Kategorija
EILIAI, KAD LAIMINTI
Žinai, gyvenime sutinkame ypatingų žmonių. Tai žmonės, kurie mus palaimina, teikia džiaugsmo. Meldžiu, kad Dievas juos laimintų Jėzaus vardu. Biblijoje randame tiek daug eilučių, kuriomis galime dėkoti ir laiminti šiuos žmones. Laiminkime ne tik juos, bet ir savo šeimas, savo šalį, brolius ir seseris Kristuje.
„Viešpats telaimina tave ir tesaugo! Viešpats tešviečia tau savo veidą ir tebūna tau maloningas! Viešpats tepakelia į tave savo veidą ir tesuteikia tau ramybę!“ (Sk 6, 24–26). Taip pat laiminkime savo pastorius, kuriuos Dievas naudoja savo darbui.
„Juk tu, Viešpatie, laimini teisųjį, jį saugai savo malone kaip skydu“ (Ps 5, 13). Svarbu prisiminti, kad turime laiminti ne tik tuos, kurie mums daro gera. Dievas mus moko laiminti ir tuos, kurie mums linki blogo. „Laiminkite savo persekiotojus, laiminkite ir nekeikite“ (Rom 12, 14).
Ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“
Jūs, broliai, esate pašaukti laisvei! Tiktai tenebūna ši laisvė proga kūnui, bet meile tarnaukite vieni kitiems.
Jei tad Aš – Viešpats ir Mokytojas – nuploviau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti.Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip Aš jums dariau.
Tarnaukite vieni kitiems kaip geri visokeriopos Dievo malonės tvarkytojai, sulig kiekvieno gautąja dovana.
Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už saveir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.
Ir atsakys jiems Karalius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“
Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo ne tam, kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“
Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne liūdėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.
Bet jei kas turi šio pasaulio turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam savo širdį, – kaip jame pasiliks Dievo meilė?Mano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.
Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: „Labiau palaiminta duoti, negu imti.“
Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu duos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta.“
Kas vogdavo, tegu nebevagia, bet dirba, savo rankomis darydamas gerus darbus, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam.
Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Ar gali jį išgelbėti toks tikėjimas?Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto,ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kokia iš to nauda?Taip ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs.
Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“
O vienas samarietis keliaudamas užtiko jį ir pasigailėjo.Priėjęs jis aprišo jo žaizdas, užpildamas aliejaus ir vyno, užkėlė ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį.
Ir kas paduos bent taurę šalto vandens vienam iš šitų mažųjų dėl to, kad jis yra mokinys, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo atlygio.“
Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus meilę vienas kitam, nes kas myli kitą, įvykdė įstatymą.
jei alkstantį pasotinsi kaip pats save ir prispaustajam padėsi, tada tavo šviesa spindės tamsoje ir tavo tamsybė taps šviesa.
Palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas,kuris guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte, kad mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami.
Noriai tarnaukite kaip Viešpačiui, o ne žmonėms,žinodami, jog kiekvienas, – tiek vergas, tiek laisvasis, – jei daro ką gera, gaus atlygį iš Viešpaties.
Tegul jie daro gera, turtėja gerais darbais, būna dosnūs, noriai dalijasi su kitais.
Galiausiai visi būkite vienminčiai, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, nuolankūs.
„Parduokite savo turtą ir aukokite gailestingumo aukas. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį turtą danguje, kur joks vagis neprieina ir kandys nesuėda.Nes kur jūsų turtas, ten ir jūsų širdis.“
Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo.
Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.
Nes kai yra uolumas, jis priimtinas pagal tai, ką žmogus turi, o ne pagal tai, ko neturi.
Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta.Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nesusierzina, nemąsto piktai,
Bet mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų atlygis bus didelis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai, nes Jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems.
Bet jei tavo priešininkas alkanas, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu sukrausi žarijas ant jo galvos.Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.
Tuomet Jis tarė savo mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža.Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį.“
Ginkite vargšus ir našlaičius, beturčių ir paniekintųjų saugokite teises.Vargšus ir beturčius iš nedorėlių rankų vaduokite!“
Mokykitės daryti gera, ieškokite teisingumo, padėkite prispaustiesiems, apginkite našlaičius, užstokite našles.
Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie, patys to nežinodami, priėmė viešnagėn angelus.
