Atleidimas suteikia neapsakomą laisvę. Tai tarsi nusimesi sunkų naštą, kuris trukdė eiti pirmyn. Atleidimas yra nuostabus dalykas, ir kiekvienas, patyręs atleidimo ir atleidimo dovanojimo galią, tai žino. Dievas yra didžiausias atleidimo pavyzdys. Jis mus moko ir ragina kasdien praktikuoti atleidimą.
Tad ir aš tave raginu atleisti, kaip Kristus tau kasdien atleidžia. Atėjo metas paleisti nuoskaudas ir per atleidimą tapti laisvam. Šiame gyvenime visada atsiras žmonių, kurie tave įžeis ar įskaudins, bet vis tiek turime mokytis atleisti ir vėl mylėti, išrauti šaknis kartėliui. Tai padės tau augti, eiti pirmyn ir stiprins tavo ryšį su Dievu.
Kaip Dievo vaikai, džiaugiamės gavę nuodėmių atleidimą per Jėzaus auką ant kryžiaus. Tačiau svarbu žinoti, kad lygiai taip pat, kaip mums buvo atleista, mūsų širdys turi būti pasiruošusios atleisti kitiems.
Evangelijoje pagal Morkų (11:25) rašoma: „Ir melsdamiesi, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas, kuris danguje, atleistų jums jūsų nusižengimus.“ Kol atgailaujame ir esame ištikimi atleisdami kitiems, Dievas mums visiškai atleidžia, ir mes galime pradėti iš naujo!
O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus,
„Bet jums, kurie klausotės, sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia.Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus.
Bet jei tavo priešininkas alkanas, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu sukrausi žarijas ant jo galvos.
Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums,o jeigu jūs neatleisite žmonėms jų nusižengimų, tai ir jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų.“
Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums.
Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Kristus atleido, taip ir jūs atleiskite.
Jėzus tarė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“ O jie, mesdami burtą, pasidalijo Jo drabužius.
Tuomet Petras priėjo ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusideda? Ar iki septynių kartų?“Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių kartų, bet iki septyniasdešimt septynių.“
Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas dora visų žmonių akyse.Kiek įmanoma ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikiai su visais žmonėmis.
Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, žinodami, kad ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo.
Jei tavo priešas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta – pagirdyk.Taip darydamas, krausi žarijas jam ant galvos, ir Viešpats tau atlygins.
O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.
Jei kas sakytų: „Aš myliu Dievą“, o savo brolio nekenčia, – tas melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, kaip gali mylėti Dievą, kurio nemato?Mes turime tokį Jo įsakymą: kas myli Dievą, turi mylėti ir savo brolį.
Bet mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų atlygis bus didelis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai, nes Jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems.
Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus mylėjau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą.Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“
Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta.Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nesusierzina, nemąsto piktai,nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa;visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Taigi būkite Dievo sekėjai, kaip mylimi vaikai,ir gyvenkite mylėdami, kaip ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui.
Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite Jo rūstybei, nes parašyta: „Mano kerštas, Aš atmokėsiu“, – sako Viešpats.
Tebūna toli nuo jūsų visoks kartėlis, piktumas, rūstybė, riksmai ir keiksmai su visomis piktybėmis.Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums.
„Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: „Akis už akį“ ir „dantis už dantį.“O Aš jums sakau: nesipriešinkite piktam, bet, jei kas tau suduotų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą.
Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.
Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti. Daug pajėgia veiksminga teisiojo malda.
Siekite santaikos su visais, siekite šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties.Žiūrėkite, kad kas neprarastų Dievo malonės, kad neišleistų daigų kokia karti šaknis ir nepadarytų vargo, suteršdama daugelį;
Saugokitės! Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam.Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: „Atgailauju“, – atleisk jam.“
Kai stovite melsdamiesi, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas, kuris danguje, atleistų jums jūsų nusižengimus.
Todėl, kaip Dievo išrinktieji, šventieji ir mylimieji, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir ištverme.Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Kristus atleido, taip ir jūs atleiskite.
„Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami.Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta.
Juk Tu, Viešpatie, esi geras ir pasiruošęs atleisti, kupinas gailestingumo visiems, kurie šaukiasi Tavęs.
