Kategorija
EITRAI APIE MIRTĮ
Nepaisant to, kad mirtis nebėra priešas tikinčiajam Jėzumi Kristumi, ji vis tiek lieka sunkiu išbandymu mirštančiajam ir jo artimiesiems. Biblijoje kalbama apie dvi mirtis: fizinę ir dvasinę. Dvasinė mirtis įvyksta, kai priimame Viešpatį Jėzų kaip savo Gelbėtoją. Fizinė mirtis – tai išėjimas iš šio pasaulio. Žinoma, artimojo netektis sukelia daug liūdesio ir skausmo, bet mes turime viltį Dieve, kad jie pasiekė amžinąjį gyvenimą ir yra geresnėje vietoje. Tad neleiskite skausmui užvaldyti jūsų širdies, džiaukitės, kad jūsų mylimas žmogus pasiekė išgelbėjimą.
Šventoji Dvasia yra jūsų Guodėja liūdesio akimirkomis. Leiskite jai nunešti skausmą ir pripildyti jus ramybe bei viltimi. Niekas negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės, ir tai sako Jo žodis – netgi mirtis to negali padaryti. Kokia laimė žinoti, kad net ir mirę mes būsime pergalėje, nes būsime su savo Dangiškuoju Tėvu ir būsime laimėję len
Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti.
Apsiginkluokite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas.
Gyvatė buvo gudresnė už visus žemės gyvūnus, kuriuos Viešpats Dievas sutvėrė. Ji tarė moteriai: „Ar tikrai Dievas pasakė: „Nevalgykite nuo visų sodo medžių“?“
Vieną dieną Dievo sūnūs susirinko pas Viešpatį; atėjo ir šėtonas.Viešpats klausė šėtono: „Iš kur ateini?“ Šėtonas atsakė Viešpačiui: „Aš vaikštinėjau po visą žemę.“
Tuomet Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad būtų velnio gundomas.Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, Jis buvo alkanas.Prie Jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.“Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: „Žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų.“Tada velnias paėmė Jį į šventąjį miestą, pastatė ant šventyklos šelmensir tarė Jam: „Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: „Jis lieps savo angelams globoti Tave, ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį.“Jėzus jam atsakė: „Taip pat parašyta: „Negundyk Viešpaties, savo Dievo.“Velnias vėl paėmė Jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų šlovę,tarė Jam: „Visa tai aš Tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane.“Tada Jėzus jam atsakė: „Eik šalin nuo manęs, šėtone! Nes parašyta: „Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!“Tuomet velnias nuo Jo atsitraukė, ir štai angelai prisiartino ir Jam tarnavo.
Kas daro nuodėmę, tas iš velnio, nes velnias nuodėmiauja nuo pat pradžios. Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad velnio darbus sugriautų.
„Rūstaukite, bet nenusidėkite!“ Tegul saulė nenusileidžia jums rūstaujant!Ir neduokite vietos velniui.
Jūsų tėvas – velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.
Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų.
O ramybės Dievas netrukus sutryps šėtoną po jūsų kojomis. Mūsų Viešpaties Jėzaus malonė tebūnie su jumis! Amen.
Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti.Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pat kentėjimus patiria jūsų broliai pasaulyje.
Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad piktą dieną galėtumėte pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti.
Ir nevesk mūsų į pagundymą, bet gelbėk mus nuo pikto; nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius. Amen.“
Nesitraukite vienas nuo kito, nebent abiem susitarus kuriam laikui, kad atsidėtumėte pasninkui ir maldai, paskui vėl būkite kartu, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu.
Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia Jį nuvedė į dykumąketuriasdešimčiai dienų, ir Jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas.
Petras paklausė: „Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį, kad tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilikdamas dalį už žemę gautų pinigų?Argi nebuvo tavo tai, ką turėjai, ir ką gavai pardavęs, argi nebuvo tavo žinioje? Tai kodėl gi taip sumanei savo širdyje? Tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!“
Apsiginkluokite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas.Juk mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio pasaulio tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.
kad atvertum jų akis ir jie iš tamsybių gręžtųsi į šviesą, nuo šėtono valdžios – į Dievą ir, tikėdami mane, gautų nuodėmių atleidimą bei dalį su pašventintaisiais.“
kuriuose kadaise gyvenote pagal šio pasaulio būdą, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, kuri dabar veikia neklusnumo vaikuose.
kuris išlaisvino mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę.
Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.
Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės,nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.
Velnias vėl paėmė Jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų šlovę,tarė Jam: „Visa tai aš Tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane.“
Velnias Jam tarė: „Duosiu Tau visą jų valdžią ir šlovę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas duodu.
Jau nebedaug su jumis kalbėsiu, nes ateina šio pasaulio kunigaikštis, ir manyje jis neturi nieko,
Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir Jis lygiomis juos prisiėmė, kad mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties jėgą, tai yra velnią,
kaip Dievas patepė Šventąja Dvasia ir jėga Jėzų iš Nazareto, ir Jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su Juo.
Jis nuginklavo kunigaikštystes bei valdžias ir viešai jas pažemino, triumfuodamas prieš jas ant kryžiaus.
Ir Viešpats tarė: „Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius.Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!“
Aš žinau tavo darbus ir kur tu gyveni – ten, kur šėtono sostas. Bet tu tvirtai laikaisi mano vardo ir neišsigynei mano tikėjimo net tomis dienomis, kada pas jus, – kur gyvena šėtonas, – buvo nužudytas mano ištikimasis liudytojas Antipas.
Bet Jis atsisukęs pasakė Petrui: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, bet žmonių mintimis.“
Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai! Bet vargas gyvenantiems žemėje ir jūrai, nes pas jus numestas velnias, kupinas didelio įniršio, žinantis mažai beturįs laiko.“
Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai Jam tarnavo.
o jų suvedžiotojas velnias buvo įmestas į ugnies ir sieros ežerą, kur jau yra žvėris ir netikrasis pranašas. Jie bus kankinami dieną ir naktį per amžių amžius.
Nes kūnas geidžia priešingo Dvasiai, o Dvasia – priešingo kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl negalite daryti visko, ko norėtumėte.
Vyskupas neturi būti naujatikis, kad nepasididžiuotų ir nepakliūtų į pasmerkimą kaip velnias.
Nebijok būsimųjų kentėjimų. Štai velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti. Jūsų laukia dešimties dienų priespauda. Būk ištikimas iki mirties, ir Aš tau duosiu gyvenimo vainiką.“
Viešpats tarė šėtonui: „Visa, ką jis turi, atiduodu tavo valdžion, bet prieš jį patį rankos nekelk.“ Šėtonas pasišalino iš Viešpaties akivaizdos.
Jis man parodė vyriausiąjį kunigą Jozuę, stovintį priešais Viešpaties angelą. Šėtonas stovėjo jo dešinėje, kad jam pasipriešintų.Viešpats tarė šėtonui: „Viešpats tesudraudžia tave, šėtone; Viešpats, kuris išsirinko Jeruzalę, tesudraudžia tave! Argi šitas ne nuodėgulis, ištrauktas iš ugnies?“
Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas?Tu sakei savo širdyje: „Aš pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo žvaigždžių, sėdėsiu dievų kalne tolimiausioje šiaurėje.Aš pakilsiu aukščiau debesų, būsiu lygus Aukščiausiajam!“Bet tu esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę.
„Žmogaus sūnau, apraudok Tyro karalių ir sakyk jam: „Taip sako Viešpats Dievas: „Tu buvai tobulumo antspaudas, pilnas išminties ir tobulo grožio.Gyvenai Edene, Dievo sode, tave puošė įvairiausi brangakmeniai: sardis, topazas ir deimantas, berilas, oniksas ir jaspis, safyras, smaragdas, turkis ir auksas. Tą dieną, kai buvai sukurtas, tau buvo paruošti meistriškai padaryti būgneliai ir vamzdeliai.Tu buvai pateptas, dengiantis cherubas, Aš tave tokiu paskyriau. Tu buvai šventame Dievo kalne, vaikščiojai tarp ugninių akmenų.Tu elgeisi tobulai nuo pat savo sukūrimo dienos, kol buvo atrasta tavyje nedorybė.Tau plačiai prekiaujant, jie pripildė tave smurto, ir tu nusidėjai. Todėl Aš išmesiu tave iš Dievo kalno kaip nešvarų ir pašalinsiu tave, o dengiantis cherube, iš ugninių akmenų.Tavo širdis išpuiko dėl tavo grožio, tu praradai išmintį per savo spindesį. Aš parblokšiu tave ant žemės priešais karalius, kad jie galėtų tave matyti.
bet savo nariuose matau kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu ir paverčiantį mane belaisviu nuodėmės įstatymo, kuris yra mano nariuose.
