Sunku suvokti, kad to žmogaus, kuris buvo toks brangus ir svarbus, daugiau nebėra šalia, kad nebegalėsime kalbėtis, juoktis ir dalintis nepamirštamomis akimirkomis. Liūdesys ir gedulas paliečia kiekvieną. Tokiais momentais verkti ir jaustis blogai nėra nuodėmė. Juk ir pats Jėzus verkė, sužinojęs apie savo draugo Lozoriaus mirtį (Jn 11, 35).
Svarbu išreikšti savo jausmus, kai liūdna. Tačiau net ir didžiausiame sielvarte negalime leisti, kad liūdesys užvaldytų mūsų gyvenimus. Dievas yra su tavimi, Jis nušluostys tavo ašaras, paguos tavo širdį ir vėl sugrąžins šypseną į tavo veidą. Tiesiog leisk Jam tai padaryti (2 Kor 1, 3).
Tebūnie palaimintas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas ir Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas.
„Liaukitės ir žinokite, jog Aš esu Dievas! Aš būsiu išaukštintas tarp pagonių, išaukštintas žemėje!“
Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs patirsite priespaudą, bet būkite drąsūs – Aš nugalėjau pasaulį!“
Būk drąsus ir stiprus; nebijok ir neišsigąsk jų, nes Viešpats, tavo Dievas, yra su tavimi; Jis nepasitrauks ir nepaliks tavęs.“
Pabudęs Jis sudraudė vėją ir įsakė ežerui: „Nutilk, nurimk!“ Tuojau pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu.
Tu buvai stiprybė beturčiui, apsauga vargšui nelaimėje, priebėga nuo audros, ūksmė karštyje; žiauriųjų rūstybė atsimušė kaip audra į sieną.
Jėzus atsakė: „Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.
Kai eisi per vandenį, Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs. Kai eisi per ugnį, nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs.
Teisieji šaukiasi Viešpaties, Jis išgirsta ir išgelbsti iš visų jų vargų.Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats.Jis sergsti visus jo kaulus, kad nė vienas iš jų nesulūžtų.
Atsimink, ką įsakiau, – būk stiprus ir drąsus, nenusigąsk ir nebijok! Aš, Viešpats, tavo Dievas, būsiu su tavimi, kur tik tu eisi.“
Jis jiems tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ Paskui Jis atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu.
Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje.Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę.Teūžia, teputoja jų vandenys, tedreba kalnai, joms šėlstant.
Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti; suglumę, bet nenusivylę;persekiojami, bet nepalikti; parblokšti, bet nežuvę.
Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.
Mano širdžiai alpstant, nuo žemės krašto šaukiuosiTavęs. Užkelk mane ant aukštos uolos.
Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.
Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir tau padėsiu, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine.“
Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus.Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę,o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte.
Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis išsigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“
Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs, nes esu vienišas ir suvargęs.Mano širdies vargų pagausėjo, išvesk mane iš bėdų.
Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka,sako Viešpačiui: „Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!“
Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse,žiūrėdami į tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų, kuris vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.
Sielvarte Viešpaties šaukiausi. Viešpats išklausė ir išlaisvino mane.Viešpats yra už mane – ko man bijoti? Ką gali padaryti man žmogus?
Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę,ištvermė – patirtį, patirtis – viltį.O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.
Pakeliu savo akis į kalnus, iš kur man ateina pagalba.Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę!
Jums tekęs pagundymas tėra žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau, nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.
Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą – džiūgavimas.
Nors aš būčiau vargų suspaustas, Tu atgaivinsi mane, Tu ištiesi savo ranką prieš mano priešų pyktį ir Tavo dešinė mane išgelbės.
Kalnai gali griūti ir kalvos drebėti, bet mano malonė nuo tavęs nebepasitrauks ir mano ramybės sandora tavęs nepaliks“, – sako Viešpats.
Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė – prieš ką man drebėti?
Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva.“
Viešpats – priebėga prispaustiesiems, priebėga nelaimės metu.Kas pažįsta Tavo vardą, pasitiki Tavimi. Tu niekad nepalikai tų, kurie Tavęs ieško.
Bet Viešpats man pasakė: „Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume.“ Todėl mieliausiai girsiuosi savo silpnumais, kad Kristaus jėga pasiliktų ant manęs.
Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.
Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: „Niekada Aš tavęs nepaliksiu ir neapleisiu.“
Jėzus jiems atsakė: „Dėl jūsų netikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: „Persikelk iš čia į tenai“, ir jis persikeltų. Ir nieko jums nebūtų neįmanomo.
Pagaliau, mano broliai, būkite stiprūs Viešpatyje ir Jo galybės jėga.Apsiginkluokite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas.
Jis nepaniekino ir nepasibjaurėjo sielvartaujančiojo kančiomis, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.
Tu ištyrei mus, Dieve, apvalei mus ugnimi kaip sidabrą.Tu įvedei mus į spąstus, uždėjai sunkią naštą mums ant strėnų.Tu leidai žmonėms joti mums per galvas. Mes turėjome eiti per ugnį ir vandenį. Bet Tu išvedei mus į laisvę.
Tuo džiaukitės, nors dabar, jei reikia, trumpai kenčiate įvairiuose išmėginimuose,kad jūsų išbandytas tikėjimas, brangesnis už pragaištantį auksą, nors ir ugnimi ištirtą, būtų pripažintas vertas gyriaus, garbės ir šlovės, kai apsireikš Jėzus Kristus.
Kur nuo Tavo Dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu?Jei užkopčiau į dangų – Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą – Tu ten.Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros,ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė.
Nebijok, nes Aš esu su tavimi, Aš parvesiu tavo palikuonis iš rytų ir surinksiu tavuosius iš vakarų.
Palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas,kuris guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte, kad mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami.
Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
Kantriai laukiau Viešpaties, Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą.Jis ištraukė mane iš baisios duobės, iš klampaus purvo ir pastatė ant uolos mano kojas, sutvirtino mano žingsnius.Jis įdėjo į mano lūpas naują giesmę – gyrių mūsų Dievui. Daugelis tai matys, bijosis ir pasitikės Viešpačiu.
Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos.Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.
Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.
Kai baimė apima, Tavimi pasitikiu.Pasitikiu Dievu, kurio žodį giriu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus?
Mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats, Jis – mano išgelbėjimas.Džiaugsmo ir išgelbėjimo šauksmas teisiųjų palapinėse. Viešpaties dešinė pergalę teikia.Viešpaties dešinė aukštai pakelta, Viešpaties dešinė pergalę teikia.
Jis neleis suklupti tavajai kojai, Jis – budrus tavo sargas.Izraelio sargas nei miega, nei snaudžia.
Viešpačiu aš pasitikiu. Kaipgi jūs sakote mano sielai: „Skrisk kaip paukštis į kalnus“?
„Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu, – sako Viešpats, – išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos.“
Iš gelmės šaukiuosi Tavęs, Viešpatie!Viešpatie, išgirsk mano balsą! Tegul Tavo ausys išgirsta mano maldavimus.
Viešpats yra mano ganytojas – aš nestokosiu.Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų.Jis atgaivina mano sielą, veda mane teisumo takais dėl savo vardo.
Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi, visiems, kurie Jo šaukiasi tiesoje.Jis išpildys norus Jo bijančių, jų šauksmą išgirs ir išgelbės juos.
Išsigandusioms širdims sakykite: „Būkite drąsūs ir nebijokite. Štai jūsų Dievas atkeršys ir atlygins. Jis ateis ir išgelbės jus.“
Bet tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų. Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails.
Tebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis – mūsų išgelbėjimo Dievas.
Tuomet pripuolę jie ėmė žadinti Jį, šaukdami: „Mokytojau, Mokytojau, mes žūvame!“ Atsikėlęs Jis sudraudė vėją ir bangas. Jos nurimo, ir stojo tyla.
Mylimieji, nesistebėkite, kad degina jus ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas keista, nes taip darosi jums išbandyti.Verčiau džiaukitės, dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai Jo šlovė apsireikš, galėtumėte linksmintis džiūgaudami.
Teisiųjų išgelbėjimas ateina nuo Viešpaties; Jis yra jų stiprybė nelaimių metu.Viešpats padės jiems ir išlaisvins juos. Jis išlaisvins juos iš bedievių ir išgelbės, nes jie Juo pasitikėjo.
Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu.
Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose.Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį.
Gerą dieną džiaukis, o nelaimės dieną susimąstyk: Dievas padarė vieną ir kitą, kad žmogus nežinotų, kas jo laukia.
Tu, Viešpatie, uždegi man žiburį; Viešpats, mano Dievas, šviečia man tamsumoje.Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu – peršokti sieną.
Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu,kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą.
Viešpats Dievas padės man, todėl aš nebūsiu sugėdintas. Aš padariau savo veidą kietą kaip titnagas ir žinau, kad nebūsiu pažemintas.
Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
Aš esu kaip žaliuojąs alyvmedis Dievo namuose, pasitikiu Dievo gailestingumu per amžių amžius.Tave girsiu per amžius, nes Tu tai padarei; skelbsiu Tavo brangų vardą šventiesiems.
Būsite visų nekenčiami dėl mano vardo.Tačiau nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris.Savo ištverme išlaikykite savo sielas.“
Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo, nes jų yra Dangaus karalystė.Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip prieš jus piktžodžiauja.Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus.“
Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.
Kai Siono belaisvius Viešpats vedė namo, buvome tarsi sapne.Mūsų burnos buvo pilnos juoko, liežuviai – giedojimo. Pagonys kalbėjo: „Jiems Viešpats didelių dalykų padarė.“Viešpats didelių dalykų mums padarė, todėl mes džiaugiamės!
Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikysiu tavo dešinę ranką ir sakysiu: „Nebijok, Aš tau padėsiu!“
Esu tikras, kad Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos.
Viešpats yra mano jėga ir skydas; Juo pasitikėjo mano širdis, ir Jis man padėjo. Todėl džiūgauja mano širdis, ir savo giesme girsiu Jį.
Viešpatie, gelbėk! Nyksta dievotieji, nebelieka ištikimųjų tarp žmonių vaikų.Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi.
Tesidžiaugia visi, kurie Tavyje prieglobsčio ieško, tegul nuolat šaukia iš džiaugsmo, nes Tu apgini juos, tedžiūgauja Tavyje mylintys Tavo vardą.
Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti.Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis.Matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius.
O visokeriopos malonės Dievas, pašaukęs mus į savo amžinąją šlovę Kristuje Jėzuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, sustiprins ir pastatys ant tvirto pagrindo.
Todėl, gaudami nesudrebinamą karalystę, tvirtai laikykimės malonės, kuria galime deramai tarnauti Dievui su pagarba ir baime,
Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo.
Taip sako Viešpats, Izraelio Šventasis: „Jei atsigręšite ir nusiraminsite, būsite išgelbėti. Ramybė ir pasitikėjimas yra jūsų stiprybė.“ Bet jūs nenorite.
Kas iš jūsų bijo Viešpaties, teklauso Jo tarno balso. Kas vaikščioja tamsoje, tepasitiki Viešpačiu, savo Dievu.
Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę.
veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje.
Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo.“
Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: „Niekada Aš tavęs nepaliksiu ir neapleisiu.“Todėl galime su pasitikėjimu tarti: „Viešpats mano padėjėjas – aš nebijosiu! Ką gali padaryti man žmogus?“
O ramybės Dievas netrukus sutryps šėtoną po jūsų kojomis. Mūsų Viešpaties Jėzaus malonė tebūnie su jumis! Amen.
Daug kentėti turi nedorėlis, bet tas, kuris pasitiki Viešpačiu, bus apsuptas gailestingumo.Džiaukitės Viešpatyje, džiūgaukite, teisieji, šaukite iš džiaugsmo, tiesiaširdžiai.
Mano balsas kilo į Viešpatį, kai aš Jo šaukiausi. Mano balsas kilo, ir Jis išklausė mane!Savo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos.
Ir štai kokį pasitikėjimą mes turime Juo: jei ko tik prašome pagal Jo valią, Jis girdi mus.O jeigu žinome, kad Jis girdi mus, ko tik prašome, tai ir žinome, kad turime tai, ko Jo prašėme.
Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite Jo rūstybei, nes parašyta: „Mano kerštas, Aš atmokėsiu“, – sako Viešpats.
Viešpats saugos tave nuo viso pikto, Jis saugos tavo sielą.Viešpats saugos tavo įėjimą ir išėjimą dabar ir per amžius.
Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.
Lauk Viešpaties! Būk drąsus, ir Jis sutvirtins tavo širdį. Lauk, aš sakau, Viešpaties!
Būdamas saugus, sakiau: „Niekados nesvyruosiu!“Viešpatie, savo palankumu suteikei man tvirtybę. Kai paslėpei savo veidą – nusigandau.
Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun,