Koks nuostabus šis kalėdinis laikotarpis – pats metas apmąstyti tą beribę meilę, kurią Dievas mums parodė siųsdamas savo sūnų Jėzų į pasaulį. Tai puiki proga pasidalinti šia žinia ir meile su aplinkiniais.
Prisiminkime, kad Kalėdos yra viena svarbiausių krikščioniškų švenčių, lygiavertė Velykoms ir Sekminėms – Jėzaus Kristaus gimimo Betliejuje šventė. Šiuo metu esame linkę būti jautresni ir labiau suvokti, ką turime ir ką jaučiame, tad būkime dėkingi Dievui už visa, ką gavome šiais metais.
Juk mums gimė kūdikis, mums duotas sūnus! Ant jo pečių guls valdžia, ir jis bus vadinamas: Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis (Iz 9, 6).
Tegu šios Kalėdos ir Dievo pažadai įkvepia mus gyventi kitaip, vertinti jo kraujo auką ant kryžiaus, atmesti pasaulio pagundas ir puoselėti gerumo bei dosnumo dvasią, kupiną meilės ir kantrybės, kurią gavome per krikštą.
Nepamirškime: norėdami tvirtai stovėti gyvenime, turime atsiklaupti prieš Dievą.
Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų ir klausinėjo:„Kur yra gimęs žydų karalius? Mes matėme Jo žvaigždę Rytuose ir atvykome Jo pagarbinti.“
Jiems ten esant, atėjo jai metas gimdyti,ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų, suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos svečių kambaryje.
Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.
Angelas jai atsakė, tardamas: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave; todėl ir gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.
O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.
Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių.“Visa tai įvyko, kad išsipildytų, kas buvo Viešpaties pasakyta per pranašą:„Štai mergelė taps nėščia ir pagimdys Sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu“, tai reiškia: „Dievas su mumis.“
Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,kad atpirktų pavaldžius įstatymui ir kad mes įgytume įsūnystę.
ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų, suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos svečių kambaryje.
Įžengę į namus, rado kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, Jį pagarbino. Jie atidarė savo brangenybių dėžes ir davė Jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.
Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo Viengimio, pilno malonės ir tiesos.
Visa tai įvyko, kad išsipildytų, kas buvo Viešpaties pasakyta per pranašą:„Štai mergelė taps nėščia ir pagimdys Sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu“, tai reiškia: „Dievas su mumis.“
bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus.
Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties – viešpatavimas, jis vadinsis Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo. Dovydo sostą ir jo karalystę jis sustiprins ir įtvirtins teisingumu ir teisybe per amžius. Kareivijų Viešpaties uolumas tai padarys.
Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.Jiems ten esant, atėjo jai metas gimdyti,ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų, suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos svečių kambaryje.
Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą:„Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“
O tu, Efrata – Betliejau, nors esi mažas tarp Judo tūkstančių, bet iš tavęs kils Tas, kuris bus valdovas Izraelyje. Jo kilmė siekia pradžios laikus, amžinybės dienas.
Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, ji tapo nėščia iš Šventosios Dvasios.Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė slapta ją atleisti.
Tos apylinkės laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą.Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando,bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus.Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose.“
Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjosi: „Eikime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė.“Jie nuskubėjo ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose.
Džiaugsmingą triukšmą kelkite Viešpačiui visos šalys! Linksminkitės ir giedokite gyrių.Giedokite Viešpačiui, pritardami arfomis, giedokite psalmes, pritardami arfomis.Trimitų ir rago garsais kelkite džiaugsmingą triukšmą prieš Karalių, Viešpatį!
Iš Jesės kelmo išsprogs atžala ir iš jo šaknies išaugs šaka.Viešpaties dvasia bus ant jo: dvasia išminties ir supratimo, dvasia patarimo ir galybės, dvasia pažinimo ir Viešpaties baimės.
Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą;Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo karalystei nebus pabaigos.“
Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie matė Rytuose, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis.Išvydę žvaigždę, jie džiaugėsi labai dideliu džiaugsmu.Įžengę į namus, rado kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, Jį pagarbino. Jie atidarė savo brangenybių dėžes ir davė Jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.
Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.
Tauta, gyvenusi tamsybėje, išvydo didžią šviesą. Gyvenusiems mirties šešėlio krašte sušvito šviesa.