Žiūrėkite, kad kas neatmokėtų kam nors blogu už bloga, bet visada siekite daryti gera vieni kitiems ir visiems.
Mes iš to pažinome meilę, kad Jis už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius.
Kai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro, kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo.
Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.
Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino, bet pavedė save Tam, kuris teisia teisingai.
Juk mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio pasaulio tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.
O visa tai iš Dievo, kuris per Jėzų Kristų sutaikė mus su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnystę.Tai Dievas Kristuje sutaikė su savimi pasaulį, nebeįskaitydamas žmonėms jų nusikaltimų, ir davė mums sutaikinimo žodį.
Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš savo didžios meilės, kuria mus pamilo,mus, mirusius nusikaltimais, atgaivino kartu su Kristumi, – malone jūs esate išgelbėti, –
Taip ir mano dangiškasis Tėvas pasielgs su jumis, jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų.“
Viešpaties tarnas neturi kivirčytis, bet būti malonus su visais, gabus pamokyti, kantrus,romiai aiškinti prieštaraujantiems, – rasi Dievas duos jiems atgailauti, kad pažintų tiesą
Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.
Jeigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikė su Dievu Jo Sūnaus mirtis, tai juo labiau mus išgelbės Jo gyvybė, kai jau esame sutaikinti.
Jiems nesiliaujant klausinėti, Jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį.“
Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save
ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. Keikiami – laiminame, persekiojami – kenčiame,
Tai kodėl gi tu teisi savo brolį? Arba kodėl niekini savo brolį? Visi stosime prieš Kristaus teismo krasę.
Aš būsiu gailestingas dėl jų neteisumo ir jų nuodėmių bei nedorybių daugiau nebeprisiminsiu.“
Broliai, jei žmogus įpuola į kokią nuodėmę, jūs, dvasiniai žmonės, pataisykite tokį romumo dvasia, žiūrėdami savęs, kad ir patys nebūtumėte sugundyti.
Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: „Aš noriu gailestingumo, o ne aukos.“ Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai.“
Bet dabar jūs visa tai nusivilkite: rūstybę, nirtulį, nelabumą, pyktį, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų.
Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo savo širdies lobyno iškelia bloga. Jo lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis.“
Kas sakosi esąs šviesoje, o savo brolio nekenčia, tas dar tebėra tamsoje.Kas myli savo brolį, tas pasilieka šviesoje, ir jame nėra nieko piktinančio.O kas savo brolio nekenčia, tas yra tamsoje, vaikščioja tamsoje ir nežino, kur einąs, nes tamsa užgulė jam akis.
Viešpats nedelsia ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, tačiau kantriai elgiasi su mumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.
Žinokite, mano mylimieji broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.
Jame turime atpirkimą per Jo kraują ir nuodėmių atleidimą, atitinkantį turtus Jo malonės,
Juk jūs tam pašaukti, nes ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis.Jis „nepadarė nuodėmės, ir Jo lūpose nerasta klastos“.Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino, bet pavedė save Tam, kuris teisia teisingai.
Esi nepateisinamas, kad ir kas būtum, žmogau, kuris teisi kitą. Juk teisdamas kitą, pasmerki save, nes ir pats tai darai, už ką teisi.
„Štai Aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai.
Viešpats teaugina jus ir gausiai tepripildo meilės vienų kitiems ir visiems, kaip ir mes jus mylime, –tesustiprina jūsų širdis ir padaro nepeiktinas šventumu prieš Dievą, mūsų Tėvą, Viešpaties Jėzaus Kristaus ir visų Jo šventųjų atėjimo metu.
Taigi visų pirma raginu prašyti, melstis, užtarti ir dėkoti už visus žmones,už karalius bei visus valdininkus, kad tyliai ir ramiai gyventume visokeriopai dievotą ir kilnų gyvenimą.
„Kas trokšta mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tepažaboja liežuvį nuo pikto ir lūpas nuo klastingų kalbų.Tegu jis nusigręžia nuo pikto ir daro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją.
