Viltis – neįkainojamas dalykas mūsų gyvenime. Tvirtai pasitikėk Dievu ir žinok, kad tavo širdies troškimai išsipildys. Niekada neprarask tos vidinės ugnies, to impulso judėti pirmyn ir siekti savo tikslų. Išlik atkaklus ir patikėk visus savo norus mūsų Dangiškajam Tėvui.
Kaip krikščionis, niekada neprarask vilties, kad pamatysime mūsų Viešpatį akis į akį ir kad Jėzaus Kristaus aukos dėka esame išgelėti per malonę ir būsime su Juo amžinybėje.
Viltis Dievu išlaisvina nuo ateities baimės ir nežinomybės. Visada pasitikėk Juo – Jis suteiks tau stiprybės įveikti bet kokius sunkumus. Juk „Aš žinau, kokius sumanymus Aš jums turiu, – tai Viešpaties žodis, – sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, – kad duočiau jums ateitį ir viltį“ (Jeremijo 29, 11).
Tegul vilties Dievas pripildo jus, gyvenančius tikėjimu, didelio džiaugsmo ir ramybės, kad Šventosios Dvasios jėga būtumėte pertekę vilties.
Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, – sako Viešpats. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi.
Bet tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų. Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails.
Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.
Šia viltimi mes esame išgelbėti, bet regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis?Bet jei viliamės to, ko nematome, tada laukiame ištvermingai.
Tebūnie palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prikėlimu iš numirusių atgimdė mus gyvai vilčiai –
Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį už Jo veido pagalbą!
per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kuria pasitikime, ir didžiuojamės Dievo šlovės viltimi.Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę,ištvermė – patirtį, patirtis – viltį.O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.
Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir tau padėsiu, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine.“
Aš tikiu, kad matysiu Viešpaties gerumą gyvųjų žemėje.Lauk Viešpaties! Būk drąsus, ir Jis sutvirtins tavo širdį. Lauk, aš sakau, Viešpaties!
Štai Viešpaties akis stebi tuos, kurie Jo bijo, kurie laukia Jo gailestingumo,kad išgelbėtų nuo mirties jų sielą ir bado metu išlaikytų gyvus.Mūsų siela laukia Viešpaties – Jis mūsų pagalba ir skydas.Juo džiaugsis mūsų širdis, nes Jo šventuoju vardu mes pasitikėjome.Viešpatie, būk mums gailestingas, nes mes viliamės Tavimi.
Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun,
O mes, priklausydami dienai, būkime blaivūs ir apsirengę tikėjimo bei meilės šarvus ir užsidėję išgelbėjimo vilties šalmą.
Laimingas, kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, kuris viltis sudėjo į Viešpatį, savo Dievą.
Karaliai bus tavo sargai ir karalienės – auklės. Jie puls prieš tave veidu į žemę ir laižys dulkes nuo tavo kojų. Tuomet suprasi, kad Aš esu Viešpats; nebus sugėdinti, kurie laukia manęs.
nuolat minėdami jūsų tikėjimo darbus, meilės triūsą bei vilties ištvermingumą mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje,
Nesant jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi ir taip tapo daugelio tautų tėvu, kaip buvo pasakyta: „Tokie bus tavo palikuonys.“
Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė.
laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės pasirodymo.
Tegu Izraelis viliasi Viešpačiu, nes Viešpats yra gailestingas ir Jo išvadavimas didis.
O visa, kas anksčiau parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume viltį.
Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.
Kalnai gali griūti ir kalvos drebėti, bet mano malonė nuo tavęs nebepasitrauks ir mano ramybės sandora tavęs nepaliks“, – sako Viešpats.
Viešpatie Dieve, Tu esi mano viltis, mano pasitikėjimas nuo pat jaunystės.Tu mane globojai nuo pat gimimo, Tu saugojai mane nuo motinos įsčių. Aš nuolat girsiu Tave.
ir apšviestų jūsų širdies akis, kad pažintumėte, kokia yra Jo pašaukimo viltis, kokie Jo palikimo šlovės turtai šventuosiuoseir kokia beribė Jo jėgos didybė mums, kurie tikime, veikiant jo galingai jėgai.
Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą!
O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.
Te nė vienas, kuris laukia Tavęs, nebūna sugėdintas, tebūna sugėdinti tie, kurie nusikalsta be priežasties.
Dievas yra mano išgelbėjimas. Aš Juo pasitikiu ir nebijau, nes mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis yra mano gelbėtojas.“
kai prisiminsiu Tave savo lovoje, mąstysiu apie Tave budėdamas naktį.Tu buvai man pagalba, todėl aš džiūgausiu Tavo sparnų pavėsyje.
Esu tikras, kad Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos.
Todėl mes nepailstame. Nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina.Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę.Tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima – amžina.
Taip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia.
Viešpatie, koks didis yra Tavo gerumas Tavęs bijantiems, kurie pasitiki Tavimi žmonių akivaizdoje.
Mes todėl ir triūsiame bei kenčiame panieką, nes pasitikime gyvuoju Dievu, kuris yra visų žmonių, o ypač tikinčiųjų, Gelbėtojas.
O pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievas, mūsų Tėvas, kuris pamilo mus ir iš malonės suteikė mums amžiną paguodą ir gerąją viltį,tepaguodžia jūsų širdis ir tesustiprina kiekvienam geram žodžiui ir darbui.
Todėl, susijuosę savo proto strėnas, būkite blaivūs ir visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus.
Viešpatie, ko aš lauksiu? Mano viltis Tavyje.Iš visų mano nusikaltimų išlaisvink mane. Nepadaryk manęs kvailojo pajuoka.
Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs patirsite priespaudą, bet būkite drąsūs – Aš nugalėjau pasaulį!“
O Kristus kaip Sūnus viešpatauja Jo namuose, ir tie namai esame mes, jei pasitikėjimą ir tvirtą viltį, kuria giriamės, išsaugosime iki galo.
Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė – prieš ką man drebėti?
O Tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginamai daugiau, negu mes prašome ar suprantame,Jam šlovė Bažnyčioje Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais! Amen.
dėl vilties, kuri jums paruošta danguje. Apie ją jūs esate girdėję Evangelijos tiesos žodyje,
Nors daug ir skaudžių vargų leidai man patirti, bet ir vėl atgaivinsi mane, ištrauksi iš žemės gelmių!Tu suteiksi man garbę ir vėl paguosi.
Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi, visiems, kurie Jo šaukiasi tiesoje.Jis išpildys norus Jo bijančių, jų šauksmą išgirs ir išgelbės juos.
Tuomet jie sakys: „Štai Jis, mūsų Dievas; mes laukėme Jo, ir Jis išgelbės mus. Jis yra Viešpats, kurio laukėme; džiaukimės ir džiūgaukime dėl Jo išgelbėjimo!“
Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visada gausūs Viešpaties darbų, žinodami, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.
Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.
Medžiui yra viltis, kad ir nukirstas atžels ir iš kelmo išaugs atžalos.Nors žemėje jo šaknys pasensta ir jo kelmas apmiršta dulkėse,bet, gavęs vandens, jis atželia, krauna pumpurus ir kaip jaunas augalas išleidžia šakeles.
Kai eisi per vandenį, Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs. Kai eisi per ugnį, nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs.
Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis,nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
O visokeriopos malonės Dievas, pašaukęs mus į savo amžinąją šlovę Kristuje Jėzuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, sustiprins ir pastatys ant tvirto pagrindo.
Jis išgelbėjo mus iš mirties nasrų ir tebegelbsti. Juo mes pasitikime, kad Jis mus gelbės ir toliau,
Sielvarte Viešpaties šaukiausi. Viešpats išklausė ir išlaisvino mane.Viešpats yra už mane – ko man bijoti? Ką gali padaryti man žmogus?
Geriau pasitikėti Viešpačiu, negu sudėti viltis į žmones.Geriau pasitikėti Viešpačiu, negu sudėti viltis į kunigaikščius.
Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nieko nereiškia, lyginant juos su būsimąja šlove, kuri mumyse bus apreikšta.
Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus.Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus.
per Jį įtikėjusiems Dievą, kuris prikėlė Jį iš numirusių ir suteikė Jam šlovę, kad jūs tikėtumėte ir viltumėtės Dievu.
Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai mano dešinę ranką.Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.Ką dar aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
Išsigandusioms širdims sakykite: „Būkite drąsūs ir nebijokite. Štai jūsų Dievas atkeršys ir atlygins. Jis ateis ir išgelbės jus.“
Kantriai laukiau Viešpaties, Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą.Jis ištraukė mane iš baisios duobės, iš klampaus purvo ir pastatė ant uolos mano kojas, sutvirtino mano žingsnius.
Maloningas yra Viešpats ir teisus, gailestingas mūsų Dievas.Viešpats apsaugo paprastąjį; suvargęs buvau, o Jis man padėjo.
Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje,veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje.
Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse,žiūrėdami į tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų, kuris vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.
Taip sako Viešpats, Izraelio Šventasis: „Jei atsigręšite ir nusiraminsite, būsite išgelbėti. Ramybė ir pasitikėjimas yra jūsų stiprybė.“ Bet jūs nenorite.
Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats.
Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti; suglumę, bet nenusivylę;persekiojami, bet nepalikti; parblokšti, bet nežuvę.
Mylėkite vienas kitą broliška meile, pagarbiai vertinkite kitus aukščiau nei save.Uolumu nebūkite tingūs, būkite liepsnojančios dvasios, tarnaukite Viešpačiui.Džiaukitės viltimi, būkite kantrūs išmėginimuose, nepaliaujamai melskitės.
Jums tekęs pagundymas tėra žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau, nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.
Nuo amžių ausis negirdėjo ir akis neregėjo kito dievo, be Tavęs, kuris tiek padarytų Jo laukiantiems.
Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.
Todėl tie, kurie kenčia pagal Dievo valią, tepaveda savo sielas Jam, ištikimajam Kūrėjui, darydami gera.
Taigi, išteisinti tikėjimu, turime taiką su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kuria pasitikime, ir didžiuojamės Dievo šlovės viltimi.
sako Viešpačiui: „Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!“Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro.Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa!
Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!
Jūs išeisite linksmi, ir ramybė lydės jus. Kalnai ir kalvos džiūgaus jūsų akivaizdoje ir laukų medžiai plos rankomis.Erškėčių vietoje augs kiparisai ir usnių vietoje – mirtos. Tai bus atminimas, amžinas, nesunaikinamas ženklas Viešpaties garbei.“
Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties.Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.„Viešpats yra mano dalis, – sako mano siela, – todėl vilsiuosi Juo.“
Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.Nes gyvenimo Kristuje Jėzuje Dvasios įstatymas išlaisvino mane iš nuodėmės ir mirties įstatymo.
Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: „Niekada Aš tavęs nepaliksiu ir neapleisiu.“Todėl galime su pasitikėjimu tarti: „Viešpats mano padėjėjas – aš nebijosiu! Ką gali padaryti man žmogus?“
Viešpaties Dievo Dvasia ant manęs, nes Viešpats patepė mane skelbti gerą žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams atidaryti kalėjimą;skelbti Viešpaties malonės metus ir mūsų Dievo keršto dieną, paguosti visus liūdinčius,įteikti liūdintiems Sione grožybę vietoj pelenų, džiaugsmo aliejaus vietoj gedulo, gyriaus drabužį vietoj apsunkusios dvasios. Juos vadins teisumo medžiais, Viešpaties sodiniais Jo šlovei.
Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
Vesk mane savo tiesa ir mokyk, nes Tu esi mano išgelbėjimo Dievas, laukiu Tavęs visą dieną.
Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, – kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?
Ir štai kokį pasitikėjimą mes turime Juo: jei ko tik prašome pagal Jo valią, Jis girdi mus.O jeigu žinome, kad Jis girdi mus, ko tik prašome, tai ir žinome, kad turime tai, ko Jo prašėme.
