Kategorija
103 Biblijos eilutės apie pyktį
Žinai, pyktis – tai tarsi slidi gija, kuria piktasis bando mus nuvesti nuo Dievo. Kai pasiduodame nevaldomam pykčiui, anksčiau ar vėliau susiduriame su pasekmėmis. Nors ir pats Dievas pyko ant žmonijos, Jis visada suteikia mums galimybę susitaikyti. Pyktis ne tik atitolina mus nuo Dievo palaiminimų, bet ir sukelia daug emocinio skausmo.
Nesvarbu, ar pykstamės dėl teisingų, ar neteisingų priežasčių, Raštas Efeziečiams 4:26-27 mus įspėja: „Rūstaukite, bet nenusidėkite; tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės ir nepalikite vietos velniui.“ Taigi, pykti galima, bet svarbu neleisti, kad tas pyktis mus įstumtų į nuodėmę.
Visiškai suprantama, kad jaučiame pyktį, susidūrę su neteisybe ar Dievo šmeižtu. Tačiau Viešpats mus moko: „Mano kerštas, Aš atmokėsiu“ (Romiečiams 12). Tad pasitikėkime Juo.
Nuolatinis ryšys su Šventąja Dvasia yra nepaprastai svarbus, kad galėtume valdyti savo emocijas. Prašykime, kad Šventosios Dvasios vaisiai pripildytų mūsų širdis ir sustiprintų mūsų vidinį pasaulį. Juk ramybė ir savitvarda – tai tikrasis mūsų stiprybės šaltinis.
Bet dabar jūs visa tai nusivilkite: rūstybę, nirtulį, nelabumą, pyktį, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų.
Žinokite, mano mylimieji broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.
Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite Jo rūstybei, nes parašyta: „Mano kerštas, Aš atmokėsiu“, – sako Viešpats.
Viešpats tarė Kainui: „Kodėl tu supykai ir tavo veidas paniuro?Darydamas gera, argi nebūsi priimtas? O jei gera nedarai, nuodėmė tyko prie durų. Ji traukia tave, tačiau tu turi viešpatauti jai.“
Tebūna toli nuo jūsų visoks kartėlis, piktumas, rūstybė, riksmai ir keiksmai su visomis piktybėmis.
Viešpats praėjo pro jį ir paskelbė: „Viešpats, Viešpats Dievas, gailestingasir maloningas, kantrus ir kupinas gerumo bei tiesos,
O Aš jums sakau: kas pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: „Pusgalvi!“, turės stoti prieš sinedrioną. O kas sako: „Beproti!“, tas smerktinas į pragaro ugnį.
„Viešpats yra kantrus ir kupinas gailestingumo, atleidžiantis neteisybes ir nusikaltimus, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos.“
Mano atlyginimas ir kerštas, kai jų kojos paslys. Jų pražūties diena arti, greitai juos ištiks tai, kas jiems skirta.“
Aš išgaląsiu savo žibantį kardą ir teisiu. Atkeršysiu savo priešams ir atlyginsiu tiems, kurie manęs nekenčia.
Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio.
Nedraugauk su pikčiurna ir neik su ūmiu žmogumi,kad neišmoktum jo kelių ir nepastatytum spąstų savo sielai.
Aš supurtysiu dangus, o žemė pajudės iš savo vietos dėl kareivijų Viešpaties rūstybės Jo degančio pykčio dieną.
Viešpats rūstauja ant tautų, grasina jų kariuomenėms. Jis pasmerkė jas, paskyrė jas sunaikinti.
Dėl savo vardo Aš sulaikysiu savo rūstybę ir dėl savo šlovės susivaldysiu, kad tavęs nesunaikinčiau.
Rūstybės valandą paslėpiau savo veidą akimirkai, bet amžina malone pasigailėsiu tavęs“, – sako Viešpats, tavo atpirkėjas.
Aš ne amžinai bylinėsiuos ir ne visada rūstausiu, nes tada gyvybės dvasia, kurią Aš įkvėpiau, sunyktų.
„Aš vienas myniau spaustuvą, nė vieno iš žmonių nebuvo su manimi. Aš mindžiojau juos įtūžęs ir trypiau savo rūstybėje. Jų kraujas aptaškė mano drabužius ir sutepė juos.
Eik šiaurės link, skelbdamas: „Sugrįžk, nuklydusi Izraelio tauta. Aš neberūstausiu, nes esu gailestingas, nepyksiu ant jūsų amžinai.
Bausk mane, Viešpatie, bet teisingai, nerūstaudamas, kad nesunaikintum manęs visiškai!
Viešpaties rūstybė nenusigręš, kol Jis įvykdys, ką savo širdyje sumanė. Paskutinėmis dienomis jūs tai suprasite.
