Kategorija
EITRAI PASIŪLYMŲ
Pagalvok, auka – tai dovana, tai dalinimasis tuo, ką turime. Ji maloni Dievo akyse. Kai ruoši savo auką Jam, prisimink, kad tai turėtų būti tai, kas tau geriausia, o svarbiausia – su tyriausia širdies intencija. Tai turėtų būti džiaugsmingas veiksmas, nes Dievas mums davė nepalyginamai daugiau, nei nusipelnėme, Jis apipylė mus savo gausia palaima.
Jei duodi tik tai, kas lieka, turbūt supranti, kad ir gyvenimas bus toks pat taupus su tavimi. Duokime taip, lyg duotume sau patiems, be jokio spaudimo ar lūkesčio atgauti su kaupu. Duokime be puikavimosi, neieškodami pagyrimų ar pripažinimo. Tegul kairė ranka nežino, ką daro dešinė.
Mūsų Viešpats myli linksmą davėją, nes Jis mato mūsų širdis. Kiekvienas tegul duoda, kaip yra nusprendęs savo širdyje, be sielo skausmo ir ne iš reikalo, nes Dievas myli linksmą davėją (2 Korintiečiams 9:7). Aukoti – tai dalintis tuo, ką Dievas mums pirmiausia davė, kaip garbinimo ženklą.
Kai Dievas duoda, Jis tai daro dosniai ir gausiai. Tad aukodami iš širdies atveriame duris Dievo perteklinei malonei. Kuo daugiau duodi, tuo daugiau gauni.
bus lankas debesyse. Jis tebūna sandoros ženklas tarp manęs ir žemės.Sutelkęs debesis viršum žemės ir lankui pasirodžius debesyse,atsiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kad daugiau nebūtų tvano, sunaikinančio kiekvieną kūną žemėje.
Tą dieną Viešpats padarė su Abromu sandorą, sakydamas: „Tavo palikuonims atidaviau visą žemę nuo Egipto upės iki didžiosios Eufrato upės:
Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs.Aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje dabar esi ateivis, visą Kanaano žemę amžinai nuosavybei ir būsiu jiems Dievas.“
Taigi dabar, jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų. Man priklauso visa žemė.Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta.“ Šiuos žodžius kalbėk izraelitams.“
Po to jis, paėmęsSandoros knygą, tautai girdint, perskaitė. Jie sakė: „Visa, ką Viešpats įsakė, vykdysime ir būsime klusnūs.“Tada Mozė ėmė kraujo ir, šlakstydamas jį ant tautos, tarė: „Štai kraujas sandoros, kurią Viešpats padarė su jumis šiais žodžiais.“
Aš pažvelgsiu į jus, padarysiu jus vaisingus ir padauginsiu jus. Aš patvirtinsiu su jumis savo sandorą.Metų derliaus užteks iki naujos pjūties; likutį turėsite pašalinti, kad turėtumėte vietos naujam derliui.Gyvensiu tarp jūsų ir mano siela nesibjaurės jumis.Vaikščiosiu tarp jūsų ir būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta.
Žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, yra ištikimas Dievas, kuris laikosi sandoros ir yra gailestingas Jį mylintiems bei Jo įsakymus vykdantiems per tūkstantį kartų.
Ne dėl tavo teisumo ir širdies dorumo įeisi paveldėti jų žemę; jie yra išvaromi dėl jų pikto elgesio, kad Viešpats įvykdytų, ką su priesaika pažadėjo tavo tėvams – Abraomui, Izaokui ir Jokūbui.
Laikykitės tad šitos sandoros žodžių ir juos vykdykite, kad jums visuomet gerai sektųsi.
Šiandien leidžiu tau pasirinkti gyvenimą ir gėrį ar blogį ir mirtį.Jei mylėsi Viešpatį, savo Dievą, vaikščiosi Jo keliais ir laikysies Jo paliepimų bei įsakymų, būsi gyvas; Jis padaugins ir palaimins tavo palikuonis žemėje, kurios paveldėti eini.
