117 Biblijos eilutės apie pasigyrimą

Galbūt pasaulyje jautiesi nereikšmingas, atstumtas, lyg būtum niekas. Bet žinok, kad Dievas pasirinko tokius, kaip tu, kad parodytų savo galią ir nugalėtų puikybę.

Kiekvieną dieną privalome prisiminti, kad esame priklausomi nuo Dievo meilės ir malonės. Juk kas giriasi savimi, tas mano, kad viską gali pats, pasikliaudamas vien savo jėgomis ir gabumais.

Dievas nori, kad gyventume be puikybės, nes išdidžiuosius jis mato iš tolo, o malonę teikia tiems, kurie žino, kad be Jo negali gyventi.

Kai širdyje kyla noras pasigirti, prisimink, kas buvai anksčiau, kai dar nepažinojai Dievo. Pažvelk, kiek gero Jis tau padarė. Atiduok Viešpačiui visą šlovę ir garbę, nes anksčiau buvai tamsoje, o dabar didelė šviesa apšviečia tavo gyvenimą.

Niekada nesigirk savimi, nes viskas, kas esi ir ką turi, yra dėl beribės Dievo malonės, išlietos į tavo gyvenimą. (1 Kor 1, 28-29)

Nekalbėkite taip išdidžiai ir įžūliai. Viešpats yra Dievas, kuris žino viską, ir Jis pasveria visus darbus.

kad, kaip parašyta: „Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu.“

Nesigirk rytdiena, nes nežinai, ką ji tau atneš.

Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė – prieš žlugimą.

Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tik tikėjimo įstatymu.

Kas nori girtis, tegul giriasi, kad supranta ir pažįsta mane, kad Aš – Viešpats, kuris vykdau malonę, teismą ir teisingumą žemėje, nes tai man patinka“, – sako Viešpats.

Taigi nelikau sugėdintas, kad jam buvau pasigyręs jumis, bet kaip ir viską jums teisingai kalbėjome, taip ir mūsų pasigyrimas Titui pasirodė teisingas.

O kas, būdamas niekas, tariasi esąs kažin kas, tas save apgaudinėja.

Ir kas pasaulyje žemos kilmės, kas paniekinta, kas yra niekas, Dievas išsirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo, –kad joks kūnas nesigirtų prieš Dievą.

O dabar jūs giriatės iš savo pasipūtimo, ir kiekvienas toks gyrimasis yra blogas.

Dėl man suteiktos malonės raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau, negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, pagal kiekvienam Dievo duotąjį tikėjimo saiką.

„Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu!“

Bet aš niekuo nesigirsiu, tik mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, kuriuo pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš – pasauliui.

Tad niekas tenesididžiuoja žmonėmis! Nes viskas yra jūsų:

Tegul kitas giria tave, o ne tavo burna, svetimas, bet ne tavo lūpos.

Nesigiriame be saiko svetimo darbo vaisiais, bet turime viltį, jūsų tikėjimui augant, su jumis peraugti ligšiolines ribas,

Nedorėlis giriasi savo širdies pageidimais, gobšuolis didžiuojasi ir niekina Viešpatį.

ir ne dėl darbų, kad kas nesigirtų.

Kas giriasi tuo, ko nepadarė, yra kaip debesys ir vėjai be lietaus.

Giriesi įstatymu, o paniekini Dievą, laužydamas įstatymą?

Kaip nuo daugybės rūpesčių kyla sapnai, taip kvailio balsą pažinsi iš žodžių gausos.

Taip sako Viešpats: „Išmintingasis tenesigiria savo išmintimi, stiprusis – savo stiprybe, o turtingasis – savo turtais.

nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.

Bet Viešpats man pasakė: „Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume.“ Todėl mieliausiai girsiuosi savo silpnumais, kad Kristaus jėga pasiliktų ant manęs.

Išdidus žvilgsnis ir pasipūtusi širdis, kurie išskiria nedorėlį, yra nuodėmė.

Jei Abraomas būtų buvęs išteisintas darbais, jis turėtų kuo pasigirti, tik ne prieš Dievą.

Tai šmeižikai, nekenčiantys Dievo, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų,

Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.

Tegul kiekvienas ištiria savo darbą, ir tada galės girtis pats sau, o ne kitam,

Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas, o kas išmintingai elgiasi, bus išgelbėtas.

