Kategorija
EITRAI LAIDOTOJIMS – VELÓRIOS
Žinau, kaip sunku netekti artimo žmogaus. Natūralu liūdėti ir jausti sielvartą. Leisk sau tą skausmą išgyventi, bet neleisk jam tavęs visiškai užvaldyti. Juk turime Guodėją – Šventąją Dvasią. Jis apglėbs tave savo ramybe ir suteiks stiprybės atsitiesti.
Kaip tikintis žmogus, žinai, kad palikę šią žemę keliaujame pas Viešpatį Jėzų Kristų. Ir nors skaudu, kai mylimi žmonės išeina anksčiau už mus, prisimink, kad jie jau geresnėje vietoje. Džiaukis žinodamas, kad jų sielos išgelbėtos.
Esame sukurti Dievui. Jo žodis sako: „Jei gyvename, tai gyvename Viešpačiui, jei mirštame, tai mirštame Viešpačiui. Taigi, ar gyvename, ar mirštame – esame Viešpaties.“ (Rom 14, 8) Ieškok paguodos Dieve, pasitikėk Juo. Jis yra su tavimi, nori sustiprinti ir nuraminti tavo širdį. Leisk Jam veikti tavo gyvenime.
Jėzus pasakė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas.“ (Jn 11, 25)
Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas.
Nesistebėkite tuo, kad ateina valanda, kai visi, esantys kapuose, išgirs Jo balsą.Ir tie, kurie darė gera, prisikels gyventi, o kurie darė bloga, prisikels stoti prieš teismą.
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.
Ir išgirdau galingą balsą, skambantį iš dangaus: „Štai Dievo buveinė tarp žmonių. Jis apsigyvens su jais, ir jie bus Jo tauta, ir pats Dievas, jų Dievas, bus su jais.Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus daugiau mirties nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau – praėjo.“
Kada šis gendantis apsivilks negendamybe ir šis marusis apsivilks nemarybe, tada išsipildys užrašytas žodis: „Pergalė prarijo mirtį!Kurgi, mirtie, tavo geluonis? Kurgi, mirtie, tavo pergalė?“Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – įstatymas.Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!
Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, –staiga, vieną akimirką, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti.Nes šis gendantis turi apsivilkti negendamybe, ir šis marus apsivilkti nemarybe.
Nes aš žinau, kad manoAtpirkėjas gyvas ir kad Jis atsistos galiausiai ant žemės.Ir kai mano oda sunyks, aš savo kūne regėsiu Dievą.
„Tenebūgštauja jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane!Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti.Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš.Kur Aš einu, jūs žinote, ir kelią jūs žinote.“
Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, Dievas atves kartu su Juo.Ir tai jums sakome Viešpaties žodžiu, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų.Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia,paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet būsime su Viešpačiu.
Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tai laimėjimas.Bet jei aš, gyvendamas kūne, dar galiu vaisingai pasidarbuoti, tuomet nebežinau, ką pasirinkti.Mane traukia ir viena, ir kita, nors verčiau man iškeliauti ir būti su Kristumi, nes tai visų geriausia.
Ir tai jums sakome Viešpaties žodžiu, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų.
Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia,
Mergaitės iš džiaugsmo šoks, o jaunimas bei seneliai bus laimingi. Aš pakeisiu jų liūdesį džiaugsmu, paguosiu juos ir palinksminsiu po jų kančių.
Juk nė vienas iš mūsų negyvena sau ir nė vienas sau nemiršta.Jei gyvename, gyvename Viešpačiui, ir jeigu mirštame, Viešpačiui mirštame. Todėl – ar gyvename, ar mirštame – esame Viešpaties.Nes dėl to Kristus ir mirė, ir prisikėlė, ir atgijo, kad būtų ir mirusiųjų, ir gyvųjų Viešpats.
Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, Dievas atves kartu su Juo.
Viešpats yra mano ganytojas – aš nestokosiu.Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų.Jis atgaivina mano sielą, veda mane teisumo takais dėl savo vardo.Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.
Nenoriu, kad jūs, broliai, liktumėte nežinioje dėl užmigusiųjų ir nusimintumėte kaip kiti, kurie neturi vilties.Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, Dievas atves kartu su Juo.
paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet būsime su Viešpačiu.
Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi.Yra laikas gimti ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.
Jis sunaikins mirtį amžiams. Viešpats Dievas visiems nušluostys ašaras ir pašalins panieką nuo savo tautos visoje žemėje, nes taip pasakė Viešpats.
„Tenebūgštauja jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane!Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti.Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš.
tardamas: „Nuogas gimiau, nuogas ir mirsiu. Viešpats davė, Viešpats ir atėmė; tebūna palaimintas Viešpaties vardas.“
Manosios avys klauso mano balso; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos.
