Kategorija
EITRAI APIE TEISINGUMĄ
Šiais nelengvais laikais taip trūksta teisingumo. Turime suprasti, kad neteisybė kenkia ir dvasiškai teršia visą žemę. Teisingumas – tai ypatinga dorybė, kuri būtinai turėtų atsispindėti mūsų gyvenimuose, kad pasaulyje būtų harmonija, tvarka ir saugumas.
Teisingumas, kaip vienas ryškiausių Dievo atributų Šventajame Rašte, yra ir vienas sunkiausiai suvokiamų. Sunku atskirti Dievo teisumą nuo Jo šventumo ar gerumo. Psalmyno 11,77 sakoma: „Viešpats teisus, Jis myli teisumą, teisieji išvys Jo veidą.“
Kaip galime praktikuoti teisingumą? Labai paprastai – elgtis su kitais taip, kaip Dievas elgiasi su mumis. Ar Dievas mums atleido? Atleiskime ir mes kitiems. Ar Dievas mus laimina? Laiminkime ir mes kitus.
Nesijauskime pasaulio šeimininkais, nes tikrasis Šeimininkas gali supykti. Nemanome, kad galime valdyti savo laiką, nes iš tiesų nieko negalime pakeisti! Gerbkime Kūrėją, ir Viešpats mus laimins.
Kolosiečiams 3,2525 rašoma: „Kas daro neteisybę, gaus atlygį už savo neteisybę, nes Dievas nėra šališkas.“
Būk drąsus ir stiprus; nebijok ir neišsigąsk jų, nes Viešpats, tavo Dievas, yra su tavimi; Jis nepasitrauks ir nepaliks tavęs.“
„Aš, Aš guodžiu tave. Kas gi tu esi, kad bijai mirtingo žmogaus, žmogaus sūnaus, kuris yra lyg žolė?
Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!
Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta.
Nehemijas tarė: „Eikite, valgykite riebius valgius, gerkite saldų vyną ir pasiųskite dalį tiems, kurie nieko neturi paruošto, nes ši diena yra šventa mūsų Viešpačiui. Nesisielokite, nes Viešpaties džiaugsmas – jūsų stiprybė.“
Nors figmedis nežydėtų ir nebūtų vaisių ant vynmedžių ir alyvmedžių, nors laukai neduotų derliaus, garduose dingtų avys bei ožkos ir nebūtų gyvulių tvartuose,
tačiau aš džiaugsiuosi Viešpačiu, džiūgausiu savo išgelbėjimo Dievu!
Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka,
sako Viešpačiui: „Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!“
Dievas yra mano išgelbėjimas. Aš Juo pasitikiu ir nebijau, nes mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis yra mano gelbėtojas.“
Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.
Viešpats yra mano ganytojas – aš nestokosiu.
Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų.
Nors stovėtų prieš mane kariuomenė, nenusigąs mano širdis; nors ir karas kiltų prieš mane, aš pasitikėsiu.
Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis – mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas.
Tavo malonę leisk man patirti nuo pat ryto, nes Tavimi aš pasitikiu. Parodyk man kelią, kuriuo eiti, nes į Tave keliu savo sielą.
Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.
Vieni pasitiki savo žirgais, kiti – kovos vežimais, o mes prisiminsime Viešpaties, savo Dievo, vardą.
Anie suklupo ir krito, o mes pakilome ir stovime tiesūs.
Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.
Aš pasitikėjau Tavo gailestingumu. Mano širdis džiaugiasi Tavo išgelbėjimu.
Giedosiu Viešpačiui, kuris man daro gera.
Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.
Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.
Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.
Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!
Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.
Atsigulęs nebijosi, ir tavo miegas bus saldus.
Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis.
Viešpats bus tavo pasitikėjimas, Jis apsaugos tavo koją, kad neįkliūtum.
Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį už Jo veido pagalbą!
Viešpats – priebėga prispaustiesiems, priebėga nelaimės metu.
