Kategorija
EILĖS APIE ŠVENTYMĄ
Dievas kviečia mus, savo vaikus, gyventi šventume. Šventumas – tai būti tyram, pašvęstam, atskirtam Dievui. Kad išsaugotume tą tyrumą, turime atsiriboti nuo visko, kas Dievui nepatinka, o Jo žodis yra geriausias vadovas, norint sužinoti, kas Jam nepatinka.
Skaityk Jo žodį kasdien ir geriau pažinsi Dievą. Taip suprasi, kas gera, o kas bloga, kas tave artina prie Viešpaties, o kas tolina. Kaip jaunuolis išlaikys švarų savo kelią? Laikydamasis Tavo žodžio (Psalmyno 119, 9).
Jėzus Kristus atidavė savo gyvybę už mus, kad mus apvalytų ir padarytų šventais. Jei tikrai myli savo Dangiškąjį Tėvą, atsiribosi nuo visko, kas tave nuo Jo tolina, saugosiesi kasdien ir sieksi būti šventas visuose savo darbuose.
Turi kasdien siekti to šventumo, į kurį tave kviečia Dievas, kad galėtum Jį pamatyti. Jo žodis sako: Siekite taikos su visais ir šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties (Hebrajams 12, 14).
Tavo Dangiškasis Tėvas laukia, kad ateitum pas Jį šventas, kad atstumtum viską, kas teršia tavo kūną ir dvasią. Tikiuosi, kad šie pamąstymai padės tau apmąstyti, kaip svarbus šventumas mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui.
Tu pasipūtei prieš dangaus Viešpatį, įsakei atnešti Jo namų indus ir tu bei tavo didžiūnai, tavo žmonos ir sugulovės gėrė iš jų vyną, ir tu šlovinai sidabrinius, auksinius, varinius, geležinius, medinius ir akmeninius dievus, kurie negali nei matyti, nei girdėti, nei suprasti. O Dievo, kurio rankoje yra tavo gyvybė ir kurio žinioje yra visi tavo keliai, tu nešlovinai.
„Dabar pašalinkite svetimusdievus iš savo tarpo ir palenkite savo širdį prie Viešpaties, Izraelio Dievo.“
„Ši tauta artinasi prie manęs savo burna ir gerbia mane savo lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs.
Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu.“
Todėl nieko neteiskite prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tada kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo.
Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.
Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia,
Neturėk kitų dievų šalia manęs.
Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.
Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia,
Nedaryk sau jokio drožinio nė jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.
Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems. Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia,
O jei jums nepatinka tarnauti Viešpačiui, tai šiandien apsispręskite, kam norite tarnauti: dievams, kuriems tarnavo jūsų tėvai, gyvenusieji anapus upės, ar dievams amoritų, kurių šalyje gyvenate. Bet aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui.“
Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų.
„Nedirbkite sau stabų nei drožinių, nestatykite savo žemėje statulų nei akmeninių atvaizdų ir jų negarbinkite, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
Neturėk kitų dievų šalia manęs.
Nedaryk sau jokio drožinio nė jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.
Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems. Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia,
Laikykitės viso, ką jums įsakiau. Neminėkite kitų dievų vardo, tenesigirdi to iš jūsų lūpų.
Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas:
„Ši tauta artinasi prie manęs savo burna ir gerbia mane savo lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs.
Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu.“
Izraelio karalius atsakė: „Tenesigiria tas, kuris dar tik juosiasi, tarsi jau nusijuostų.“
Tiems, kurie svetimus dievus sekioja, skausmų padaugės. Aš kraujo aukų jiems neaukosiu, mano lūpos neištars jų vardo.
Elijas, atsistojęs prieš juos, tarė: „Ar ilgai jūs svyruosite? Jei Viešpats yra Dievas, sekite Juo, o jei Baalas, sekite Baalu.“ Tauta neatsakė nė žodžio.
Kuo labiau juos šaukiau, tuo toliau jie traukėsi nuo manęs. Jie aukodavo Baalams ir smilkydavo drožiniams.
Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikrųjų nėra dievai.
Bet dabar, pažinę Dievą arba, tiksliau sakant, Dievo pažinti, – kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?!
Jie paliko visus Viešpaties, savo Dievo, įsakymus ir pasidarė nulietus veršius ir alkus, garbino dangaus kareiviją ir tarnavo Baalui.
Viešpats tarė: „Kadangi ši tauta artinasi prie manęs savo burna ir pagerbia mane savo lūpomis, bet jų širdis yra toli nuo manęs ir jie mokosi bijoti manęs, klausydami žmonių priesakų,
Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen!
Jie stabams jų tarnavo, ir tie spąstais jiems virto.
Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo,
liejo nekaltą kraują – savo sūnų ir dukterų kraują – aukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė.
Jų stabai iš sidabro ir aukso, jie – žmogaus rankų darbas.
Jie turi burnas, bet nekalba; turi akis, bet nemato;
turi ausis, tačiau negirdi; turi nosį, bet neužuodžia;
turi rankas, bet nepaliečia; turi kojas, bet nevaikšto. Jie nekalba savo lūpomis.