Izraelio karalius atsakė: „Tenesigiria tas, kuris dar tik juosiasi, tarsi jau nusijuostų.“

Aš sakau kvailiams: „Nekvailiokite!“ ir nedorėliams: „Nesididžiuokite!

Išdidūs žmonių žvilgsniai bus pažeminti ir jų puikybė palaužta. Tik vienas Viešpats bus išaukštintas tą dieną.

Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje; nors ir susivienytų, jie neišvengs bausmės.

Tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą:„Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienas – fariziejus, o kitas – muitininkas.Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: „Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip štai šis muitininkas.Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę nuo visko, ką įsigyju.“O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: „Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!“Sakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, o ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris nusižemina, bus išaukštintas.“

Taip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet giriasi didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią;ir liežuvis yra ugnis – nedorybės pasaulis. Liežuvis yra vienas iš mūsų narių, kuris suteršia visą kūną, padega gyvenimo eigą, pats pragaro padegtas.

Taip pat jūs, jaunesnieji, būkite klusnūs vyresniesiems. Ir visi, paklusdami vieni kitiems, apsivilkite nuolankumu, nes „Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę.“

Nesijaudink, jei kas praturtėja ir jo namų garbė padidėja.Juk mirdamas jis to nepasiims, garbė nepalydės jo.

Kvailio burnoje – išdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo.

Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta.

Juk jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana,ir ne dėl darbų, kad kas nesigirtų.

Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?

Mes nedrįstame savęs išskirti ar lyginti su kai kuriais žmonėmis, kurie patys save giria. Juk jie, matuodami save pagal save pačius ir lygindami save su savimi, elgiasi neprotingai.

Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems.

Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

Daug sumanymų yra žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta.

Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save

Ir kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.

Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes ir ne sau pataikauti.

Kas slaptai savo artimą šmeižia, tą nutildysiu. Kas žiūri iš aukšto ir turi išdidžią širdį, to neapkęsiu.

Išdidumas sukelia ginčus, išmintingieji klauso patarimo.

Išdidumas pažemina žmogų, o nuolankus dvasia susilauks pagarbos.

Kareivijų Viešpats taip nusprendė, kad suvaldytų jo puikybę ir visą jo garbę, kad sugėdintų visus žemės garbinguosius.

Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“

Tesigiria pažemintas brolis savo išaukštinimu,o turtuolis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.

Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojies, lyg nebūtum gavęs?

Tegul tampa nebylios melagių lūpos, kurios prieš teisųjį įžūliai su puikybe ir panieka kalba!

Kvailiui jo kelias atrodo teisingas, bet išmintingas žmogus klauso patarimo.

Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“

nes žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi,

Nesijaudink dėl piktadarių, nepavydėk nedorėliams.Jie greitai bus nupjauti tartum žolė, nuvys kaip žaliuojanti žolė.

Jei buvai kvailas ir aukštinai save ar planavai pikta, užsidenk ranka savo burną.

Nusižeminkite prieš Viešpatį, ir Jis jus išaukštins.

„Žiūrėkite, jog nedarytumėte savo teisumo darbų žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite atlygio iš savo Tėvo, kuris yra danguje.

Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas – ten išmintis.

Nors pasipūtėliai mane skaudžiai išjuokia, nuo Tavo įstatymo aš nenukrypau.

Būkite vienminčiai tarpusavyje. Negalvokite apie didelius dalykus, bet sekite nuolankiaisiais. Nebūkite išmintingi savo akyse.

Viešpaties baimė – nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.

Jūsų gyrimasis niekam tikęs. Argi nežinote, jog truputis raugo įraugina visą maišymą?

Skelbdami išpūstas ir tuščias kalbas, kūno geismais ir pasileidimu jie suvilioja tuos, kurie yra vos pasprukę nuo gyvenančių paklydime.

tas yra išdidus, nieko neišmano, serga nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais, iš kurių kyla pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimai, blogi įtarinėjimai

Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ko jie nusipelnė!

Nesidžiauk, kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa,kad Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka.

Vargas tiems, kurie išmintingi savo pačių akyse ir sumanūs savo pačių manymu.

nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi.

Nors Viešpats yra aukštybėse, Jis žvelgia į nusižeminusį, o išpuikėlį pažįsta iš tolo.

Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas dora visų žmonių akyse.

„Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami.Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta.