Rengdamas vaišes, geriau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų,tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti. Tuomet tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlimo metu.“
Tyras ir nesuteptas pamaldumas prieš Dievą ir Tėvą yra lankyti našlaičius bei našles jų sielvarte ir saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu.
Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu,kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą.
Bet Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo.
Visa darykite be murmėjimų ir svyravimų,kad būtumėte nepeiktini, nekalti ir nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje žmonių kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje.
Taigi mes esame Kristaus pasiuntiniai, tarsi pats Dievas prašytų per mus. Kristaus vardu maldaujame: „Susitaikykite su Dievu!“
Katras yra didesnis – kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi? O Aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.
Kai aukoji, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė,kad tavo gailestingumo auka būtų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai.“
Minios jo klausė: „Ką gi mums daryti?!“Jis joms atsakė: „Kas turi dvi tunikas, tepasidalina su neturinčiu, ir kas turi maisto, tegul taip pat daro.“
Meilė tebūna neveidmaininga. Venkite pikto, laikykitės gero.Mylėkite vienas kitą broliška meile, pagarbiai vertinkite kitus aukščiau nei save.
Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus mylėjau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą.Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“
Jopėje gyveno viena mokinė vardu Tabita, išvertus Gazelė. Ji garsėjo gerais darbais ir gailestingumo aukomis.
jeigu ji pasižymėjo gerais darbais, jei išauklėjo vaikus, jei buvo svetinga, jei plaudavo šventiesiems kojas, jei pagelbėdavo vargstantiems, jei stengdavosi dirbti visokį gerą darbą.
Ir ne tik taip, kaip mes tikėjomės, bet jie atsidavė visų pirma Viešpačiui, o paskui Dievo valia ir mums.
Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane.“
Atverk burną už neturintį balso byloje tų, kurie pasmerkti pražūčiai.Teisk teisingai ir apgink beturčių ir vargšų teises.
Taip pat jūs, jaunesnieji, būkite klusnūs vyresniesiems. Ir visi, paklusdami vieni kitiems, apsivilkite nuolankumu, nes „Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę.“
Pasidalink maistą su alkanu, benamius ir vargšus parsivesk į namus, pamatęs nuogą, aprenk jį – nesislėpk nuo savo paties kūno.
Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai Įstatymas ir Pranašai.“
Būkite vienminčiai tarpusavyje. Negalvokite apie didelius dalykus, bet sekite nuolankiaisiais. Nebūkite išmintingi savo akyse.
„Ne kiekvienas, kuris man sako: „Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į Dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje.
Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums.
Taigi, jeigu esama Kristuje kokio padrąsinimo, meilės paguodos, jei esama kokio Dvasios bendravimo, nuoširdumo ir gailestingumo,tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami tą pačią meilę, būdami vieningi ir to paties nusistatymo.
„Nekraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia.Bet kraukite sau turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia,nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis.“
Dievas nėra neteisingas ir nepamirš jūsų darbo ir meilės triūso, kurį parodėte Jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems.
Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.
Tai išgirdęs, Jėzus jam tarė: „Tau trūksta vieno dalyko: parduok visa, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane!“
Silpniesiems pasidariau kaip silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip kai kuriuos išgelbėčiau.
kas skatinimą – teskatina, kas duoda – te duoda dosniai, kas vadovauja – te vadovauja uoliai, kas daro gailestingumo darbus – te daro tai su džiaugsmu.
O Dievas gali jus gausiai apdovanoti visokeriopomis malonėmis, kad visada ir visais atžvilgiais būtumėte aprūpinti ir turtingi kiekvienam geram darbui,
Prisiminkite kalinius, tarsi kartu būdami įkalinti, prisiminkite tuos, su kuriais piktai elgiamasi, nes ir patys tebesate kūne.
Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte,buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane.“
Jis beturčiams dovanas dosniai dalina. Jo teisumas pasilieka per amžius. Jo ragas iškils garbingai.
Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus.Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus sugedimą, o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą.
Šio amžiaus turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į netikrus turtus, bet į gyvąjį Dievą, kuris apsčiai visko mums duoda mūsų džiaugsmui.Tegul jie daro gera, turtėja gerais darbais, būna dosnūs, noriai dalijasi su kitais.Taip jie pasidės gerus pamatus ateičiai, kad pasiektų tikrąjį gyvenimą.