Kas pažįsta Tavo vardą, pasitiki Tavimi. Tu niekad nepalikai tų, kurie Tavęs ieško.
Apsaugok mane, Dieve, nes Tavimi aš pasitikiu.
Tariau Viešpačiui: „Tu – mano Valdovas, be Tavęs man nebus gera.“
Pasitikėk Viešpačiu ir daryk gera, tada gyvensi žemėje ir būsi pamaitintas!
Gėrėkis Viešpačiu, ir Jis suteiks tau, ko geidžia tavo širdis.
Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, nesikreipia į išdidžiuosius ir neina melo keliais.
Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime per Kristų.
Ne todėl, kad būtume patys tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo,
kuris padarė mus tinkamus būti Naujosios Sandoros tarnais – ne raidės, bet Dvasios, nes raidė žudo, o Dvasia teikia gyvybę.
Tesidžiaugia visi, kurie Tavyje prieglobsčio ieško, tegul nuolat šaukia iš džiaugsmo, nes Tu apgini juos, tedžiūgauja Tavyje mylintys Tavo vardą.
Tu, Viešpatie, laimini teisųjį, apsupi jį savo malone lyg skydu.
Mūsų tėvai pasitikėjo Tavimi, ir Tu išgelbėjai juos.
Šaukėsi Tavęs ir buvo išgelbėti, pasitikėjo tavimi ir nebuvo sugėdinti.
Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir tau padėsiu, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine.“
Viešpaties Dievo Dvasia ant manęs, nes Viešpats patepė mane skelbti gerą žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams atidaryti kalėjimą;
Ir Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums kitą Guodėją, kuris liktų su jumis per amžius, –
Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes Jos nemato ir nepažįsta. O jūs Ją pažįstate, nes Ji yra su jumis ir bus jumyse.
Palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas,
kuris guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte, kad mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami.
Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.
Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
Tegul vilties Dievas pripildo jus, gyvenančius tikėjimu, didelio džiaugsmo ir ramybės, kad Šventosios Dvasios jėga būtumėte pertekę vilties.
nes Viešpats neatstumia amžiams.
Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos.
Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto.
Juk mes turime ne tokį Vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį.
Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu.
Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą – džiūgavimas.
Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
Tuomet tu sakysi: „Aš šlovinu Tave, Viešpatie. Nors buvai užsirūstinęs ant manęs, bet Tavo pyktis atlėgo, ir Tu paguodei mane.
Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nieko nereiškia, lyginant juos su būsimąja šlove, kuri mumyse bus apreikšta.
Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę.
Esu tikras, kad Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos.
Kur nuo Tavo Dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu?
Jei užkopčiau į dangų – Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą – Tu ten.
Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros,
ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė.
Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.
Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva.“
Viešpats yra mano ganytojas – aš nestokosiu.
Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų.
Jis atgaivina mano sielą, veda mane teisumo takais dėl savo vardo.
Giedokite, dangūs! Džiūgauk, žeme! Kalnai, linksmai giedokite! Nes Viešpats paguodė savo tautą, pasigailėjo savo prispaustųjų!
Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes suspaustas esu; nusilpo nuo liūdesio mano akys, mano siela ir pilvas.
Sielvartas graužia mano gyvenimą, vaitojimas – mano metus; išseko mano jėgos dėl mano kaltės ir mano kaulai sunyko.
Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.
Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.
„Viešpats yra mano dalis, – sako mano siela, – todėl vilsiuosi Juo.“
Myliu Viešpatį, nes Jis išklausė mano maldavimą.
Jis palenkė į mane savo ausį, todėl šauksiuosi Jo, kol gyvas būsiu.
Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo.
Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.
Meilėje nėra baimės, nes tobula meilė išveja baimę. Baimė numato bausmę, ir kas bijo, to meilė dar netobula.
„Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu, – sako Viešpats, – išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos.“