Bet jeigu jūs vienas kitą kremtate ir ėdate, saugokitės, kad nebūtumėte vienas kito praryti!

Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas,

Kvailys teikia daugiau vilties, negu žmogus, kuris skubotai kalba.

Kiekvieną dieną jie iškraipo mano žodžius, visos jų mintys – daryti man pikta.

Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.

Neapykanta sukelia vaidus, o meilė uždengia visas nuodėmes.

Jie sako: „Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi.“Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs, kvailiai, kada išminties įgysite?

ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, neįeisite į Dangaus karalystę.Taigi kas nusižemins kaip šis vaikelis, bus didžiausias Dangaus karalystėje.“

Jei sakome, kad neturime nuodėmės, klaidiname patys save, ir nėra mumyse tiesos.

Geriau būti nuolankios dvasios su romiaisiais, negu dalintis grobį su išdidžiaisiais.

Kas tu toks, kad teisi kito tarną?! Ar jis stovi, ar krenta – tai savajam Viešpačiui. Bet jis stovės, nes Dievas turi galią jį išlaikyti.

Viešpats sugriaus išdidžiųjų namus, bet įtvirtins našlės nuosavybę.

Todėl, kaip Dievo išrinktieji, šventieji ir mylimieji, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir ištverme.Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Kristus atleido, taip ir jūs atleiskite.

Malonūs žodžiai yra kaip medus – saldūs sielai ir sveiki kūnui.

Šmeižtais drabsto mane pasipūtėliai, bet aš nuoširdžiai Tavo potvarkių laikausi.

Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už saveir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.

Mano ranka visa tai sukūrė, ir taip visa atsirado, – sako Viešpats. – Aš pažvelgsiu į žmogų, kuris yra vargšas bei turi atgailaujančią dvasią ir dreba prieš mano žodį.

Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei.

Žinokite, mano mylimieji broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.

Broliai, jei žmogus įpuola į kokią nuodėmę, jūs, dvasiniai žmonės, pataisykite tokį romumo dvasia, žiūrėdami savęs, kad ir patys nebūtumėte sugundyti.Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą.

Nesiaukštink karaliaus akivaizdoje, nestok didžiūnų vieton.Geriau būti pakviestam į garbingesnę vietą, negu būti pažemintam akivaizdoje kunigaikščio, kurį matei savo akimis.

Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis.Žiūrėk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju!

Turtuolis tariasi esąs išmintingas, bet protingas beturtis mato tikrą jo padėtį.

Dosni siela bus pasotinta, kas girdo, pats bus pagirdytas.

Giriesi įstatymu, o paniekini Dievą, laužydamas įstatymą?Juk parašyta: „Dėl jūsų piktžodžiauja Dievo vardui pagonys.“

Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų kutus.Jie mėgsta garbės vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose,sveikinimus aikštėse ir būti žmonių vadinami „Rabi, Rabi“.

Ko giries nedorybe, galiūne? Dievo gerumas pasilieka nuolat!Tavo liežuvis planuoja pražūtį kaip aštrus peilis, tu klastūne!Tu mėgsti pikta labiau nei gera, tau mieliau meluoti, negu teisybę kalbėti.

Kvailas tuojau parodo savo pyktį, bet nuovokus pridengia gėdą.

Verčiau raginkite vieni kitus kasdien – kol dar sakoma „šiandien“, – kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta.

Kodėl matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?Arba kaip gali sakyti broliui: „Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies“, kai tavo akyje rąstas?!Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš savo brolio akies.“

Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė.

Tai kodėl gi tu teisi savo brolį? Arba kodėl niekini savo brolį? Visi stosime prieš Kristaus teismo krasę.

Bet Jis duoda dar didesnę malonę, ir todėl sako: „Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę.“

Nedorėlis išdidžiu veidu neieško Dievo, nėra Dievo jo mintyse.

Neapsirikite: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“Pabuskite teisumui ir nenuodėmiaukite; kai kurie iš jūsų nepažįsta Dievo – tai sakau jūsų gėdai.

Nekreipk dėmesio į žmonių kalbas, kad neišgirstum savo tarno tave keikiant.Nes tavo širdis žino, kad ir tu dažnai keiki kitus.

Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą.

Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.

Išdidžios širdies žmogus sukelia vaidus, o kas pasitiki Viešpačiu, klestės.

Malda Dievui