Simeonas palaimino juos ir tarė Marijai, Jo motinai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, –ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.“
Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir Jis lygiomis juos prisiėmė, kad mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties jėgą, tai yra velnią,ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją.
Giedokite Viešpačiui naują giesmę, giedokite Viešpačiui visos šalys!Giedokite Viešpačiui, šlovinkite Jo vardą. Kiekvieną dieną skelbkite Jo išgelbėjimą.Apsakykite Jo garbę tarp pagonių ir Jo stebuklus visoms tautoms.
Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį,ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
„Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.Jis iškėlė mums išgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose,kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis,
Ten jis prabuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų, kas Viešpaties buvo pasakyta per pranašą: „Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų.“
„Kelkis ir šviesk, Jeruzale, nes tavo šviesa ateina ir Viešpaties šlovė tau šviečia.Štai tamsa padengs žemę ir tautas, bet Viešpats pakils virš tavęs ir Jo šlovė bus matoma tavyje.Tautos ateis prie tavo šviesos ir karaliai prie kylančio tavo skaistumo.
Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelas jam įsakė, ir parsivedė žmoną pas save.Jam negyvenus su ja kaip vyrui, ji pagimdė Sūnų, kurį jis pavadino Jėzumi.
O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido Jam kelio paruošti;tu mokysi Jo žmones pažinti išgelbėjimą per jų nuodėmių atleidimąir širdingiausią mūsų Dievo gailestingumą, su kuriuo mus aplankė aušra iš aukštybių,kad apšviestų esančius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią.“
Girkite Viešpatį! Girkite Viešpatį iš dangaus! Girkite Jį aukštybėse!Girkite Jį, visi Jo angelai; girkite Jį, visa Jo kareivija!Girkite Jį, saule ir mėnuli; girkite Jį, spindinčios žvaigždės!Girkite Jį, dangų dangūs ir viršum jų esantys vandenys!
Ir Izaijas vėl sako: „Bus Jesės šaknis, Tas, kuris pakils valdyti pagonių, ir Juo vilsis pagonys.“
Jeruzalėje gyveno žmogus vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo.Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų.Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja,Simeonas paėmė Jį ant rankų, laimino Dievą ir tarė:„Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti,nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,
Taigi nuo Abraomo iki Dovydo iš viso keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloną – keturiolika kartų ir nuo ištrėmimo į Babiloną iki Kristaus – keturiolika kartų.
Jis išaugs Jo akivaizdoje kaip gležnas augalas, kaip šaknis iš sausos žemės. Neturi jis nei didingos išvaizdos, nei patrauklumo, kai žiūrime į jį, nėra jokio grožio, kuris mus prie jo trauktų.
Taršišo ir salų karaliai atneš jam dovanų. Šebos ir Sebos karaliai mokės duoklę.Visi karaliai pagarbins jį, visi pagonys tarnaus jam.
Ir ji, tuo pat metu priėjusi, dėkojo Dievui ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės atpirkimo.
„Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi mažiausias tarp Judo valdovų, nes iš tavęs išeis Valdovas, kuris ganys mano tautą – Izraelį.“
Viešpats tarė mano Viešpačiui: „Sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojomis.“
„Štai mano tarnas, kurį palaikau, mano išrinktasis, kuriuo gėrisi mano siela. Aš suteikiau jam savo dvasią, jis įgyvendins teisingumą pagonims.
Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, – kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?
Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!“
ir tarė: „Kelkis, imk kūdikį su Jo motina ir keliauk į Izraelio žemę, nes jau mirė tie, kurie ieškojo kūdikio gyvybės.“Tuomet Juozapas atsikėlė, paėmė kūdikį ir Jo motiną ir sugrįžo į Izraelio žemę.
„Liaukitės ir žinokite, jog Aš esu Dievas! Aš būsiu išaukštintas tarp pagonių, išaukštintas žemėje!“
Kelkite džiaugsmingą triukšmą Viešpačiui, visos šalys!Tarnaukite Viešpačiui su džiaugsmu, Jo akivaizdon ateikite giedodami.Žinokite, kad Viešpats yra Dievas. Jis mus sukūrė, o ne mes patys; mes esame Jo tauta ir Jo ganyklos avys.Įeikite pro vartus su dėkojimu, į Jo kiemus su gyriumi. Būkite dėkingi Jam, laiminkite Jo vardą!Geras yra Viešpats; Jo gailestingumas amžinas ir Jo tiesa pasilieka kartų kartoms.
