tampa spąstais, iš kurių gali išsivaduoti tik išpažindamas savo nuodėmes Kristui, atsiribojant nuo blogio ir išlaikant tyrą širdį.

Melas tave atitolina nuo Dievo, neleisk sau gyventi be Jo artumo. Dar turi laiko ištaisyti savo kelią ir daryti tai, kas teisinga.

Melo nekenčiu ir bjauriuosi, o Tavo įstatymas man mielas.

Teisusis nekenčia melo, bet nedorėlis yra atstumiantis ir susilaukia gėdos.

Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais

O lauke lieka šunys, burtininkai, ištvirkėliai, žudikai, stabmeldžiai ir visi, kurie mėgsta melą ir jį daro.“

Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, neišsisuks.

Bet bailiams, netikintiems, nešvankėliams, žudikams, ištvirkėliams, burtininkams, stabmeldžiams ir visiems melagiams skirta dalis ežere, kuriame dega ugnis ir siera; tai yra antroji mirtis.“

Neliudyk neteisingai prieš savo artimą.

Petras paklausė: „Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį, kad tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilikdamas dalį už žemę gautų pinigų?

Viešpats nekenčia šešių dalykų, septyni yra pasibjaurėjimas Jo akyse:išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują,širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta,neteisingas, melą kalbantis liudytojas ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių.

Tiesą kalbančios lūpos pasilieka per amžius, meluojantis liežuvis – tik akimirką.

ištvirkėliams, homoseksualistams, vergų pirkliams, melagiams, priesaikos laužytojams ir viskam, kas priešinga sveikam mokymui

Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.

Kvailiui netinka kalbėti apie didžius dalykus, tuo labiau kunigaikščiui netinka meluoti.

Klastingieji negyvens mano namuose. Melagiai nepasiliks mano akivaizdoje.

Melagių nekenčia Viešpats, bet Jis mėgsta tuos, kurie elgiasi sąžiningai.

Teisėjai viską atidžiai ištirs ir, jeigu liudytojas pasirodys esąs melagis, liudijęs netiesą prieš savo brolį,padaryk jam taip, kaip jis siekė padaryti savo broliui. Tokiu būdu pašalink pikta,

Izraelio likutis elgsis teisingai, vengs melo ir klastos. Jie gyvens ramiai ir be baimės.“

Tad, atmetę melą, „kiekvienas tekalba tiesą savo artimui“, nes esame vieni kitų nariai.

Jų gerklė – atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose.Jų burna pilna keiksmų ir kartumo,

Jūsų tėvas – velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.

„Kas trokšta mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tepažaboja liežuvį nuo pikto ir lūpas nuo klastingų kalbų.

Tavo liežuvis planuoja pražūtį kaip aštrus peilis, tu klastūne!Tu mėgsti pikta labiau nei gera, tau mieliau meluoti, negu teisybę kalbėti.Tu mėgsti pražūtingas kalbas, klastingas liežuvi!

Štai ką turite daryti: kalbėkite tiesą vienas kitam ir teisingai teiskite miesto vartuose.

Bet jeigu jūs savo širdyse puoselėjate kartų pavydą ir savanaudiškumą, tuomet nesigirkite ir nemeluokite tiesai.Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiška, sielinė ir demoniška.

Klastingos lūpos slepia neapykantą, kas platina šmeižtą, tas kvailys.

Tu sunaikinsi tuos, kurie kalba melą; Viešpats bjaurisi kraugeriu ir apgaviku.

„Neskleisk melagingų paskalų ir neprisidėk prie piktadario neteisingai liudydamas.

Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir blogio, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastos, paniekos, apkalbų.

Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.

pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia,

Kas sako: „Aš Jį pažįstu“, bet Jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos.

Bet tėvas atsakė: „Tavo brolis klasta gavo tavo palaiminimą.“

Nuo meluojančių lūpų, nuo klastingo liežuvio išlaisvink, Viešpatie, mano sielą!

Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas dora visų žmonių akyse.

Neliudyk neteisingai prieš savo artimą ir neapgaudinėk.

Netark Viešpaties, savo Dievo, vardo be reikalo, nes Viešpats nepaliks be kaltės to, kuris be reikalo mini Jo vardą.

Nedorėliai klysta nuo pat kūdikystės, nuo pat gimimo jie klaidžioja ir meluoja.

Kaip nuo daugybės rūpesčių kyla sapnai, taip kvailio balsą pažinsi iš žodžių gausos.

Melu įsigyti turtą yra tuščios svajonės tų, kurie ieško mirties.

Tuo tarpu aukštieji kunigai, vyresnieji ir visas sinedrionas ieškojo melagingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų Jį nuteisti mirti,tačiau nerado, nors buvo atėję daug melagingų liudytojų. Pagaliau atėjo du

Melo kelią pašalink nuo manęs, savo įstatymu mane apdovanok.

Žmogus, kuris neteisingai liudija prieš savo artimą, yra kaip ietis, kardas ar aštri strėlė.

Atsisakę slaptų begėdysčių, nesileidžiame į gudravimus ir nekraipome Dievo žodžio, bet, atskleisdami tiesą, prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje.

Laikysiuos teisingo kelio. Kada Tu pas mane ateisi? Vaikščiosiu tobula širdimi savo namuose.Į tai, kas nedora, aš nežiūrėsiu. Aš nekenčiu neištikimųjų darbų; nieko bendro su jais neturėsiu.

Tai kodėl tu, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs? Kodėl, skelbdamas, kad negalima vogti, pats vagi?

Dorųjų nekaltumas veda juos, o nusikaltėlių klastingumas juos sunaikins.

Bet dabar jūs visa tai nusivilkite: rūstybę, nirtulį, nelabumą, pyktį, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų.

Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus.

Kaip norite, kad jums žmonės darytų, taip ir jūs darykite jiems.

veidmainingiems melo skelbėjams, turintiems sudegintą sąžinę,

Tegul niekas neapgauna jūsų tuščiais plepalais; už tokius dalykus Dievo rūstybė ištinka neklusnumo vaikus.

Viešpats mėgsta teisybę ir nepalieka savo šventųjų, bet saugo juos per amžius. O nedorėlių vaikai pražus.

Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį.

Nedorėlis klauso klastingų lūpų, o melagis – pikto liežuvio.

Sulaikyk savo liežuvį nuo pikto ir savo lūpas nuo klastingų kalbų.

Jei sakome, kad bendraujame su Juo, o vaikščiojame tamsoje, – meluojame ir nevykdome tiesos.

Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisumu.

Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias.

„Jei kas pavagia jautį ar avį ir jį papjauna ar parduoda, jis sugrąžins penkis jaučius už jautį ir keturias avis už avį.

Jei valdovas klauso melo, visi jo tarnai bus nedorėliai.

Tas, kuris gyvena dorai, elgiasi teisiai ir savo širdyje kalba tiesą;kuris savo liežuviu nešmeižia, nedaro pikto savo artimui ir neplūsta kaimyno;

Pamatęs, kad jie nukrypsta nuo Evangelijos tiesos, pasakiau Petrui visų akivaizdoje: „Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis gyventi taip, kaip žydai?“

Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas,

Jų burna pilna keiksmų ir kartumo,

neteisingas, melą kalbantis liudytojas ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių.

Į tai, kas nedora, aš nežiūrėsiu. Aš nekenčiu neištikimųjų darbų; nieko bendro su jais neturėsiu.

Mes nusidedame ir išsiginame Viešpaties, nusigręžiame ir nesekame paskui savo Dievą; kalbame apie priespaudą ir maištaujame, priimame melus ir jais nuoširdžiai džiaugiamės.

Aš teisiu jus, o Izraelio namai, kiekvieną pagal jo kelius, – sako Viešpats Dievas. – Atgailaukite ir nusigręžkite nuo savo nusikaltimų, kad jūsų neteisybės jūsų nesunaikintų.

Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas Tas, kuris pažadėjo.

Kas slepia savo nusikaltimus, tam nesiseks, o kas išpažįsta ir atsisako jų, susilauks gailestingumo.

Jūs, teisėjai, ar sprendžiate teisingai? Ar teisingai teisiate žmones?Ne, jūs darote nedorybes širdyje, jūsų rankos smurtą sėja.

Verčiau jūs sakykite: „Taip“, jei taip, „Ne“, jei ne, o kas viršaus, tai iš pikto.“

Bet jie apgaudinėjo Jį ir savo liežuviais melavo Jam,

tyram Tu pasirodai tyras, o su sukčiumi elgiesi suktai.

Sakau tiesą Kristuje, nemeluoju, – tai liudija ir mano sąžinė Šventojoje Dvasioje,

Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus.

nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa;

Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą.

Tinkamas atsakymas yra kaip pabučiavimas.

Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs.

Mano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.

Šalinkis neteisybės, nekalto bei teisaus nežudyk, nes Aš neišteisinsiu piktadario.

Viešpats saugo pažinimą, bet neištikimojo žodžius Jis paverčia niekais.

Meilė tebūna neveidmaininga. Venkite pikto, laikykitės gero.

Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbaisir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas pažinimu pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė.

Kas giriasi tuo, ko nepadarė, yra kaip debesys ir vėjai be lietaus.

„Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.

„Kas trokšta mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tepažaboja liežuvį nuo pikto ir lūpas nuo klastingų kalbų.Tegu jis nusigręžia nuo pikto ir daro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją.

Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.

Neatstumk manęs kartu su nedorėliais, su piktadariais, kurie maloniai kalba su artimu, bet pikta mano savo širdyse.

Pirmasis, kalbąs teisme, atrodo teisus, kol ateina jo kaimynas ir jį išklausinėja.

Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems.

Laikysiuos teisingo kelio. Kada Tu pas mane ateisi? Vaikščiosiu tobula širdimi savo namuose.

Sakau tiesą Kristuje, nemeluoju, – tai liudija ir mano sąžinė Šventojoje Dvasioje,kad mane slegia didelis liūdesys ir mano širdį vargina nesibaigiantis sielvartas.Norėčiau pats būti prakeiktas ir atskirtas nuo Kristaus vietoj savo brolių, tautiečių pagal kūną,

Jie ateina pas tave kaip tauta, sėdi tavo akivaizdoje, klausosi tavo žodžių, tačiau jų nevykdo. Jie kalba draugiškai, bet jų širdis yra klastinga.

Beturtis, kuris dorai elgiasi, geresnis už turtuolį, kuris iškraipo savo kelius.

Aš parašiau jums ne kaip nežinantiems tiesos, bet todėl, kad pažįstate ją, o iš tiesos negali kilti joks melas.

Prašau jus, broliai, įsidėmėti tuos, kurie kursto susiskaldymus bei papiktinimus, prieštaraudami mokymui, kurio jūs išmokote. Venkite jų!

Nesudėkite vilčių į kunigaikščius, į žmonių sūnus, kurie nieko išgelbėti negali!

Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo.

Viešpats nekenčia neteisingų svarstyklių, bet teisingos svarstyklės Jam patinka.

Todėl nieko neteiskite prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tada kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo.

Viešpatie, kas gali pasilikti Tavo palapinėje ir gyventi Tavo šventajame kalne?Tas, kuris gyvena dorai, elgiasi teisiai ir savo širdyje kalba tiesą;

Malda Dievui