Jis per amžius atsimena savo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų,sandorą, kurią Jis sudarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui.Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu, Izraeliui – amžina sandora,
Kalnai gali griūti ir kalvos drebėti, bet mano malonė nuo tavęs nebepasitrauks ir mano ramybės sandora tavęs nepaliks“, – sako Viešpats.
Nes Aš, Viešpats, mėgstu teisingumą, nekenčiu plėšikavimo. Aš jiems atlyginsiu teisingai ir sudarysiu amžiną sandorą su jais.
Ateina dienos, kai Aš padarysiu su Izraeliu ir Judu naują sandorą, – sako Viešpats, –ne tokią sandorą, kokią padariau su jų tėvais, kai paėmęs juos už rankos išvedžiau iš Egipto žemės. Jie sulaužė mano sandorą, nors Aš buvau jų valdovas.Štai kokią sandorą Aš sudarysiu su Izraelio namais: toms dienoms praėjus, Aš įdėsiu savo įstatymą į jų vidų ir įrašysiu į jų širdis. Aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.Tada nė vienas nebemokys savo artimo ir nebesakys savo broliui: „Pažink Viešpatį!“ Jie visi, nuo mažiausiojo iki didžiausiojo, mane pažins. Aš atleisiu jų kaltę ir jų nuodėmės nebeprisiminsiu.“
Aš sudarysiu su jomis taikos sandorą ir krašte išnaikinsiu laukinius žvėris. Tada jos galės ramiai gyventi dykumoje ir saugiai miegoti miškuose.
Aš duosiu jums naują širdį ir įdėsiu jums naują dvasią. Aš išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu kūno širdį.Aš įdėsiu į jus savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano nuostatus ir vykdytumėte mano sprendimus.
Mano sandora su juo buvo gyvenimo ir ramybės sandora. Aš ją sudariau su juo, kad manęs bijotų ir gerbtų mano vardą.
nes tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti.
Lygiai taip po vakarienės Jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.
Bet dabar Jis gavo juo prakilnesnę tarnystę, juo tobulesnės, geresniais pažadais besiremiančios Sandoros tarpininkas yra.Jeigu ta pirmoji būtų buvusi be trūkumų, nebūtų reikėję ieškoti vietos antrajai.
Ir todėl Jis yra naujosios Sandoros tarpininkas, kad, įvykus mirčiai, kuria atpirkti pirmojoje Sandoroje padaryti nusikaltimai, pašauktieji gautų amžinojo palikimo pažadą.
„Štai Sandora, kurią su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats, – Aš duosiu savo įstatymus jų širdims ir juos įrašysiu jų mintyse,ir jų nuodėmių bei jų nedorybių daugiau neprisiminsiu.“
Viešpats tarė Abromui: „Palik savo šalį, gimines, tėvųnamus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimas.Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės.“
Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: „Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas.Aš sudarysiu sandorą su tavimi ir labai padauginsiu tavo palikuonis.“
ir tarė: „Savimi prisiekiu, – sako Viešpats, – kadangi tu tai padarei ir nepagailėjai savo vienintelio sūnaus,Aš laiminte tave palaiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus kaip žvaigždžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus,ir per tavo palikuonis bus palaimintos visos žemės tautos dėl to, kad paklausei mano balso.“
Viešpats tarė Mozei: „Užrašyk žodžius, kuriais padariau sandorą su tavimi ir Izraeliu.“Jis buvo ant kalno su Viešpačiu keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, nevalgė duonos ir negėrė vandens. Ir jis įrašė plokštėse sandoros žodžius, dešimt įsakymų.
Viešpats, mūsų Dievas, padarė su mumis sandorą Horebe.Ne su mūsų tėvais padarė Jis sandorą, bet su mumis, kurie šiandien esame gyvi.
sandorą, kurią Jis sudarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui.Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu, Izraeliui – amžina sandora,
Viešpatie, Tu esi mano Dievas, aš aukštinsiu Tave ir girsiu Tavo vardą, nes Tu padarei nuostabių dalykų, ištikimai įvykdei, ką seniai buvai pažadėjęs.
Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.
Aš sudarysiu su jais taikos sandorą, kuri bus amžina. Aš juos įkurdinsiu ir padauginsiu, savo šventyklą amžiams pastatysiu tarp jų.
„Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys.
Ne įstatymu rėmėsi Abraomui arba jo palikuonims duotas pažadas, kad paveldės pasaulį, bet tikėjimo teisumu.
Broliai, kalbu, kaip įprasta žmonėms: net patvirtinto žmogaus testamento niekas neatmeta ir nepapildo.Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui. Jis nesako „ir palikuonims“, ne daugeliui, bet kaip apie vieną: „ir tavo palikuoniui“, kuris yra Kristus.
Bet Viešpaties gailestingumas per amžius tiems, kurie Jo bijo, ir Jo teisumas lieka vaikų vaikams tų,
Nes Viešpats taip sako: „Eunuchams, kurie švenčia mano šabą, pasirenka, kas man patinka, ir laikosi mano sandoros,duosiu savo namuose vietos ir padarysiu jų vardą garsesnį už sūnų bei dukterų; duosiu jiems amžiną, nežūstantį vardą.
Ta diena tebūna jums atmintina diena; jūs privalote ją švęsti kaip šventę Viešpačiui per kartų kartas.
Viešpats atsakė: „Štai darau sandorą ir visos tavo tautos akyse darysiu stebuklus, kokių niekas nedarė žemėje ir jokiose tautose. Šita tauta matys Viešpaties darbą, nes Aš su tavimi darysiu bauginančių dalykų.
Neužmirškite Viešpaties, savo Dievo, sandoros, kurią Jis su jumissudarė, ir nedarykite sau jokio drožinio ar atvaizdo, nes Viešpats tai uždraudė.Viešpats, tavo Dievas, yra naikinanti ugnis, pavydus Dievas.
tuomet ir Viešpats, tavo Dievas, laikysis sandoros, kurią padarė su tavo tėvais, ir bus tau gailestingas.Jis mylės tave, laimins tave ir padaugins tave; Jis palaimins tavo įsčių vaisių ir tavo žemės vaisius: javus, vynuoges, aliejų, galvijus ir avis toje žemėje, kurią pažadėjo tavo tėvams.
Jei vykdysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymus ir vaikščiosi Jo keliais, Jis patvirtins tave savo šventa tauta, kaip tau pažadėjo.Visos žemės tautos, matydamos, kad tu vadinamas Viešpaties vardu, bijos tavęs.
Visi Viešpaties takai yra gailestingumas ir tiesa tiems, kurie laikosi Jo sandoros ir įsakymų.
Taip sako Viešpats: „Tinkamu metu išklausiau tave ir išgelbėjimo dieną padėjau tau; padarysiu tave sandora tautai, kad atkurtum šalį ir apgyvendintum apleistą nuosavybę.
Štai kokią sandorą Aš sudarysiu su Izraelio namais: toms dienoms praėjus, Aš įdėsiu savo įstatymą į jų vidų ir įrašysiu į jų širdis. Aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.
Tačiau Aš atsiminsiu savo sandorą su tavimi, padarytą tavo jaunystės dienomis, ir sudarysiu su tavimi amžiną sandorą.
Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą? Jokiu būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino giminės.Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš anksto numatė. Ar nežinote, ką Raštas sako apie Eliją, kai šis skundžiasi dėl Izraelio:
Peikdamas juos Jis sakė: „Štai ateina dienos, – sako Viešpats, – kai Aš su Izraelio namais ir Judo namais sudarysiu naują Sandorą.Ne tokią Sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kai paėmiau juos už rankos, kad išvesčiau iš Egipto žemės. Jie nesilaikė mano Sandoros, ir Aš juos apleidau, – sako Viešpats. –Štai Sandora, kurią sudarysiu su Izraelio namais, praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats: – Aš duosiu savo įstatymus jų protams ir juos įrašysiu jų širdyse, ir būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta.