Kam jūs atleidžiate, tam atleidžiu ir aš; nes, jei kam atleidau, tai padariau dėl jūsų Kristaus akivaizdoje,kad neapgautų mūsų šėtonas. Nes mums nėra nežinomi jo kėslai.
Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atgailos.
Ir atsakys jiems Karalius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“
Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes ir ne sau pataikauti.Kiekvienas iš mūsų tebūna malonus artimui jo labui ir pažangai.
Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylima, giriama, – apie visa, kas dora ir šlovinga.
Tas atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo artimą kaip save patį.“
Jei tad Aš – Viešpats ir Mokytojas – nuploviau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti.Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip Aš jums dariau.
Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“
Taip pat jūs, jaunesnieji, būkite klusnūs vyresniesiems. Ir visi, paklusdami vieni kitiems, apsivilkite nuolankumu, nes „Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę.“Tad nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad Jis išaukštintų jus metui atėjus.
Teišlieka brolių meilė.Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie, patys to nežinodami, priėmė viešnagėn angelus.
Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą.
Galiausiai, broliai, džiaukitės! Būkite tobuli, guoskite vienas kitą, būkite vienos minties, gyvenkite taikiai, ir meilės bei ramybės Dievas bus su jumis.
Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar sielvartas? Ar nelaimė? Ar persekiojimas? Ar badas? Ar nuogumas? Ar pavojus? Ar kalavijas?Parašyta: „Dėl Tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi avimis skerdimui.“Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo.
Mano vaikeliai, rašau jums tai, kad nenusidėtumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų.
Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?Jūs esate brangiai nupirkti. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo.
Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje,veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje.
Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.
Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.
Teismas negailestingas tam, kuris neparodė gailestingumo. O gailestingumas triumfuoja prieš teismą.
Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse,žiūrėdami į tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų, kuris vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.
Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė?Jokiu būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi gyvensime joje?
Esu tikras, kad Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos.
kad iš savo šlovės turtų duotų jums Jo jėga per Dvasią sustiprėti vidiniu žmogumi,kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje,
Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“Jis atsakė: „Tas, kuris jo pasigailėjo.“ Jėzus jam tarė: „Eik ir tu taip daryk!“
Nes Tą, kuris nepažino nuodėmės, Jis padarė nuodėme dėl mūsų, kad mes Jame taptume Dievo teisumu.
„Jūs esate žemės druska. Jei druska netektų sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno.
Aš kovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą.O dabar manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man duos Viešpats, teisingasis Teisėjas, – ir ne tik man, bet ir visiems, kurie su meile laukia Jo pasirodymo.
Ir štai kokį pasitikėjimą mes turime Juo: jei ko tik prašome pagal Jo valią, Jis girdi mus.O jeigu žinome, kad Jis girdi mus, ko tik prašome, tai ir žinome, kad turime tai, ko Jo prašėme.
Viešpats yra mano ganytojas – aš nestokosiu.Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų.Jis atgaivina mano sielą, veda mane teisumo takais dėl savo vardo.
Nuskaidrinę savo sielas klusnumu tiesai per Dvasią dėl neveidmainiškos brolių meilės, karštai, iš tyros širdies mylėkite vieni kitus.
nes tai Dievas, veikiantis jumyse, suteikia ir troškimą, ir darbą iš savo palankumo.
Šventu laikykite Viešpatį Dievą savo širdyse, visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai,
Ir štai Jam atnešė paralyžiuotą žmogų, paguldytą ant gulto. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Būk drąsus, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!“
kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir Jam tobulai patiktumėte, nešdami gerų darbų vaisių ir augdami Dievo pažinimu;
Mes žinome, jog kiekvienas, gimęs iš Dievo, nenusideda. Kas gimęs iš Dievo, saugo save, ir piktasis jo nepaliečia.
Juk kadaise buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Elkitės kaip šviesos vaikai, –nes Dvasios vaisius – visokeriopas gerumas, teisumas ir tiesa, –
Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę,ištvermė – patirtį, patirtis – viltį.
Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta.
Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.
Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.
Broliai, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip kalbėtumėte ir nebūtų tarp jūsų susiskaldymų, bet kad būtumėte tobulai suvienyti vienos minties ir vieno įsitikinimo.