Ir aš pamačiau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė pranyko, ir jūros daugiau nebebuvo.Ir aš, Jonas, išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo aprengta kaip nuotaka, išpuošta savo sužadėtiniui.Ir išgirdau galingą balsą, skambantį iš dangaus: „Štai Dievo buveinė tarp žmonių. Jis apsigyvens su jais, ir jie bus Jo tauta, ir pats Dievas, jų Dievas, bus su jais.Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus daugiau mirties nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau – praėjo.“Ir Sėdintysis soste tarė: „Štai Aš visa darau nauja!“ Jis sako man: „Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri.“
Taip ir jūs dabar nuliūdę, bet Aš vėl jus pamatysiu; ir jūsų širdys džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims.
Bet dabar Kristus yra prikeltas iš numirusių – pirmasis iš užmigusiųjų.Kaip per žmogų – mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas.Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti,tačiau kiekvienas pagal savo eilę: Kristus – pirmasis, vėliau – priklausantys Kristui Jo atėjimo metu.
Nebijok būsimųjų kentėjimų. Štai velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti. Jūsų laukia dešimties dienų priespauda. Būk ištikimas iki mirties, ir Aš tau duosiu gyvenimo vainiką.“
Ir aš išgirdau iš dangaus balsą, kuris man sakė: „Rašyk: „Nuo šiol palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip, – sako Dvasia, – kad atilsėtų nuo savo vargų; ir jų darbai seka juos.“
Jei gyvename, gyvename Viešpačiui, ir jeigu mirštame, Viešpačiui mirštame. Todėl – ar gyvename, ar mirštame – esame Viešpaties.
Mane traukia ir viena, ir kita, nors verčiau man iškeliauti ir būti su Kristumi, nes tai visų geriausia.
Palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas,kuris guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte, kad mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami.
Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.
Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir tau padėsiu, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine.“
Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje.Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę.
Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus daugiau mirties nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau – praėjo.“
Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: „Niekada Aš tavęs nepaliksiu ir neapleisiu.“
Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis,nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
Tu suteiksi tobulą ramybę tiems, kurie pasitiki Tavimi.Pasitikėkite Viešpačiu visados, nes Viešpats Jahvė yra amžina stiprybė.
Aš kovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą.O dabar manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man duos Viešpats, teisingasis Teisėjas, – ir ne tik man, bet ir visiems, kurie su meile laukia Jo pasirodymo.
Pakeliu savo akis į kalnus, iš kur man ateina pagalba.Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę!
Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi.Yra laikas gimti ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.Yra laikas žudyti ir laikas gydyti; laikas griauti ir laikas statyti.Yra laikas verkti ir laikas juoktis; laikas gedėti ir laikas šokti.
Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti.Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis.
Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: „Niekada Aš tavęs nepaliksiu ir neapleisiu.“Todėl galime su pasitikėjimu tarti: „Viešpats mano padėjėjas – aš nebijosiu! Ką gali padaryti man žmogus?“
Tavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo.
Kurgi, mirtie, tavo geluonis? Kurgi, mirtie, tavo pergalė?“Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – įstatymas.Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!
Tavo mirusieji bus gyvi, jie kelsis kartu su mano mirusiu kūnu. Dulkėse esantieji, pabuskite ir giedokite. Tavo rasa gaivina augalus; žemė išmes mirusiuosius.
Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.
Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas.Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius. Ar tai tiki?“
Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė – prieš ką man drebėti?
Tegul vilties Dievas pripildo jus, gyvenančius tikėjimu, didelio džiaugsmo ir ramybės, kad Šventosios Dvasios jėga būtumėte pertekę vilties.
Bet tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų. Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails.
Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė – prieš ką man drebėti?Kai nedorėliai – mano priešai ir piktieji – puola mane, norėdami suėsti, jie susvyruoja ir krinta.Nors stovėtų prieš mane kariuomenė, nenusigąs mano širdis; nors ir karas kiltų prieš mane, aš pasitikėsiu.
Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
Palaimintas žmogus, kuris randa stiprybę Tavyje, kuris yra keleivis savo širdy.Keliaudami išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis lietus jį padengia palaiminimais.Jie eina iš jėgos į jėgą, kol Dievą Sione išvysta.
Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje.Mąstykite apie tai, kas aukštybėse, o ne apie tai, kas žemėje.
Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva.“
Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą – džiūgavimas.
nes Avinėlis, kuris sosto viduryje, juos ganys ir vedžios prie gyvojo vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių.“
Mes žinome, kad, mūsų žemiškajam namui, šiai palapinei, suirus, turime pastatą iš Dievo – ne rankomis statytus amžinus namus danguje.Todėl mes dejuojame, karštai trokšdami apsivilkti savo buveinę iš dangaus,kad apsirengę nebūtume rasti nuogi.Juk mes, esantys šioje palapinėje, dejuojame prislėgti, norėdami ne nusirengti, bet apsirengti, kad tai, kas maru, būtų gyvenimo praryta.Tam mus paruošęs yra Dievas, kuris davė mums Dvasią kaip užstatą.