Jėzaus Kristaus, Dovydo sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga.Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai.Judui gimė Faras ir Zara iš Tamaros, Farui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas.Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas.Salmonui gimė Boozas iš Rahabos, Boozui gimė Jobedas iš Rūtos, Jobedui gimė Jesė.Jesei gimė karalius Dovydas. Dovydui gimė Saliamonas iš Ūrijos žmonos.Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abija, Abijai gimė Asa.Asai gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas.Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas.Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas.Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloną laikais.Po ištrėmimo į Babiloną Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis.Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras.Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas, Achimui gimė Elijudas.Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas.Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi.Taigi nuo Abraomo iki Dovydo iš viso keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloną – keturiolika kartų ir nuo ištrėmimo į Babiloną iki Kristaus – keturiolika kartų.
tuo parodydamas mūsų protėviams gailestingumą ir atsimindamas savo šventąją sandorą –priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums,
Jūs esate vaikai pranašų ir tos sandoros, kurią Dievas sudarė su jūsų tėvais, tardamas Abraomui: „Per tavo palikuonis bus palaimintos visos žemės giminės.“
kurie yra izraelitai, turintys įsūnystę, šlovę, sandoras, įstatymą, tarnavimą Dievui ir pažadus.Iš jų – tėvai, ir iš jų pagal kūną – Kristus, visiems viešpataujantis Dievas, palaimintas per amžius. Amen!
Visi, kurie remiasi įstatymo darbais, yra prakeikti, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris nuolatos nesilaiko visko, kas įstatymo knygoje parašyta, ir to nevykdo.“Kad įstatymu niekas neišteisinamas Dievo akyse, aišku, nes „teisusis gyvens tikėjimu“.O įstatymas nėra kilęs iš tikėjimo, bet „kas juos vykdo, tas jais gyvens“.Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, vietoje mūsų tapdamas prakeikimu, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio“, –kad Abraomo palaiminimas Jėzuje Kristuje atitektų pagonims ir mes per tikėjimą gautume pažadėtąją Dvasią.
Šitaip Šventoji Dvasia nurodo, kad kelias į Šventų švenčiausiąją dar nėra atviras, kol tebestovi pirmoji palapinė,kuri yra dabartinio laikotarpio atvaizdas. Joje aukojamos dovanos ir aukos, kurios negali tobulai apvalyti aukotojo sąžinės,
Šiandien Viešpats pareiškė, kad pasirinko tave būti Jo ypatinga tauta, kaip Jis pažadėjo, kad tu įvykdytum visus Jo įsakymus,
Jokūbui savo žodį Jis paskelbė, Izraeliui – savo nuostatus ir sprendimus.Kitoms tautoms Jis to nepadarė, nė viena nepažino Jo sprendimų. Girkite Viešpatį!
Kopėčių viršuje stovėjo Viešpats ir tarė: „Aš esu Viešpats, tavo tėvo Abraomo ir Izaoko Dievas. Tą žemę, ant kurios guli, atiduosiu tau ir tavo palikuonims.O tavo palikuonių bus kaip žemės dulkių; tu išsiplėsi į vakarus ir į rytus, į šiaurę ir į pietus; per tave ir tavo palikuonis bus palaimintos visos žemės giminės!Aš būsiu su tavimi ir tave saugosiu, ir lydėsiu visur, ir vėl tave parvesiu į šitą žemę; nepaliksiu tavęs, kol įvykdysiu tai, ką esu pažadėjęs.“
Bet Dievas atsakė: „Tikrai tavo žmona Sara pagimdys tau sūnų ir tu jį pavadinsi Izaoku! Aš sudarysiu su juo amžiną sandorą ir su jo palikuonimis.
Šaukiu šiandien liudytojais dangų ir žemę, kad leidau tau pasirinkti gyvenimą ar mirtį, palaiminimą ar prakeikimą. Tad pasirink gyvenimą, kad būtum gyvas tu ir tavo palikuonys,mylėtum Viešpatį, savo Dievą, klausytum Jo balso ir glaustumeis prie Jo, nes Jis yra tavo gyvenimas ir tavo dienų ilgumas; kad gyventum žemėje, kurią duoti Viešpats prisiekė tavo tėvams – Abraomui, Izaokui ir Jokūbui.“
Išsirinko Jis Judo giminę, Siono kalną pamėgo.Čia Jis pastatė savo šventyklą, aukštą kaip dangų, tvirtą lyg žemę, amžiams sutvertą.
