Nuo pat kūrinijos pradžios Dievas galvojo apie šeimą. Nėra nieko gražesnio, kaip susivienyti santuokoje ir kurti namus, kurie, nepaisant visų sunkumų, stovėtų ant tvirtos Kristaus Jėzaus uolos.
Šiandien atrodo, kad išsaugoti santuoką „kol mirtis išskirs“ yra sunku. Daugelis mano, kad skyrybos yra sprendimas, pamiršdami Šventąją Dvasią, kuri padeda mums pakęsti vienas kitą.
Skyrybos Kūrėjui reiškia skausmą, neviltį ir praradimą. Jis nenori, kad Jo vaikai tai patirtų, bet gyventų pagal Jo žodį.
Velnias yra Dievo plano žmonijai priešas ir siekia jį sugriauti. Šiais laikais skyrybos tapo įprastos, o kai kurie dėl skaudžių patirčių nebetiki santuoka.
Tačiau svarbu prisiminti, kad sėkmė visose gyvenimo srityse ateina iš Dievo, ne iš mūsų pačių jėgų ar gebėjimų, bet iš Šventosios Dvasios malonės.
Nors nežinau, ką teko patirti, žinau, kad Dievas gali atkurti tai, kas prarasta, ir pakeisti gyvenimus. Tikėk Dievo planu ir leisk Jam išgydyti bei išlaisvinti tavo širdį, parašant naują tavo gyvenimo istoriją.
Ilsėkis Jėzaus rankose, nes kiekvienas išbandymas reikalingas, kad būtume suformuoti pagal Jo paveikslą ir išmoktume mylėti taip, kaip Jis mus mylėjo.
Pradžios 2,24 parašyta: „Todėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie savo žmonos, ir jie taps vienu kūnu.“ Skyrybos nėra Dievo plane, kaip patvirtina Mato 19,6: „Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“
Kreipkis į Jėzų, atkurk savo namus, tą šeimą, kurią taip stengiesi išlaikyti, ir prašyk tikrojo meilės šaltinio, kad suteiktų tau meilės, reikalingos suprasti, kad viskas įmanoma.
Fariziejai taip pat atėjo pas Jį ir, mėgindami Jį, klausė: „Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti savo žmoną?“Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių „sukūrė juos, vyrą ir moterį“,ir pasakė: „Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.“Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas. Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“Tada jie paklausė Jo: „O kodėl Mozė įsakė duoti skyrybų raštą, atleidžiant žmoną?“Jis atsakė: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo; bet pradžioje taip nebuvo.Ir Aš jums sakau: kas atleidžia savo žmoną, – jei ne dėl ištvirkavimo, – ir veda kitą, svetimauja. Ir kas atleistąją veda, svetimauja.“
Tada atėjo fariziejų, kurie, mėgindami Jį, klausė, ar galima vyrui atleisti žmoną.Jis jiems atsakė: „O ką jums įsakė Mozė?“Jie tarė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti.“Tuomet Jėzus pasakė: „Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą.O nuo sutvėrimo pradžios Dievas „sukūrė juos, vyrą ir moterį“.„Todėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir bus sujungtas su savo žmona,ir du taps vienu kūnu.“ Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas.Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“Namie mokiniai vėl klausė Jo apie tai.Jis atsakė: „Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu.Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja.“
„Aš nekenčiu skyrybų, nekenčiu smurtu sutepto drabužio“, – sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas. – Todėl saugokite savo dvasią ir nesielkite klastingai.
„Taip pat buvo pasakyta: „Kas atleidžia savo žmoną, teišduoda jai skyrybų raštą.“O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja.“
Kitiems sakau aš, ne Viešpats: jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tenepalieka jos.Taip pat ir moteris, turinti netikintį vyrą, kuris sutinka su ja gyventi, tenepalieka jo.Mat netikintis vyras yra žmonos pašventinamas, o netikinti žmona pašventinama vyro. Kitaip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi.Bet, jei netikintis nori skirtis, tesiskiria. Tokiais atvejais brolis ar sesuo nėra surišti, nes Dievas mus pašaukė ramybei.
„Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu.“
o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; taip pat ir vyras tenepalieka žmonos.
kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais,kuri palieka savo jaunystės vadovą ir užmiršta savo Dievo sandorą.
Jis atsakė: „Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu.Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja.“
Ir jūs, vyrai, gyvenkite su žmonomis supratingai, kaip su silpnesniu indu, gerbdami jas kaip gyvenimo malonės bendrapaveldėtojas, kad jūsų maldos nebūtų trukdomos.
Pavyzdžiui, ištekėjusi moteris įstatymo surišta su vyru, kol jis gyvas. Jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo, rišusio ją su vyru.Ji bus vadinama svetimautoja, jei, vyrui gyvam esant, bus žmona kitam. Bet jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo ir, ištekėdama už kito, nebėra svetimautoja.
Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!“
Žmona surišta įstatymu, kol jos vyras gyvas. Vyrui mirus, ji laisva ir gali tekėti už ko nori, tik Viešpatyje.
Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas.
Ir Aš jums sakau: kas atleidžia savo žmoną, – jei ne dėl ištvirkavimo, – ir veda kitą, svetimauja. Ir kas atleistąją veda, svetimauja.“
Nesusituokusiems ir našlėms sakau: jie gerai darys, pasilikdami tokie kaip aš.Bet, jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Geriau tuoktis, negu degti.
Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.Ji – kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.
„Jei vyras vestų žmoną, su ja gyventų ir būtų dėl ko nors nepatenkintas ja, jis parašys skyrybų raštą, paduos jai ir atleis ją.Išėjusi iš jo namų, ji galės ištekėti už kito vyro.Jei ir tas pradėtų jos nemėgti ir duotų skyrybų raštą arba mirtų,pirmasis vyras negalės jos vėl vesti po to, kai ji yra suteršta. Tai bjauru Viešpaties akyse. Venk tokios nuodėmės žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda.
O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje.
Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums.
tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami tą pačią meilę, būdami vieningi ir to paties nusistatymo.Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už saveir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.
Į tai, kas nedora, aš nežiūrėsiu. Aš nekenčiu neištikimųjų darbų; nieko bendro su jais neturėsiu.
Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka,o kurie pasirodys verti pasiekti aną pasaulį ir mirusiųjų prisikėlimą, tie neves ir netekės.Jie taip pat nebegalės ir mirti, nes, būdami prisikėlimo vaikai, bus lygūs angelams ir bus Dievo vaikai.
Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų.Tada Adomas tarė: „Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta.“
Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai.
Taigi kiekvienas iš jūsų tegul myli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia savo vyrą.
O vyskupas privalo būti nepeiktinas, vienos žmonos vyras, blaivus, protingas, padorus, svetingas, sugebantis mokyti;
„Ir dar sakau jums: jeigu du iš jūsų susitars žemėje prašyti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų.“
Izaokas įsivedė mergaitę į savo motinos palapinę. Jis paėmė Rebeką, ir ji tapo jo žmona, ir jis pamilo ją. Izaokas buvo paguostas po savo motinos mirties.
Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.
Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių „sukūrė juos, vyrą ir moterį“,ir pasakė: „Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.“
Jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus pamilo Bažnyčią ir atidavė už ją save,kad pašventintų ją, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu,
Bet Viešpatyje nei vyras be moters, nei moteris be vyro.Kaip moteris iš vyro, taip vyras per moterį, bet visa – iš Dievo.
Traukis nuo pikto ir daryk gera, tai išliksi per amžius.Viešpats mėgsta teisybę ir nepalieka savo šventųjų, bet saugo juos per amžius. O nedorėlių vaikai pražus.
Bijok Viešpaties, savo Dievo, Jam vienam tarnauk, glauskis prie Jo ir Jo vardu prisiek.
Jokūbas tarnavo už Rachelę septynerius metus. Kadangi jis mylėjo ją, jam tas laikas atrodė kaip kelios dienos.
„Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys.
Vyras teatlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui.Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona.Nesitraukite vienas nuo kito, nebent abiem susitarus kuriam laikui, kad atsidėtumėte pasninkui ir maldai, paskui vėl būkite kartu, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu.
Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos.Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių, bet jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio.Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus.“
Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.
Garbinkime Viešpatį ir išaukštinkime kartu Jo vardą.Ieškojau Viešpaties, Jis išklausė mane ir išgelbėjo mane iš visų mano baimių.