O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai.“
Tas, kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, parūpins ir padaugins jūsų sėklą ir subrandins jūsų teisumo vaisius,ir visokeriopai jus praturtins, kad būtumėte dosnūs, – už tai mes ir dėkojame Dievui.
Visa tikinčiųjų daugybė buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, bet visa jiems buvo bendra.Apaštalai su didžiule jėga liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir didi malonė buvo su jais visais.Tarp jų nebuvo stokojančių, nes visi, kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, o už tai gautus pinigus atnešdavoir sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo.
Kiekviena siela tebūna klusni aukštesnėms valdžioms, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo. Esančios valdžios yra Dievo nustatytos.
Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti. Daug pajėgia veiksminga teisiojo malda.
Viešpats teaugina jus ir gausiai tepripildo meilės vienų kitiems ir visiems, kaip ir mes jus mylime, –
Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimino mus Kristuje visais dvasiniais palaiminimais danguje,
Todėl mielai išleisiu tai, kas mano, ir dar save pridėsiu jūsų sielų labui; nors, kuo daugiau jus myliu, tuo mažiau esu mylimas.
Tuomet Petras priėjo ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusideda? Ar iki septynių kartų?“Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių kartų, bet iki septyniasdešimt septynių.“
Labai nudžiugau Viešpatyje, kad pagaliau vėl pražydo jūsų rūpinimasis manimi. Jūs ir seniau rūpindavotės, bet stigo progų tai parodyti.
Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“Jis atsakė: „Tas, kuris jo pasigailėjo.“ Jėzus jam tarė: „Eik ir tu taip daryk!“
Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis,nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
kad iš savo šlovės turtų duotų jums Jo jėga per Dvasią sustiprėti vidiniu žmogumi,kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje,galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis ir ilgis, ir gylis, ir aukštis,ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo pilnatvės.
Štai ką pasakysiu: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus.
Jūs gi gavote ne vergystės dvasią, kad vėl bijotumėte, bet gavote įsūnystės Dvasią, kuria šaukiame: „Aba, Tėve!“
Todėl, gaudami nesudrebinamą karalystę, tvirtai laikykimės malonės, kuria galime deramai tarnauti Dievui su pagarba ir baime,
O jei esu atnašaujamas kartu su jūsų tikėjimo auka ir tarnyste, esu linksmas ir džiaugiuosi kartu su jumis visais.
Kuo gi Viešpačiui atsilyginsiu už visas Jo geradarystes?Aš paimsiu išgelbėjimo taurę, Viešpaties vardo šauksiuosi.
Matydamas minias, Jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir išsklaidyti lyg avys be piemens.
O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.
kad atpirktų pavaldžius įstatymui ir kad mes įgytume įsūnystę.O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į jūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“
Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir Jo nepažino.
Ar ne tokį pasninką Aš pasirinkau: pašalinkite nedorybės pančius, išlaisvinkite pavergtuosius, suteikite laisvę prislėgtiesiems, sulaužykite kiekvieną jungą?
Juk mes turime ne tokį Vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį.
Viešpats yra mano ganytojas – aš nestokosiu.Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų.Jis atgaivina mano sielą, veda mane teisumo takais dėl savo vardo.
visada melsdamiesi Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymais. Ištvermingai budėkite, malda užtardami visus šventuosius
Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio, kad, mirę nuodėmėms, gyventume teisumui. „Jo žaizdomis jūs buvote išgydyti.“
O visa, kas anksčiau parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume viltį.
Pakeliu savo akis į kalnus, iš kur man ateina pagalba.Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę!
Patyrę tokias paslaugas, jie šlovins Dievą už jūsų paklusnumą išpažįstamai Kristaus Evangelijai ir už jūsų dosnų pasidalijimą su jais ir visais kitais.Jie melsis už jus ir ilgėsis jūsų dėl visa pranokstančios Dievo malonės jumyse.
Ne tik už juos meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės, –kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei.Ir tą šlovę, kurią man suteikei, daviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:Aš juose ir Tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę, ir pasaulis pažintų, jog Tu mane siuntei ir pamilai juos taip, kaip myli mane.