Išeik iš jo, mano tauta! Kiekvienas gelbėkite savo gyvybę nuo degančios Viešpaties rūstybės.
Tuojau išliesiu savo rūstybę ant tavęs, įgyvendinsiu savo pyktį. Aš teisiu tave pagal tavo kelius ir atmokėsiu tau už visas tavo bjaurystes.
Taip mano rūstybė prieš tave nurims ir pavydas liausis. Aš būsiu ramus ir nebepyksiu.
Aš žiauriai atkeršysiu jiems ir nubausiu juos. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats, kai aš išliesiu jiems savo kerštą.“
Ir tuo metu, kai Gogas ateis prieš Izraelio kraštą, – sako Viešpats Dievas, – mano rūstybė užsidegs.Apimtas pavydo, savo rūstybės įkarštyje Aš sakiau: „Tą dieną Izraelio krašte bus didelis drebėjimas:
Aš nesielgsiu pagal savo rūstybės užsidegimą ir nesunaikinsiu Efraimo. Aš esu Dievas, ne žmogus. Šventasis tarp jūsų, Aš neateisiu naikinti.
Persiplėškite savo širdis, ne rūbus! Gręžkitės į Viešpatį, savo Dievą, nes Jis yra maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras, liūdintis dėl blogio.
Jona meldėsi: „Ak, Viešpatie, argi ne taip sakiau, kai dar buvau savo krašte? Dėl to aš ir bėgau į Taršišą, žinodamas, kad esi maloningas Dievas, gailestingas, lėtas pykti, didžiai geras ir susilaikantis nuo bausmės.
Dievas yra pavydus ir Viešpats keršija. Viešpats keršija ir yra įtūžęs. Viešpats atkeršys savo priešininkams ir nepasigailės savo priešų.Viešpats yra lėtas pykti ir didis savo galia, Viešpats baudžia nusikaltėlį. Jis ateina viesulu ir audra, debesys yra Jo kojų dulkės.
Visi krašto romieji, kurie vykdote Jo įsakymus, ieškokite Viešpaties, ieškokite teisumo, ieškokite nuolankumo! Galbūt taip pasislėpsite Viešpaties rūstybės dieną.
Laukite manęs, – sako Viešpats, – laukite tos dienos, kai pakilsiu plėšti. Aš nusprendžiau surinkti tautas, sutelkti karalystes, išlieti ant jų savo rūstybę. Mano pavydo ugnis sunaikins visą žemę.
Ir Aš labai supykęs ant tautų, kurios jaučiasi saugios. Kai pykau tik truputį, jos padidino jūsų vargus.“
O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus,
Įėjęs į Dievo šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolusir tarė jiems: „Parašyta: „Mano namai vadinsis maldos namai“, o jūs pavertėte juos „plėšikų lindyne“!“
Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką!“ Šis ištiesė, ir ranka tapo sveika kaip ir kita.
Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus.Kas trenkia tau per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, atiduok jam ir tuniką.
Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie, ar nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti, kaip ir Elijas padarė?!“Bet Jis atsigręžęs sudraudė juos: „Nežinote, kokios dvasios esate.
Susukęs iš virvučių rimbą, Jis išvijo juos visus iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus ir išvartė stalus.Karvelių pardavėjams Jis sakė: „Pasiimkite visa tai iš čia ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“
Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisumu.
Deja, savo užkietėjimu bei neatgailaujančia širdimi tu pats sau kaupi rūstybę Dievo rūstybės ir Jo teisingo teismo apreiškimo dienai.
Tad dar tikriau dabar, kai esame išteisinti Jo krauju, per Jį būsime išgelbėti nuo rūstybės.
Juk valdininkas yra Dievo tarnas tavo labui. Bet jei darai bloga – bijok, nes jis ne veltui nešioja kardą. Jis yra Dievo tarnas ir baudžia, įvykdydamas rūstybę darantiems pikta.
Mat bijau, kad atvykęs nerasčiau jūsų tokių, kokių nenoriu, ir kad pats nebūčiau toks, kokio jūs nenorite; kad nebūtų nesantaikos, pavydo, piktumo, barnių, šmeižto, apkalbų, pasididžiavimo, netvarkos,
Kūno darbai aiškūs: tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas,stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaika, pavydas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai,pavyduliavimai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai. Įspėju jus, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.
Tegul niekas neapgauna jūsų tuščiais plepalais; už tokius dalykus Dievo rūstybė ištinka neklusnumo vaikus.
Dėl šių dalykų ateina Dievo rūstybė neklusnumo vaikams.Jūs irgi kadaise taip elgėtės, gyvendami tarp jų.Bet dabar jūs visa tai nusivilkite: rūstybę, nirtulį, nelabumą, pyktį, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų.
Juk Dievas mus paskyrė ne rūstybei, bet kad įgytume išgelbėjimą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,
Taigi trokštu, kad vyrai visur melstųsi, keldami aukštyn šventas rankas, be pykčio ir abejonių.
Viešpaties tarnas neturi kivirčytis, bet būti malonus su visais, gabus pamokyti, kantrus,
Nes vyskupas, kaip Dievo namų prievaizdas, turi būti be priekaištų: ne savavaliautojas, ne karštakošis, ne girtuoklis, ne kivirčius, ne geidžiantis nešvaraus pelno,
Todėl Aš užsirūstinau ant tos kartos ir pasakiau: „Visada jie klysta savo širdyse ir nepažino mano kelių.“Taigi Aš rūstaudamas prisiekiau: „Jie neįeis į mano poilsį!“
Jis vėl nustato tam tikrą dieną – „šiandien“, po tiek daug laiko, kartodamas Dovydo lūpomis, kaip ir buvo pasakyta: „Šiandien, jei išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių.“
Juk pažįstame Tą, kuris pasakė: „Mano kerštas, Aš atlyginsiu, – sako Viešpats.“ Ir vėl: „Viešpats teis savo tautą.“Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas!
Žinokite, mano mylimieji broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.
Iš kur tarp jūsų atsiranda karai ir kivirčai? Ar ne iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų nariuose?Geidžiate ir neturite; žudote ir pavydite – ir negalite pasiekti; kovojate ir kariaujate; neturite, nes neprašote.
Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas,
Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino, bet pavedė save Tam, kuris teisia teisingai.
Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, žinodami, kad ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo.
Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti.
Viešpats žino, kaip išgelbėti pamaldžiuosius nuo išbandymo ir kaip išlaikyti nedoruosius teismo dienai ir bausmei,
Viešpats nedelsia ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, tačiau kantriai elgiasi su mumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.
Kiekvienas, kuris nekenčia savo brolio, yra žmogžudys, o jūs žinote, kad joks žmogžudys neturi amžinojo gyvenimo, jame pasiliekančio.
Meilėje nėra baimės, nes tobula meilė išveja baimę. Baimė numato bausmę, ir kas bijo, to meilė dar netobula.
Jei kas mato nusidedant savo brolį, tačiau ne iki mirčiai, teprašo, ir Dievas duos jam gyvybę, būtent tiems, kurie nusideda ne iki mirčiai. Yra nuodėmė iki mirčiai, ir aš kalbu ne apie ją, kad būtų prašoma.
Jie šaukė kalnams ir uoloms: „Griūkite ant mūsų ir paslėpkite mus nuo Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės,nes atėjo didi Jo rūstybės diena, ir kas gali išstovėti?!“
Tautos įširdo, ir atėjo Tavo rūstybė, metas teisti mirusius ir atlyginti Tavo tarnams, pranašams ir šventiesiems, ir visiems bijantiems Tavojo vardo, mažiems ir dideliems, ir metas sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę.“
tas gers Dievo įniršio vyno, įpilto ir neatmiešto Jo rūstybės taurėje, ir bus kankinamas ugnimi ir siera šventųjų angelų ir Avinėlio akivaizdoje.
Tada angelas numetė savo pjautuvą žemėn, nuskynė žemės vynmedį ir supylė vynuoges į didįjį Dievo rūstybės spaustuvą.
Ir aš pamačiau danguje dar vieną didį ir įspūdingą ženklą: septynis angelus, turinčius septynias paskutines negandas, nes jomis išsibaigia Dievo rūstybė.
Viena iš keturių būtybių padavė septyniems angelams septynis aukso dubenis, pilnus Gyvenančiojo per amžių amžius Dievo rūstybės.
Ir išgirdau iš šventyklos galingą balsą, sakantį septyniems angelams: „Eikite ir išpilkite septynis Dievo rūstybės dubenis žemėn!“
Didysis miestas suskilo į tris dalis, ir tautų miestai sugriuvo. Ir Dievas atsiminė didžiąją Babelę, kad jai duotų savo rūstybės ir įniršio vyno taurę.
Iš Jo burnos ėjo aštrus kalavijas, kuriuo Jis ištiks tautas. Jis valdys jas geležine lazda. Jis mina visagalio Dievo įniršio ir rūstybės vyno spaustuvą.
Bet bailiams, netikintiems, nešvankėliams, žudikams, ištvirkėliams, burtininkams, stabmeldžiams ir visiems melagiams skirta dalis ežere, kuriame dega ugnis ir siera; tai yra antroji mirtis.“
„Štai Aš veikiai ateinu, ir mano atlygis – su manimi, kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo darbus.