Bet, kaip parašyta: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai Dievas paruošė tiems, kurie Jį myli.“
Tavęs, Viešpatie, šaukiausi, sakydamas: „Tu esi mano priebėga, Tu – mano dalis gyvųjų šalyje.“
Todėl trokštame, kad kiekvienas iš jūsų rodytų ankstesnį uolumą iki galo, kol pasieks visišką vilties užtikrintumą, –kad neaptingtumėte, bet sektumėte tais, kurie tikėjimu ir kantrybe paveldi pažadus.
Ar nežinai? Ar negirdėjai? Viešpats, amžinasis Dievas, kuris sutvėrė žemę, niekada nepailsta ir nepavargsta, Jo išmintis neišsemiama.Jis duoda pavargusiam jėgų ir bejėgį atgaivina.
Nes aš žinau, kad manoAtpirkėjas gyvas ir kad Jis atsistos galiausiai ant žemės.Ir kai mano oda sunyks, aš savo kūne regėsiu Dievą.Aš pats Jį matysiu, savo akimis žiūrėsiu į Jį, o ne svetimomis. Mano širdis krūtinėje ilgisi Jo.
Ilsėkis Viešpatyje ir kantriai lauk Jo! Nesijaudink dėl to, kad sekasi žmogui, kuris daro pikta.Liaukis nirtęs ir palik rūstybę. Nesijaudink, kad nedarytumei pikta.Piktadariai bus sunaikinti, bet tie, kurie laukia Viešpaties, paveldės žemę.
Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegu džiaugiasi širdys tų, kurie ieško Viešpaties.Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Nuolatos ieškokite Jo veido.
Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą.
Dievo karalystė juk yra ne valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.
Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.
Šaukiausi Tavęs, nes Tu išklausysi mane, Dieve! Atkreipk į mane savo dėmesį, išgirsk mano žodžius.Parodyk savo nuostabų gailestingumą, Tu, kuris savo dešine gelbsti nuo priešų Tavimi pasitikinčius.
Viešpaties išpirktieji sugrįš, ateis į Sioną džiūgaudami, amžinas džiaugsmas juos lydės. Džiaugsmas ir linksmybė sugrįš, o skausmai ir vaitojimai išnyks.
Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga.
„Tenebūgštauja jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane!Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti.Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš.
Ateikite, klausykite visi, kurie bijote Dievo, papasakosiu, ką Jis padarė mano sielai.Jo šaukiausi savo burna, aukštinau Jį savo liežuviu.Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs.Bet Dievas tikrai išklausė, Jis priėmė manąją maldą.Palaimintas Dievas, kuris neatmetė mano maldos ir neatitolino nuo manęs savo gailestingumo.
Šventu laikykite Viešpatį Dievą savo širdyse, visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai,
Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar sielvartas? Ar nelaimė? Ar persekiojimas? Ar badas? Ar nuogumas? Ar pavojus? Ar kalavijas?Parašyta: „Dėl Tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi avimis skerdimui.“Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo.
Paulius, Jėzaus Kristaus apaštalas, Dievo, mūsų Gelbėtojo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, mūsų vilties, paliepimu, –
Viešpatie, būk mums maloningas, mes laukiame Tavęs. Kas rytą būk mus gelbstinti ranka, išgelbėk nelaimės metu.
Jis paslėps mane savo palapinėje nelaimės dieną, savo buveinės slaptoje vietoje; ant uolos pastatys mane.
Nenoriu, kad jūs, broliai, liktumėte nežinioje dėl užmigusiųjų ir nusimintumėte kaip kiti, kurie neturi vilties.Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, Dievas atves kartu su Juo.
„Ar gali moteris užmiršti savo kūdikį, nepasigailėti savo sūnaus? Jei ji ir užmirštų, tačiau Aš neužmiršiu tavęs.Aš įrašiau tave į savo rankos delną, tavo sienos visada prieš mano akis.
O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, turite kaip vaisių šventumą ir kaip baigtį – amžinąjį gyvenimą.
O jūs esate „išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytieji žmonės, kad skelbtumėte dorybes“ To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.
„Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta.Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.
Jis įdėjo į mano lūpas naują giesmę – gyrių mūsų Dievui. Daugelis tai matys, bijosis ir pasitikės Viešpačiu.