Kategorija
EILIAI APIE GAMTĄ
Dievas sukūrė gamtą – dangų, žemę, pasaulį ir visa, kas jame yra. Jis visa tai įkūrė. Prisiminkime Išėjimo 20:111, kur raparašyta, jog per šešias dienas Viešpats sukūrė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose yra, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats palaimino šabo dieną ir ją pašventino. Visa, ką Jis sukūrė, buvo tobula. Jis vertas mūsų šlovinimo už visus savo nuostabius darbus.
Gerbkime Dievą ir atiduokime Jam pagarbą, nes artėja Jo teismo valanda. Garbinkime Tą, kuris sukūrė dangų ir žemę, jūrą ir vandens šaltinius. Šlovinkime Dievą visuomet. Kai grožiesi gamta, paplūdimiais, medžiais, kalnais – prisimink, kad tavo Kūrėjas visa tai sukūrė tobulą ir gražų. Nepamiršk atiduoti Jam šlovės.
Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“
Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautų
Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščių – jie tau pasakys.Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau.Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė?Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas.
Pažvelkite į padangių paukščius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?
Jei matai tavęs nekenčiančio žmogaus asilą, parkritusį po našta, nepraeik, bet padėk jį pakelti.
Tavo teisumas – kaip dideli kalnai, Tavo sprendimai – kaip jūros gelmės. Viešpatie, Tu apsaugai žmogų ir gyvulį!
o septintoji diena yra šabas Viešpačiui, tavo Dievui. Joje nevalia dirbti jokio darbo nei tau, nei tavo sūnui ar dukteriai, nei tavo tarnui ar tarnaitei, nei tavo gyvuliui, nei ateiviui, kuris yra tavo namuose,
„Aš darau sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, kurie gyvens po jūsų,ir su visais gyvais padarais, visais paukščiais, galvijais ir žvėrimis, kurie išėjo su jumis iš arkos.
Vilkas ir avinėlis ganysis drauge, liūtas ės šiaudus kaip jautis ir gyvatė maitinsis dulkėmis. Jie nekenks ir nenaikins mano šventajame kalne“, – sako Viešpats.
Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas.Ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo,bet pasiruošia maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas.
Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo pamirštas.
Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų.
Tą dieną sudarysiu sandorą su laukiniais žvėrimis, padangių paukščiais ir žemės ropliais; karą, lanką ir kardą pašalinsiu iš krašto ir leisiu jiems saugiai gyventi.
Argi Aš neturėčiau pasigailėti Ninevės, šio didelio miesto, kuriame gyvena daugiau negu šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių, nemokančių atskirti dešinės nuo kairės, ir, be to, daug gyvulių?“
Jei eidamas rastum medyje ar žemėje paukščio lizdą ir tupinčią patelę ant paukščiukų ar kiaušinių, nepasiimk jos kartu su jaunikliais.Leisk nuskristi motinai, pasiimk tik paukščiukus, kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum.
Šešias dienas dirbk savo darbą, o septintąją dieną ilsėkis, kad pailsėtų tavo jautis bei asilas ir atsikvėptų vergės sūnus bei ateivis.
Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų, ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų.
Vilkas gyvens su avinėliu, leopardas gulės su ožiuku, veršis, jautis ir jaunas liūtas bus drauge, juos ganys mažas vaikas.
o septintaisiais metais leisi jai pailsėti, paliksi ją neapsėtą, kad tavo tautos beturčiai iš jos maitintųsi, ir tai, ką jie paliks, ėstų laukiniai žvėrys. Taip pat pasielgsi su savo vynuogynu ir alyvmedžiais.
Nieko pastipusio nevalgykite. Ateivis, gyvenantis pas jus, gali juos valgyti; svetimšaliui gali tokius gyvulius parduoti, bet tu esi Viešpačiui, savo Dievui, pašvęsta tauta. Nevirk ožiuko jo motinos piene.
Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų.Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje.
Jis ganys savo bandą kaip piemuo, surankios avinėlius, juos neš prie krūtinės, o avis su jaunikliais vedžios švelniai.
Tu davei jam valdžią Tavo rankų darbams, jam po kojų visa padėjai:visas avis ir jaučius, net lauko žvėris,padangių paukščius ir jūrų žuvis, ir visa, kas jūros takais plaukioja.
O jiems pasakė: „Jei kurio iš jūsų asilas ar jautis įkristų į šulinį, argi tučtuojau neištrauktų jo per šabą?“
Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių?Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave?Ar pasitikėsi juo, nes jo didelė jėga? Ar pavesi jam savo darbą?Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą?
Laukiniai žvėrys, šakalai ir stručiai gerbs mane. Aš duosiu vandens tyruose ir dykumose gerti mano išrinktajai tautai.
Priėjęs jis aprišo jo žaizdas, užpildamas aliejaus ir vyno, užkėlė ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį.
Mozės Įstatyme parašyta: „Neužrišk kuliančiam jaučiui nasrų!“ Bet ar Dievui terūpi jaučiai?
Ne dėl aukų barsiu tave – deginamąsias aukas visada man aukojai.Man nereikia veršio iš tavo tvarto nei ožio iš tavo bandos.
Nes žmonėms nutinka tai, kas nutinka ir gyvuliams: kaip vieni miršta, taip ir kiti, ir visi vienodai kvėpuoja. Žmogus nėra pranašesnis už gyvulius; viskas yra tuštybė.
Didžioji pelėda suks ten lizdus, dės kiaušinius, perės ir saugos savo vaikus; ten rinksis ir būriuosis maitvanagiai, kiekvienas – su savo patele.
Jis jiems atsakė: „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per šabą įkris į duobę, nestvertų jos ir neištrauktų?O kiek daug brangesnis už avį žmogus! Todėl leistina daryti gera šabo dieną.“
Jei kas atidengia duobę arba jei kas iškasa duobę, bet jos neuždengia, ir į ją įkrinta jautis ar asilas,duobės savininkas atlygins nuostolį, sumokėdamas pinigus gyvulio savininkui, o nugaišęs gyvulys liks jam.
Aš ganysiu jas gražiuose slėniuose, aukštuose Izraelio kalnuose bus jų aptvaras. Jos gulės puikiame aptvare ir ganysis vešliose lankose Izraelio kalnuose.
Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas.
Įsižiūrėkite į varnus. Jie nei sėja, nei pjauna, neturi nei sandėlių, nei kluonų, ir Dievas juos maitina. Jūs nepalyginamai vertesni už paukščius!
Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!“
Ir Aš paliksiu tave ir upių žuvis dykumoje. Tu gulėsi atvirame lauke, nebūsi nei paimtas, nei palaidotas. Aš tave atiduosiu laukiniams žvėrims ir padangių paukščiams.
Niekas nekenks ir nežudys mano šventame kalne. Kaip vanduo pripildo jūrą, taip žemė bus pilna Viešpaties pažinimo.
Bet tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų. Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails.
Net ir žvirblis randa namus, kregždė – lizdą perėti vaikams prie Tavo aukurų, kareivijų Viešpatie, mano Karaliau ir Dieve!
Dievas atsiminė Nojų, visus žvėris bei visus gyvulius, kurie buvo su juo arkoje. Jis leido vėjui pūsti, ir vanduo pradėjo slūgti.
Viešpaties angelas jam tarė: „Kodėl muši jau trečią kartą savo asilę? Aš atėjau tau sukliudyti, nes nepritariu tavo kelionei.Jei asilė nebūtų pasukusi iš kelio tris kartus ir nebūtų pasitraukusi, būčiau tave užmušęs, o ji būtų išlikusi gyva.“
Į arką įsivesk po du kiekvienos rūšies gyvius – patiną ir patelę, kad išliktų gyvi su tavimi.Iš paukščių, iš gyvulių ir iš visų žemės roplių pagal jų rūšį teįeina pas tave po du, kad išliktų gyvi.
Jei matysi savo brolio asilą ar jautį, parkritusį ant kelio, nenusigręžk, bet padėk jį pakelti.
Taip pat pasielgsi su savo jaučiais ir avimis. Septynias dienas jis pasiliks prie savo motinos, aštuntąją dieną atiduosi jį man.
Jis debesimis uždengia dangų, žemei paruošia lietų, augina žolę kalnuose.Jis teikia žvėrims maistą, jaunus varniukus pamaitina.
„Paskelbkite izraelitams: „Tai žemės gyvuliai, kuriuos jums leista valgyti.Galite valgyti kiekvieną gyvulį, kuris turi skeltą nagą ir gromuliuoja;
„Jei matytum paklydusįsavo brolio jautį ar avį, nenusigręžk, bet nuvesk jį atgal pas savo brolį.
Keturi žemės gyvūnai yra maži, bet labai išmintingi:skruzdės nėra stipri tauta, tačiau vasarą prisiruošia sau maisto;
Pasiimk iš visų švarių gyvulių po septynetą patinų ir patelių, o iš visų nešvarių gyvulių – po patiną ir patelę,taip pat ir iš padangių paukščių po septynetą patinų ir patelių, kad išlaikytum jų rūšį visos žemės paviršiuje.
tai kiekvieną savo pirmagimį atskirsi Viešpačiui ir kiekvieną gyvulių pirmagimį. Vyriškos lyties pirmagimiai priklauso Viešpačiui.
o septintoji diena yra šabas Viešpačiui, tavo Dievui. Tą dieną nedirbk jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus, nei duktė, nei tarnas, nei tarnaitė, nei tavo jautis, nei asilas, nei joks tavo gyvulys, nei ateivis, kuris yra tavo namuose, kad tavo tarnas ir tarnaitė pailsėtų taip pat, kaip ir tu.
ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų, suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos svečių kambaryje.
kas yra žmogus, kad jį atsimeni, ir kas žmogaus sūnus, kad jį aplankai?Jį padarei ne ką menkesnį už angelus, garbe ir šlove jį apvainikavai.Tu davei jam valdžią Tavo rankų darbams, jam po kojų visa padėjai:visas avis ir jaučius, net lauko žvėris,padangių paukščius ir jūrų žuvis, ir visa, kas jūros takais plaukioja.
Visa, kas juda ir gyva, bus jums maistui; visa jums duodu, kaip daviau žaliuojančius augalus.Tik mėsos su gyvybe, kuri yra kraujyje, nevalgykite.
Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais?Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus.Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį.Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo.Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai,jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui.Trimitams pasigirdus, jis žvengia: „Yha-ha!“. Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą.
Laikykitės mano įstatymų. Neleiskite apsivaisinti skirtingos rūšies gyvuliams. Savo lauko neapsėkite mišria sėkla. Nedėvėkite drabužio, austo iš vilnų ir linų.
Trys vaikšto išdidžiai, ketvirtas eina didingai:liūtas – stipriausias tarp žvėrių – nebijo nieko;kurtas, ožys ir karalius – priešaky savo žmonių.
Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina gyvūnus pagal jų rūšį: gyvulius, ropliusir laukinius žvėris, kiekvieną pagal savo rūšį!“ Ir taip įvyko.
nes kiekvieno kūno gyvybė yra kraujyje; todėl įsakau izraelitams nevalgyti kraujo iš jokio kūno. Kas jį valgys, bus išnaikintas.
Pjaunantis jautį yra kaip žudantis žmogų, aukojantis avį – kaip nusukantis sprandą šuniui, aukojantis duonos auką – kaip aukojantis kiaulės kraują, deginantis smilkalus – kaip garbinantis stabą. Taigi jie pasirinko savo kelius, jų siela mėgsta jų bjaurystes.
Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautųir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis.
Ar tu davei povui gražius sparnus arba plunksnas bei sparnus stručiui?Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti.Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris gali sumindyti.Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui,nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo.Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio.
Kaip kaimenė leidžiasi į slėnį, taip Viešpaties Dvasia davė jiems poilsį. Taip Tu vedei savo tautą ir įgijai šlovingą vardą.