Jis sako: „Negana to, kad tu būsi mano tarnas Jokūbo giminėms sugrąžinti ir Izraelio likučiui surinkti. Aš padarysiu tave šviesa pagonims, kad tu būtum mano išgelbėjimas iki žemės pakraščių.“
Tada Erodas, slapta pasikvietęs išminčius, sužinojo iš jų apie žvaigždės pasirodymo metąir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską kruopščiai sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs Jį pagarbinčiau.“
nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas!Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi.
O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.
bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones.Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.
Įeikite pro vartus su dėkojimu, į Jo kiemus su gyriumi. Būkite dėkingi Jam, laiminkite Jo vardą!
Daugybė kupranugarių ateis pas tave, vienkuprių iš Midjano ir Efos; visi jie atvyks iš Šebos, atnešdami aukso bei smilkalų, ir skelbs didingus Viešpaties darbus.
„Štai mergelė taps nėščia ir pagimdys Sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu“, tai reiškia: „Dievas su mumis.“
nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,kurį paruošei visų tautų akivaizdoje:šviesą pagonims apšviesti ir Tavosios Izraelio tautos šlovę.“
Jėzus vėl prabilo: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą.“
Juk jūs visi esate Dievo sūnūs per tikėjimą Kristumi Jėzumi.Ir visi, kurie esate pakrikštyti į Kristų, apsivilkote Kristumi.
Tomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus.Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją.Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.
Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu,
Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.
Jėzus jam atsakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.
Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą,kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius.“
Tu davei mano širdžiai daugiau linksmybės negu jiems, kai jie turi gausiai javų ir vyno.
Viešpaties Dievo Dvasia ant manęs, nes Viešpats patepė mane skelbti gerą žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams atidaryti kalėjimą;
kad apšviestų esančius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią.“
Tegul vilties Dievas pripildo jus, gyvenančius tikėjimu, didelio džiaugsmo ir ramybės, kad Šventosios Dvasios jėga būtumėte pertekę vilties.
Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.Dėkokite dievų Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas.Dėkokite viešpačių Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas.
Dievas yra mano išgelbėjimas. Aš Juo pasitikiu ir nebijau, nes mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis yra mano gelbėtojas.“
Tebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis – mūsų išgelbėjimo Dievas.
Kokios gražios kalnuose kojos to, kuris atneša gerą žinią ir skelbia ramybę, kuris atneša linksmą naujieną, skelbia išgelbėjimą ir sako Sionui: „Tavo Dievas viešpatauja!“
Ir kaip jie skelbs, jei nėra pasiųsti? Kaip parašyta: „Kokios dailios kojos tų, kurie skelbia ramybės Evangeliją, kurie neša geras žinias!“
O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į jūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“
Kai jis nusprendė taip padaryti, sapne jam pasirodė Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios.
Skelbkite pagonims: „Viešpats karaliauja!“ Jis sukūrė tvirtą pasaulį, Jis teis tautas teisingai.
Girkite Viešpatį! Girkite Viešpatį iš dangaus! Girkite Jį aukštybėse!Girkite Jį, visi Jo angelai; girkite Jį, visa Jo kareivija!Girkite Jį, saule ir mėnuli; girkite Jį, spindinčios žvaigždės!Girkite Jį, dangų dangūs ir viršum jų esantys vandenys!Visi tegiria Viešpaties vardą, nes Jis įsakė, ir visa buvo sukurta.
Aš dėkoju savo Dievui, kada tik jus prisimenu,visada kiekvienoje savo maldoje su džiaugsmu už jus visus besimelsdamas,už jūsų bendrystę skelbiant Evangeliją nuo pirmosios dienos iki šiandien.
„Kelkis ir šviesk, Jeruzale, nes tavo šviesa ateina ir Viešpaties šlovė tau šviečia.Štai tamsa padengs žemę ir tautas, bet Viešpats pakils virš tavęs ir Jo šlovė bus matoma tavyje.
Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.
ir širdingiausią mūsų Dievo gailestingumą, su kuriuo mus aplankė aušra iš aukštybių,kad apšviestų esančius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią.“
Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu.
O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį,ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių.“
bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.
Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties – viešpatavimas, jis vadinsis Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.