Tiktai jūsų elgesys tebūna vertas Kristaus Evangelijos, kad atvykęs matyčiau, o jei neatvyksiu – išgirsčiau, kad gyvenate viena dvasia, viena siela kartu kovojate už Evangelijos tikėjimą
Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir tai buvo labai gerai. Buvo vakaras ir rytas – šeštoji diena.
Kas gali surasti gerą žmoną? Ji yra daug vertingesnė už perlus.Vyro širdis visiškai ja pasitiki ir jo namuose netrūks pelno.Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta.
Tavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo.
Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu,kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą.
Bet tu, Dievo žmogau, bėk nuo tų dalykų ir vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, ištvermę, romumą.Kovok gerą tikėjimo kovą, laikykis amžinojo gyvenimo, kuriam buvai pašauktas ir išpažinai gerą išpažinimą daugelio liudytojų akyse.
Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums,o jeigu jūs neatleisite žmonėms jų nusižengimų, tai ir jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų.“
Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta.Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nesusierzina, nemąsto piktai,nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa;visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Bet Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo.
Gera moteris yra vainikas jos vyrui, o ta, kuri užtraukia gėdą, – lyg puvinys kauluose.
Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
Palaimintas kiekvienas, kuris bijosi Viešpaties ir vaikščioja Jo keliais!Tu valgysi iš savo rankų darbo, būsi laimingas, tau gerai seksis.Tavo žmona bus kaip vaisingas vynmedis tavo namuose, tavo vaikai sėdės aplink stalą kaip alyvų atžalos.
Tavo Kūrėjas yra tavo vyras, kareivijų Viešpats – Jo vardas. Tavo atpirkėjas yra Izraelio Šventasis, Jis bus vadinamas viso pasaulio Dievu.
O jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs.Jūs, vaikai, visuomet klausykite savo tėvų, nes tai patinka Viešpačiui.
Dievo laukia mano siela, iš Jo ateina man išgelbėjimas.Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė – aš nesvyruosiu.
Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!“
Viešpatie, mano širdis neišpuikusi ir akys nesidairo išdidžiai. Aš nesivaikau didelių dalykų, kurie man nepasiekiami.Aš raminau ir tildžiau savo sielą kaip nujunkytą kūdikį. Mano siela yra kaip nujunkytas kūdikis.
Nes yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl Dangaus karalystės. Kas pajėgia išmanyti, teišmano.“
Tebūna toli nuo jūsų visoks kartėlis, piktumas, rūstybė, riksmai ir keiksmai su visomis piktybėmis.Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums.
Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti savo žmonų elgesiu,matydami jūsų gyvenimo skaistumą ir dievobaimingumą.
Kai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro, kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo.
Jis nepaniekino ir nepasibjaurėjo sielvartaujančiojo kančiomis, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.
tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami tą pačią meilę, būdami vieningi ir to paties nusistatymo.
Ir nesitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir tau padėsiu, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine.“
Ir nepasigerkite vynu, kuriame pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios,kalbėdami vieni kitiems psalmėmis, himnais bei dvasinėmis giesmėmis, giedodami ir šlovindami savo širdyse Viešpatį,visada ir už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu,
Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite Jame,įsišakniję bei statydindamiesi Jame ir tvirtėdami tikėjimu, kaip esate išmokyti, kupini dėkingumo.
Tavo žmona bus kaip vaisingas vynmedis tavo namuose, tavo vaikai sėdės aplink stalą kaip alyvų atžalos.Štai kaip palaimintas bus žmogus, kuris bijo Viešpaties!
Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.
Kiekvienas, kuris atleidžia žmoną ir veda kitą – svetimauja. Ir kas veda vyro atleistąją, taip pat svetimauja.“
Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro,o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; taip pat ir vyras tenepalieka žmonos.
Bet, jei netikintis nori skirtis, tesiskiria. Tokiais atvejais brolis ar sesuo nėra surišti, nes Dievas mus pašaukė ramybei.
O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja.“
Pavyzdžiui, ištekėjusi moteris įstatymo surišta su vyru, kol jis gyvas. Jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo, rišusio ją su vyru.
Jis atsakė: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo; bet pradžioje taip nebuvo.
Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.