Ano nedorėlio atėjimą, šėtonui veikiant, lydės visokios jėgos, ženklai ir netikri stebuklaiir visokia neteisumo apgaulė žūstantiems už tai, kad atsisakė mylėti tiesą, kuri būtų juos išgelbėjusi.
Žmonės garbino slibiną, kuris atidavė valdžią žvėriui. Jie garbino žvėrį, sakydami: „Kas galėtų lygintis su žvėrimi ir kas galėtų su juo kovoti?!“
Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: „Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams!
Palei kelią – tai tie, kurie klausosi, paskui ateina velnias ir išrauna žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti.
Tai išgirdę, fariziejai sakė: „Jis išvaro demonus ne kitaip, kaip tik demonų valdovui Belzebului padedant.“Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ar namas neišsilaikys.Jeigu tad šėtonas išvarinėtų šėtoną, irgi būtų savyje susiskaldęs. Kaipgi tada galėtų išsilaikyti jo karalystė?
Palei kelią sėjamas žodis – tai tie, kuriems vos išgirdus, tuoj pat ateina šėtonas ir išplėšia jų širdyse pasėtąjį žodį.
Darydamas gera, argi nebūsi priimtas? O jei gera nedarai, nuodėmė tyko prie durų. Ji traukia tave, tačiau tu turi viešpatauti jai.“
Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai.Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo.
Nė vienas gundomas tenesako: „Esu Dievo gundomas.“ Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo.Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas.Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.
bet kažkoks baisus laukimas teismo ir liepsnojančio pykčio, kuris praris priešininkus.
O visokeriopos malonės Dievas, pašaukęs mus į savo amžinąją šlovę Kristuje Jėzuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, sustiprins ir pastatys ant tvirto pagrindo.
Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė? O jūs sakote, kad Aš išvarau demonus Belzebulo jėga.
Štai Aš tau duodu tuos iš šėtono sinagogos, kurie tvirtina, jog jie žydai, bet nėra, nes jie meluoja. Taigi padarysiu, kad jie ateitų, pultų tau po kojų ir suprastų, jog Aš pamilau tave.
Garsas apie Jį pasklido visoje Sirijoje. Žmonės nešė pas Jį visus sergančius, įvairiausių ligų bei kentėjimų suimtus, demonų apsėstus, nakvišas bei paralyžiuotus, ir Jis išgydydavo juos.
Viešpatie, nuo piktų žmonių mane gelbėk, nuo smurtininkų apsaugok!Nuo tų, kurie planuoja pikta širdyje, kurie dieną vaidus kelia.Jų liežuvis yra aštrus kaip gyvatės, angių nuodai yra jų lūpose.Viešpatie, saugok mane nuo nedorėlių rankų, nuo smurtininkų apsaugok – nuo tų, kurie nori pakišti man koją.Išdidieji pinkles man spendžia, tiesia tinklus, kilpas stato pakelėse.
Neleisk mano širdžiai nukrypti į pikta ir nedorėlių darbus pamilti. Tenevalgysiu aš jų skanėstų.
Argi gali kas nors įeiti į galiūno namus ir pasigrobti jo turtą, pirmiau nesurišęs galiūno? Tik tada jis apiplėš jo namus.
atiduokite tokį šėtonui, kad sužlugdytų kūną, o dvasia būtų išgelbėta Viešpaties Jėzaus dieną.
Jų galas – pražūtis, jų dievas – pilvas ir jų garbė – gėda. Jie temąsto apie tai, kas žemiška.
O svarbiausia, – pasiimkite tikėjimo skydą, kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles.
Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje.“
Kodėl pagonys siaučia ir tautos tuščias užmačias rezga?Sukyla žemės karaliai, valdovai sąmokslus rengia prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį.Jie sako: „Sutraukykime jų pančius, nusimeskime jų virves.“
Tada vakaruose esantys bijos Viešpaties vardo, o rytuose – Jo šlovės. Kai priešas ateis kaip srovė, Viešpaties Dvasia iškels savo vėliavą.
Dieve, netylėk! Dieve, nenurimk ir nebūk tylus!Juk štai Tavo priešai triukšmauja, kelia galvas tie, kurie Tavęs nekenčia.Prieš Tavo tautą jie rengia sąmokslą, tariasi prieš Tavo globotinius.
nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.
Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokslams,
Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų, bet surišo juos tamsos raiščiais giliausiose pragaro gelmėse, kur laiko juos teismui.
Taip pat ir tuos angelus, kurie neišlaikė savo prakilnumo, bet paliko savo buveinę, Jis laiko sukaustytus amžinais pančiais tamsybėje didžiosios dienos teismui.
Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, – kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina!Kas pasmerks? Kristus mirė, bet buvo prikeltas ir yra Dievo dešinėje, ir užtaria mus.Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar sielvartas? Ar nelaimė? Ar persekiojimas? Ar badas? Ar nuogumas? Ar pavojus? Ar kalavijas?Parašyta: „Dėl Tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi avimis skerdimui.“Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo.Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis,nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Tokie žmonės netarnauja mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, bet savo pilvui. Saldžiomis ir pataikūniškomis kalbomis jie apgaudinėja paprastųjų širdis.
Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų filosofija ir tuščia apgaule, kuri remiasi žmonių tradicijomis ir pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi.
Tikėjimu Mozė užaugęs atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi.Jis verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti sunkumus, negu laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais.
Gelbėk mane, Dieve, nes vandenys siekia mano sielą.Nugrimzdau į gilius dumblus, nėra kojai atramos. Esu vandens gelmėse, bangos ritasi per mane.
Jis nutvėrė slibiną – senąją gyvatę, kuri yra velnias ir šėtonas, surišo jį tūkstančiui metųir įmetė į bedungę, užrakino ją ir iš viršaus užantspaudavo, kad negalėtų daugiau suvedžioti tautų, kol pasibaigs tūkstantis metų. Po to jis turės būti atrištas trumpam laikui.
Vargšas aš žmogus! Kas išlaisvins mane iš šito mirties kūno!Bet ačiū Dievui – per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Taigi aš pats protu tarnauju Dievo įstatymui, o kūnu – nuodėmės įstatymui.
O neprotingi galatai! Kas jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas Jėzus Kristus tarsi jūsų akivaizdoje nukryžiuotas, apkerėjo, kad nepaklustumėte tiesai?
„Taigi nebijokite jų. Nes nieko nėra uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma.Ką jums kalbu tamsoje, sakykite šviesoje, ir ką šnibždu į ausį, skelbkite nuo stogų.
Ir jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės net iki mirties.
Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo.
Rašau jums, tėvai, nes pažinote Tą, kuris yra nuo pradžios. Ir jums, jaunuoliai, rašau, nes nugalėjote piktąjį. Rašau jums, vaikeliai, nes pažinote Tėvą.Parašiau jums, tėvai, nes pažinote Tą, kuris yra nuo pradžios. Parašiau jums, jaunuoliai, nes jūs stiprūs ir jumyse laikosi Dievo žodis, ir jūs nugalėjote piktąjį.
Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir Jis lygiomis juos prisiėmė, kad mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties jėgą, tai yra velnią,ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją.
keturiasdešimčiai dienų, ir Jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas.
Prie Jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.“
Ir nesitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą, Samuelį ir pranašus,kurie tikėjimu nugalėjo karalystes, vykdė teisumą, pasiekė tai, kas pažadėta, užčiaupė liūtams nasrus,užgesino ugnies liepsnas, išvengė kalavijo ašmenų, sustiprėjo iš silpnumo, tapo galingi kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus.
Gėdingai težūva ir teišnyksta mano sielos priešininkai! Tesusilaukia paniekos ir negarbės, kurie siekia man pakenkti.
Mes žinome, jog kiekvienas, gimęs iš Dievo, nenusideda. Kas gimęs iš Dievo, saugo save, ir piktasis jo nepaliečia.
Štai Aš duodu jums valdžią mindžioti gyvates bei skorpionus, aukštesnę už visą priešo jėgą, ir niekas jokiais būdais jums nepakenks.
Palaimintas žmogus, kuris ištveria išbandymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį mylintiems.