Žinai, užtarimas turi neįtikėtiną galią, kai meldžiamės su Dievo jėga. Tai tarsi įlipimas į kito žmogaus batus, pajautimas jo skausmo ir poreikių. Užtarimui reikia atkaklumo, tikėjimo ir švento maldavimo Dievui. Reikia prašyti pagalbos savo artimui, kad ateitų dieviškasis įsikišimas.
Svarbu nepamiršti nuolat skaityti Dievo žodžio, budėti ir būti klusniam. Užtarėjas neturėtų būti maištingas, nepamiršti dešimtinės ir atnašos, ir jokiu būdu nepasiduoti puikybei ar arogancijai.
Užtarimas – tai meilės, maldavimo ir ašarų aktas prieš Dievą, melstis už kito žmogaus gyvenimą. Užtardamas kitą, gali net pajusti jo skausmą ir poreikius. Kaip sakoma Efeziečiams 6,18: „Visada melskitės Dvasioje, prašydami ir maldaudami. Būkite budrūs ir ištvermingai melskitės už visus šventuosius.“
„Šaukis manęs, tai išklausysiu tave ir parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai.“
Taip pat ir Dvasia padeda mūsų silpnumui. Nes mes nežinome, ko turėtume melsti, bet pati Dvasia užtaria mus neišsakomomis dejonėmis.
Juk mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio pasaulio tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.
Nors mes gyvename kūne, kovojame ne pagal kūną.Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet jie Dievo galia griauna tvirtoves.
Naktis nuslinko, diena prisiartino. Todėl nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais!Kaip dieną, elkimės dorai: nepasiduokime apsirijimui ir girtavimui, ištvirkavimui ir palaidumui, vaidams ir pavydui,bet apsirenkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nesirūpinkite kūnu jo geiduliams patenkinti.
„Ir dar sakau jums: jeigu du iš jūsų susitars žemėje prašyti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.
Pagaliau, mano broliai, būkite stiprūs Viešpatyje ir Jo galybės jėga.Apsiginkluokite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas.Juk mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio pasaulio tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.
Sugrįžęs pas Viešpatį, tarė: „Šita tauta, pasidarydama auksinį dievą, labai nusidėjo.Bet aš maldauju, atleisk jiems tą kaltę: jei ne, išbrauk mane iš knygos, kurion įrašei.“
Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.
Nors mes gyvename kūne, kovojame ne pagal kūną.Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet jie Dievo galia griauna tvirtoves.Jais mes nugalime samprotavimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui,
Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti.Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pat kentėjimus patiria jūsų broliai pasaulyje.
Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu.
Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo.
Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!“
Jūs esate iš Dievo, vaikeliai, ir nugalėjote juos, nes Tas, kuris jumyse, didesnis už tą, kuris pasaulyje.
jums padedant malda už mus, kad daugelis dėl mūsų dėkotų už dovaną, per daugelį išmelstą mums.
Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus.
visada melsdamiesi Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymais. Ištvermingai budėkite, malda užtardami visus šventuosius
Ir jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės net iki mirties.
O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus,
Nes kūnas geidžia priešingo Dvasiai, o Dvasia – priešingo kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl negalite daryti visko, ko norėtumėte.
Izraelitai murmėjo prieš Viešpatį, ir Viešpačiui tai nepatiko. Tai išgirdęs, Viešpats užsirūstino, Jo ugnis užsidegė tarp jų ir ėmė naikinti stovyklos pakraštį.Tauta šaukėsi Mozės ir, kai Mozė pasimeldė Viešpačiui, ugnis užgeso.
Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje.“
Kovok gerą tikėjimo kovą, laikykis amžinojo gyvenimo, kuriam buvai pašauktas ir išpažinai gerą išpažinimą daugelio liudytojų akyse.
Tad kartu paruošk man ir svečių kambarį, nes turiu vilties, jog dėl jūsų maldų būsiu jums dovanotas.
Štai Aš duodu jums valdžią mindžioti gyvates bei skorpionus, aukštesnę už visą priešo jėgą, ir niekas jokiais būdais jums nepakenks.
ir niekuo nesiduodate priešininkų išgąsdinami. Jiems tai yra žlugimo ženklas, o jums – išgelbėjimo, ir jis Dievo duotas.
Kai jis meldėsi už savo draugus, Viešpats išvadavo Jobą ir davė jam visko dvigubai daugiau, negu jis anksčiau turėjo.
Pagaliau suklupęs jis galingu balsu sušuko: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ Ir, tai ištaręs, užmigo.
Jis nuginklavo kunigaikštystes bei valdžias ir viešai jas pažemino, triumfuodamas prieš jas ant kryžiaus.
„Štai Aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai.
Palaimintas Viešpats, mano stiprybė, kuris moko mano rankas kariauti ir mano pirštus kovoti!
Iškęsk sunkumus kaip geras Kristaus Jėzaus karys.Nė vienas kareivis, norėdamas patikti pašaukusiam jį tarnybon, nesivelia į gyvenimo reikalus.
Joks prieš tave nukaltas ginklas neturės galios. Kiekvienas liežuvis, kuris priešinsis tau teisme, bus pasmerktas. Tai yra Viešpaties tarnų paveldėjimas ir jų teisumas yra iš manęs“, – sako Viešpats.
Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse,žiūrėdami į tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų, kuris vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.
Naktis nuslinko, diena prisiartino. Todėl nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais!
Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis,kuriuose kadaise gyvenote pagal šio pasaulio būdą, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, kuri dabar veikia neklusnumo vaikuose.Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geiduliais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti.
kuriuose kadaise gyvenote pagal šio pasaulio būdą, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, kuri dabar veikia neklusnumo vaikuose.