„Tai mano sandora su jais, – sako Viešpats. – Mano Dvasia, kuri yra ant tavęs, ir mano žodžiai, kuriuos tau daviau, nepaliks tavęs nei tavo vaikų, nei vaikaičių nuo dabar ir per amžius“, – sako Viešpats.
Aš, Viešpats, būsiu jų Dievas ir mano tarnas Dovydas bus jų kunigaikštis. Aš, Viešpats, taip pasakiau.
Ir sakau jums: nuo šiol nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje.“
„Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.Jis iškėlė mums išgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose,
Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas.“
Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turtingas visiems, kurie Jo šaukiasi,juk „kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“.
O jūs esate „išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytieji žmonės, kad skelbtumėte dorybes“ To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.
Aš darau savo sandorą su jumis: jokio kūno nebepražudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins žemės.“
„Štai manoji sandora su tavimi: tu tapsi daugelio tautų tėvu,todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu.
Todėl Aš duosiu jam dalį su didžiaisiais, ir jis dalinsis grobį su stipriaisiais, kadangi jis atidavė savo sielą mirčiai ir buvo priskirtas prie nusikaltėlių. Jis nešė daugelio nuodėmes ir užtarė nusidėjėlius.“
„Taip sako Viešpats: „Jei jūs galėtumėte sulaužyti mano sandorą su diena ir mano sandorą su naktimi, kad naktis ir diena neateitų savo metu,tai galėtų būti sulaužyta ir mano sandora su mano tarnu Dovydu, kad vienas iš jo sūnų viešpataus jo soste, ir sandora su levitų kilmės kunigais, mano tarnais.
Aš duosiu jiems vieną širdį ir įdėsiu jiems naują dvasią. Aš išimsiu iš jų kūno akmeninę širdį ir duosiu jiems minkštą širdį.
Taigi paveldima tikėjimu, kad būtų iš malonės, ir pažadas būtų tikras visiems palikuonims – ne tik tiems, kurie remiasi įstatymu, bet ir tiems, kurie turi tikėjimą Abraomo, kuris yra mūsų visų tėvas,
Broliai, kalbu, kaip įprasta žmonėms: net patvirtinto žmogaus testamento niekas neatmeta ir nepapildo.
Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,kad atpirktų pavaldžius įstatymui ir kad mes įgytume įsūnystę.
„Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.
„Štai Sandora, kurią su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats, – Aš duosiu savo įstatymus jų širdims ir juos įrašysiu jų mintyse,
Viešpats tarė Mozei: „Užrašyk žodžius, kuriais padariau sandorą su tavimi ir Izraeliu.“
Jis mylėjo tavo tėvus, todėl išsirinko jų palikuonis ir išvedė iš Egipto savo didžia galia,kad išvytų už tave didesnes bei galingesnes tautas ir tave įvestų paveldėti jų žemę.
Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta,jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys,bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.
Viešpatie, atsimink gailestingumą ir malones, kurios yra nuo amžių.Užmiršk mano jaunystės kaltes ir nedorybes. O Viešpatie, atmink mane dėl savo gerumo, dėl savo gailestingumo.
o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta: „Iš Siono ateis Gelbėtojas ir nukreips bedievystes nuo Jokūbo.Tokia bus jiems mano sandora, kai pašalinsiu jų nuodėmes.“
Kuris pirmagimius Egipte ištiko, nes Jo gailestingumas amžinas.Ir išvedė iš ten Izraelį, nes Jo gailestingumas amžinas.Ištiesta galinga ranka ir tvirta dešine savo, nes Jo gailestingumas amžinas.
„Štai mano išrinktasis tarnas, mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela. Aš duosiu Jam savo Dvasią, ir Jis skelbs pagonims teisingumą.
žinodami, kad esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu,bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės.
Išpirkimą Jis savo tautai siuntė, amžiams paskelbė savo sandorą. Šventas ir gerbtinas yra Jo vardas.
Bet Viešpats panorėjo jį sumušti, Jis atidavė jį skausmui. Kai Tu padarysi jo sielą auka už nuodėmę, jis matys savo palikuonis, jo dienos bus prailgintos ir jo rankomis Viešpaties valia bus įvykdyta.Jis matys savo sielos vargą ir bus patenkintas. „Per jo pažinimą mano teisusis tarnas nuteisins daugelį, nes jis neš jų nusikaltimus.
Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: „Aš noriu gailestingumo, o ne aukos.“ Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai.“
Prisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos.
Taigi, išteisinti tikėjimu, turime taiką su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kuria pasitikime, ir didžiuojamės Dievo šlovės viltimi.
Tačiau Tu, Viešpatie, esi užjaučiantis ir maloningas Dievas, kantrus ir kupinas gailestingumo bei tiesos.
Gailestingumas ir tiesa tenepalieka tavęs; užsirišk tai ant savo kaklo, įrašyk į savo širdies plokštę.Taip atrasi palankumą bei gerą įvertinimą Dievo ir žmonių akyse.
Taip sako Viešpats: „Tinkamu metu išklausiau tave ir išgelbėjimo dieną padėjau tau; padarysiu tave sandora tautai, kad atkurtum šalį ir apgyvendintum apleistą nuosavybę.Kad sakytum belaisviams: „Išeikite“, ir tamsoje esantiems: „Pasirodykite.“ Jie ganysis pakelėse, aukštumos bus jų ganykla.
Jūs gyvensite krašte, kurį daviau jūsų tėvams, ir būsite mano tauta, o Aš būsiu jūsų Dievas.
Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo.
Aš išliesiu vandens sroves tam, kuris trokšta, ir potvynius – ant išdžiūvusios žemės; išliesiu savo dvasios ant tavo palikuonių ir savo palaiminimą ant tavo vaikų,
Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą – džiūgavimas.
„Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.
Aš nesigėdiju Kristaus Evangelijos, nes ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki, pirma žydui, paskui graikui.Joje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: „Teisusis gyvens tikėjimu.“
Taip sako Aukščiausiasis ir Prakilnusis, kuris gyvena amžinybėje, kurio vardas šventas: „Aš gyvenu aukštybėje ir šventoje vietoje su tais, kurie turi atgailaujančią ir nuolankią dvasią, kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgailaujančiųjų širdį.
Tobulas Viešpaties įstatymas, jis gaivina sielą. Viešpaties liudijimas tikras, išminties moko paprastuosius.Viešpaties nuostatai teisingi, jie džiugina širdis. Viešpaties įsakymas tyras, akims duoda šviesybę.Viešpaties baimė tyra, ji išlieka per amžius. Viešpaties sprendimai – tiesa, jie visi iki vieno teisingi.Brangesni jie už auksą, už gryniausią auksą; jie saldesni už medų, už korių syvą.
Ramybės Dievas, amžinosios Sandoros krauju išvedęs iš numirusių didįjį avių Ganytoją – mūsų Viešpatį Jėzų,teištobulina jus kiekvienam geram darbui, kad vykdytumėte Jo valią, Jam veikiant jumyse, kas Jo akims patinka per Jėzų Kristų. Jam šlovė per amžių amžius! Amen.
Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau.Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus.
Parpuolęs prie Tavo šventyklos, šventą Tavo vardą girsiu už Tavo malonę ir ištikimybę, nes Tu išaukštinai savo žodį labiau negu savo vardą.
Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir tau padėsiu, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine.“
Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų vardu Matas ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nusekė paskui Jį.Kai Jėzus sėdėjo namuose prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jo ir Jo mokinių.
nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu.Kartą esu prisiekęs savo šventumu, Dovydui nemeluosiu.
Netiesa, kad gali neišsipildyti Dievo žodis. Ne visi, kilę iš Izraelio, priklauso Izraeliui.
Viešpats sako: „Jūs esate mano liudytojai ir mano tarnas, kurį pasirinkau, kad žinotumėte, tikėtumėte ir suprastumėte, kad Aš Tas, kuris esu. Pirma manęs nebuvo jokio dievo ir po manęs nebus.
Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet sustiprėjo tikėjimu, teikdamas Dievui šlovę
Apgins mane Viešpats. Viešpatie, Tavo gailestingumas amžinas! Neapleisk, kas Tavo rankų sukurta.
Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs.Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų.Tu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį.Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius.
Bet Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo.