Kategorija
106 Biblijos eilutės apie atsimetimą
Žodis „apostazė“ reiškia atsisakymą savo religinių ar politinių įsitikinimų, savo religijos ar politinės partijos palikimą. Biblijoje tai reiškia nusigręžimą nuo ankstesnių pažiūrų. Pirmame laiške Timotiejui (1 Tim 4, 1) esame perspėjami, kad ateityje kai kurie paliks tikėjimą, pasiduodami klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams. Akivaizdu, kad ne visi, kurie priima Dievo žodį, išliks tvirti, kaip minima Laiške galatams, kur raginama atmesti bet kokį mokymą, kuris skiriasi nuo gautos tiesos.
Svarbu siekti Dievo išminties ir apreiškimo, kad nebūtume apgauti, ir visus mokymus tikrinti pagal Bibliją. Antrame Petro laiške (2 Pt 1, 19) esame raginami atkreipti dėmesį į pranašystės žodį, kuris yra tarsi žibintas, šviečiantis tamsoje.
Berėjos bažnyčia mums yra sektinas pavyzdys. Jie atidžiai tyrinėjo gautus mokymus, net jei juos skelbė toks autoritetingas asmuo kaip Paulius, laikydami Dievo žodį aukščiausiu autoritetu. Toks požiūris apsaugos mus nuo apostazės.
Labai svarbu neišklysti iš savo pozicijos Kristuje ir ištverti iki galo, kaip pabrėžiama Evangelijoje pagal Matą (Mt 24, 13). Juk svarbu ne tai, kas pradeda, o kas pasiekia finišą.
Daugelis pasipiktins, vieni kitus išdavinės ir vieni kitų nekęs.Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios.
Stebiuosi, kad jūs nuo To, kuris pašaukė jus į Kristaus malonę, taip greitai persimetate prie kitokios evangelijos,nors kitos nėra, yra tik jus klaidinantys žmonės, norintys iškreipti Kristaus Evangeliją.
Gerai! Jos nulaužtos dėl netikėjimo, o tu laikaisi tikėjimu. Nesididžiuok, bet bijok!Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, gali nepagailėti ir tavęs.Taigi matai Dievo gerumą ir griežtumą: nupuolusiems – griežtumas, o tau – gerumas, jei laikysies Jo gerumo, kitaip ir tu būsi iškirstas!
Buvo tautoje ir netikrų pranašų, kaip ir tarp jūsų bus netikrų mokytojų, kurie paslapčia įves pražūtingų erezijų, išsigindami net juos atpirkusio Viešpaties, ir užsitrauks greitą žlugimą.
Kurie kartą jau buvo apšviesti, paragavo dangaus dovanos, tapo Šventosios Dvasios dalininkais,paragavo gerojo Dievo žodžio bei ateinančio amžiaus jėgųir atpuolė, tų neįmanoma vėl atvesti į atgailą, nes jie kryžiuoja sau Dievo Sūnų ir išstato Jį viešai paniekai.
Mat vogčiomis įsiskverbė žmonių, kuriems nuo seno surašytas toks nuosprendis: jie bedieviai, iškreipia mūsų Dievo malonę į palaidumą ir neigia mūsų vienintelį Valdovą Dievą ir Viešpatį Jėzų Kristų.
Jie yra išėję iš mūsų, tačiau nebuvo mūsiškiai. Jeigu jie būtų buvę mūsiškiai, jie būtų likę su mumis. Bet turėjo paaiškėti, jog ne visi yra mūsiškiai.
dykumoje geiduliams atsidavė ir Dievą tyruose gundė.Jis suteikė jiems, ko prašė, bet kartu siuntė ligas į jų būrį.
Jei teisusis nusigręš nuo savo teisumo, elgsis neteisingai ir darys visas bjaurystes, kurias daro nedorėliai, argi jis gyvens? Ne, jo teisumo darbai nebus jam įskaityti. Jis mirs savo nusikaltimuose ir nuodėmėse.
Jūs taip gražiai bėgote! Kas gi jums sukliudė paklusti tiesai?Ne Tas, kuris jus pašaukė, šitaip įtikino.
Tačiau jis be šaknų, nepastovus žmogus. Kilus kokiam sunkumui ar persekiojimui dėl žodžio, jis tuoj pat pasipiktina.
„neužkietinkite savo širdžių kaip Meriboje, kaip gundymo dieną dykumoje,kur jūsų tėvai mane gundė ir mėgino, nors mano darbus buvo matę!
Taip pat ir jus, kurie kadaise buvote svetimi ir priešiški mintimis ir piktais darbais, Dievas dabar sutaikėJo žemiškojo kūno mirtimi, kad pasirodytumėte Jo akyse šventi, tyri ir nekalti,jei tik išlaikote tikėjimą tvirti bei nepajudinami ir neatsitraukiate nuo Evangelijos vilties, kurią išgirdote, kuri paskelbta visai kūrinijai po dangumi ir kurios tarnu aš, Paulius, tapau.
Jei teisusis nusigręš nuo savo teisumo ir nusikals, jis mirs.Jei nedorėlis nusigręš nuo savo nedorybės ir darys, kas yra teisinga ir teisu, jis gyvens.
Nes ateis laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, pasikvies sau mokytojų, kad tie dūzgentų ausyse;jie nukreips ausis nuo tiesos ir atvers pasakoms.
Pažinę Dievą, jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo, bet tuščiai samprotaudami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo.Vadindami save išmintingais, tapo kvaili.
Viešpats tarė: „Kadangi ši tauta artinasi prie manęs savo burna ir pagerbia mane savo lūpomis, bet jų širdis yra toli nuo manęs ir jie mokosi bijoti manęs, klausydami žmonių priesakų,
Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas.Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.
Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti.
„Ne kiekvienas, kuris man sako: „Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į Dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje.Daugelis man sakys aną dieną: „Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!“Tada Aš jiems pareikšiu: „Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!“
Jie stabams jų tarnavo, ir tie spąstais jiems virto.Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo,liejo nekaltą kraują – savo sūnų ir dukterų kraują – aukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė.Jie susiteršė savo darbais ir paleistuvavo savo poelgiais.
Vargas nuodėmingai giminei, nuo nedorybių apsunkusiai tautai, piktadarių palikuonims, nepaklusniems vaikams! Jie paliko Viešpatį, supykdė Izraelio Šventąjį, nusigręžė nuo Jo.Ar verta jus, kurie ir toliau maištaujate, dar daugiau bausti? Jau visa galva nesveika, širdis alpsta.
o išpuikėliams, kurie nepaklūsta tiesai, bet yra pasidavę neteisumui, – pykčiu ir rūstybe.
Kas yra gimęs iš Dievo, nedaro nuodėmės, nes jame laikosi Dievo sėkla. Jis negali nuodėmiauti, nes yra gimęs iš Dievo.
Bet mano tauta neklausė mano balso, Izraelis man nepakluso.Todėl atidaviau juos jų širdžių geismams, jie vaikščiojo pagal savo sumanymus.
Jis išėjo pasitikti Asos ir jam tarė: „Karaliau Asa, visas Judai ir Benjaminai, paklausykite manęs! Viešpats yra su jumis, kai jūs esate su Juo, ir jei Jo ieškosite, rasite Jį. Bet jei Jį apleisite, Jis apleis jus.
Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų.
Daugelis – apie juos ne kartą esu jums kalbėjęs ir dabar net su ašaromis kalbu – elgiasi kaip Kristaus kryžiaus priešai.Jų galas – pražūtis, jų dievas – pilvas ir jų garbė – gėda. Jie temąsto apie tai, kas žemiška.
nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.
Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis – savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas.
Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis,nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
Žiūrėkite, kad kas neprarastų Dievo malonės, kad neišleistų daigų kokia karti šaknis ir nepadarytų vargo, suteršdama daugelį;
Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink.Neatstumk manęs nuo savo veido ir savo šventos dvasios neatimk nuo manęs.
Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų filosofija ir tuščia apgaule, kuri remiasi žmonių tradicijomis ir pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi.
bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitiems skelbdamas, pats netapčiau atmestinas.
turėdamas tikėjimą ir gerą sąžinę, kurios atsižadėjus kai kurių tikėjimo laivas sudužo.Iš jų yra Himenėjas ir Aleksandras, kuriuos atidaviau šėtonui, kad pasimokytų nebepiktžodžiauti.
Keturiasdešimt metų mane liūdino ta karta, ir Aš pasakiau: „Ši tauta klysta savo širdyje ir nepažįsta mano kelių.“
Mano avys klajojo po kalnus ir aukštumas, buvo išblaškytos po visą žemę; nė vienas nesirūpino jomis ir jų neieškojo.“
Tai ką? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Jokiu būdu!
Nepasitikėkite priespauda, tuščiai nesivilkite grobiu. Jei didėja turtai, nepririškite prie jų savo širdies.
Tad stenkimės įeiti į tą poilsį, kad niekas nebenupultų, sekdamas ano neklusnumo pavyzdžiu.
Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir Aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.O kas išsižadės manęs žmonių akivaizdoje, ir Aš jo išsižadėsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.“
Jei ištversime, su Juo ir karaliausime. Jeigu mes Jo išsižadėsime, ir Jis mūsų išsižadės.
Palaimintas žmogus, kuris nuolat prisibijo, o kas užkietina savo širdį, pateks į nelaimę.
Ir jei kaip Tėvo šaukiatės To, kuris nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą, su baime elkitės savo viešnagės metu,
Paleistuviai ir paleistuvės! Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešu.
ir kuria esate išgelbėti, – jeigu jūs laikotės to žodžio, kurį jums paskelbiau; kitaip jūs įtikėjote veltui.
Ir nesitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
O kreivais keliais kas nuklysta, tuos Viešpats nuves su piktadariais. Taika tebūna Izraeliui!
O neprotingi galatai! Kas jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas Jėzus Kristus tarsi jūsų akivaizdoje nukryžiuotas, apkerėjo, kad nepaklustumėte tiesai?
Vargas tiems, kurie vadina pikta geru ir gera piktu, kurie paverčia tamsą šviesa ir šviesą tamsa, kurie padaro kartų saldžiu ir saldų karčiu.
„Jūs esate žemės druska. Jei druska netektų sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno.Ir niekas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“
Todėl, broliai, dar uoliau stenkitės sutvirtinti savąjį pašaukimą ir išrinkimą. Tai darydami, jūs niekada nesuklupsite.
Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen!
Jei teisusis, nusigręžęs nuo teisumo, darys pikta, Aš padėsiu jam kelyje suklupimo akmenį, ir jis mirs. Jei nebūsi įspėjęs jo, jis mirs dėl savo nuodėmės ir jo teisių darbų nebus atsiminta, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų.Jei tu įspėsi teisųjį, kad jis nenusikalstų, ir jis nenusikals, jis išliks gyvas, nes paklaũsė įspėjimo, ir tu išgelbėsi savo sielą.“
Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį.
„Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir mamonai.“
Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės,nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.Praeina pasaulis ir jo geismai; kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.
kad būtumėte nepeiktini, nekalti ir nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje žmonių kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje.
Traukis nuo pikto ir daryk gera, tai išliksi per amžius.Viešpats mėgsta teisybę ir nepalieka savo šventųjų, bet saugo juos per amžius. O nedorėlių vaikai pražus.
Todėl trokštame, kad kiekvienas iš jūsų rodytų ankstesnį uolumą iki galo, kol pasieks visišką vilties užtikrintumą, –kad neaptingtumėte, bet sektumėte tais, kurie tikėjimu ir kantrybe paveldi pažadus.
Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje.Mąstykite apie tai, kas aukštybėse, o ne apie tai, kas žemėje.
Žiūrėk savęs ir mokymo, būk tame pastovus. Taip išgelbėsi save ir savo klausytojus.
Kas dažnai baramas, bet užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus.
Patikrinkite patys save, ar gyvenate tikėjimu. Ištirkite save! Ar nepažįstate savęs ir nežinote, kad jumyse yra Jėzus Kristus, jeigu tik nesate atmestini?
Tuomet Jėzus savo mokiniams pasakė: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.Nes, kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras.Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?
Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, gali nepagailėti ir tavęs.Taigi matai Dievo gerumą ir griežtumą: nupuolusiems – griežtumas, o tau – gerumas, jei laikysies Jo gerumo, kitaip ir tu būsi iškirstas!
Mylimieji, maldauju jus kaip svečius ir ateivius: susilaikykite nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.
bet jūsų nusikaltimai atskyrė jus nuo jūsų Dievo ir jūsų nuodėmės uždengė Jo veidą, todėl Jis nebegirdi.
Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Dėl man suteiktos malonės raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau, negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, pagal kiekvienam Dievo duotąjį tikėjimo saiką.
Bet tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo.
Neatimk mano sielos kartu su nusidėjėliais ir mano gyvenimo su kraujo trokštančiais.Jų rankose – nusikaltimas, jų dešinė – pilna kyšių.
Viešpats tarė Kainui: „Kodėl tu supykai ir tavo veidas paniuro?Darydamas gera, argi nebūsi priimtas? O jei gera nedarai, nuodėmė tyko prie durų. Ji traukia tave, tačiau tu turi viešpatauti jai.“
Į tai, kas nedora, aš nežiūrėsiu. Aš nekenčiu neištikimųjų darbų; nieko bendro su jais neturėsiu.
Tad ir Aš parinksiu bei užleisiu ant jų vargą, kurio jie bijo. Nes Aš šaukiau, bet nė vienas neatsiliepė, Aš kalbėjau, bet jie nesiklausė. Jie darė mano akivaizdoje pikta ir pasirinko, kas man nepatinka.“
Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.
Kas tiki Dievo Sūnų, tas turi liudijimą savyje. Kas netiki Dievu, tas Jį melagiu laiko, nes nepatikėjo liudijimu, kuriuo Dievas paliudijo apie savo Sūnų.
Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokslams,
Jiems būtų buvę geriau iš viso nepažinti teisumo kelio, negu, jį pažinus, nusigręžti nuo jiems duoto švento įsakymo.
Bet net jei mes patys ar angelas iš dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu esame jums paskelbę, – tebūnie prakeiktas!
Tad jūs, mylimieji, iš anksto tai žinodami, saugokitės, kad, nedorėlių paklydimo traukiami, nenupultumėte nuo savo stiprybės.
Jeigu, pažinę tiesą, sąmoningai nusidedame, tada nebelieka aukos už nuodėmes,bet kažkoks baisus laukimas teismo ir liepsnojančio pykčio, kuris praris priešininkus.
Tegul niekas niekaip jūsų neapgauna! Pirmiau turi ateiti atkritimas ir būti apreikštas nedorybės žmogus, pražūties sūnus,
Ant uolos – tai tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: jie kurį laiką tiki, o gundymo metu atkrinta.
Nes ateis laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, pasikvies sau mokytojų, kad tie dūzgentų ausyse;
Žiūrėkite, broliai, kad kuris iš jūsų nebūtų piktos, netikinčios širdies, atitolusios nuo gyvojo Dievo.
Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai,nes žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi,nemylintys, nesutaikomi, šmeižikai, nesivaldantys, šiurkštūs, nekenčiantys to, kas gera,išdavikai, akiplėšos, pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus negu Dievą,turintys dievotumo išvaizdą, bet atsižadėję jo jėgos. Šalinkis tokių žmonių!