Į juos panašūs yra tie, kas juos padaro ir jais pasitiki.
O lauke lieka šunys, burtininkai, ištvirkėliai, žudikai, stabmeldžiai ir visi, kurie mėgsta melą ir jį daro.“
Žmogus neturi pažinimo ir yra neišmintingas. Amatininkai bus sugėdinti dėl savo drožinių, jų lieti atvaizdai yra apgaulė, jie nekvėpuoja.
Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai.
Izraeli, klausykis Viešpaties žodžio!
Taip sako Viešpats: „Nesimokykite pagonių kelių ir nebijokite dangaus ženklų, nors pagonys jų bijo.
Pagonių papročiai yra tuštybė. Jie nusikerta medį miške, amatininkas kirviu aptašo jį,
sidabru ir auksu pagražina, pritvirtina plaktuku ir vinimis, kad nejudėtų.
Jie yra tiesūs kaip palmė, negali kalbėti nė vaikščioti, juos reikia nešti. Nebijokite jų, nes jie negali nei pakenkti, nei gera daryti.“
Viešpats sudarė su jais sandorą ir jiems įsakė: „Nebijokite kitų dievų, nesilenkite prieš juos, netarnaukite ir neaukokite jiems.
Todėl sakyk jiems: „Taip sako Viešpats Dievas: „Kiekvienam izraelitui, kuris pasistato stabus savo širdyje bei žiūri į tai, kas veda į nusikaltimą, ir ateina pas pranašą, Aš, Viešpats, atsakysiu pagal jo stabų daugybę.
Aš susigrąžinsiu Izraelio namų širdis, kadangi per savo stabus jie atsitraukė nuo manęs.“
Todėl sakyk izraelitams: „Taip sako Viešpats Dievas: „Atsiverskite nuo stabų ir nusigręžkite nuo visų savo bjaurysčių.“
Jie stabams jų tarnavo, ir tie spąstais jiems virto.
Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo,
liejo nekaltą kraują – savo sūnų ir dukterų kraują – aukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė.
Jie susiteršė savo darbais ir paleistuvavo savo poelgiais.
Todėl sakyk Izraelio namams: „Taip sako Viešpats Dievas: „Ar jūs nesusitepę, kaip ir jūsų tėvai? Ar nepasidavėte jų bjaurystėms?
Aukodami savo dovanas ir vesdami savo vaikus per ugnį, jūs iki šios dienos susitepate visais savo stabais. Ar tad Aš turėčiau jums atsakyti? Kaip Aš gyvas, Aš neatsakysiu jums, – sako Viešpats Dievas. –
Aš puoliau jam po kojų, norėdamas jį pagarbinti, bet jis man pasakė: „Žiūrėk, kad to nedarytum! Aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie turi Jėzaus liudijimą. Dievą garbink! Nes Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia.“
Jei su Kristumi mirėte pasaulio pradmenims, tai kodėl gi, tarsi tebegyvendami pasaulyje, pasiduodate nuostatoms
(„Neliesk! Neragauk! Neimk!“ –
visa tai vartojama dingsta.) pagal žmonių priesakus bei doktrinas?
Tiesa, tai atrodo išmintingai dėl susikurto pamaldumo, nusižeminimo ir kūno varginimo, tačiau neturi jokios vertės ir pasotina kūniškumą.
Viešpats tarė Gedeonui: „Turi per daug vyrų, kad atiduočiau Midjaną į tavo rankas, kad Izraelis negalėtų didžiuotis prieš mane, sakydamas: „Aš išsilaisvinau savo jėgomis.“
Todėl, būdami dieviškos kilmės, neturime manyti, jog Dievybė yra panaši į auksą, sidabrą ar akmenį, įgavusį pavidalą dėl žmogaus išmonės ir gebėjimų.
Kuo nešinam man ateiti pas Viešpatį, nusilenkti aukštybių Dievui? Ar ateiti Jo akivaizdon su deginamosiomis aukomis, su metiniais veršiais?
Ar Viešpats priims tūkstančius avinų ir daugybę aliejaus upių? O gal man atiduoti savo pirmagimį už nusikaltimus, savo kūno vaisių už savo nuodėmę?
Tau, žmogau, Jis pasakė, kas gera ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir nuolankiai gyventi Dievo akivaizdoje.
Bet ateina valanda, – jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasia ir tiesa, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.
Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasia ir tiesa.“
Mes nedrįstame savęs išskirti ar lyginti su kai kuriais žmonėmis, kurie patys save giria. Juk jie, matuodami save pagal save pačius ir lygindami save su savimi, elgiasi neprotingai.
Jis suvedžioja žemės gyventojus tais ženklais, kuriuos jam buvo duota daryti žvėries akyse, sakydamas žemės gyventojams padaryti atvaizdą žvėries, kuris gavo žaizdą nuo kalavijo, bet išgyveno.
Jam buvo duota suteikti žvėries atvaizdui dvasią, kad žvėries atvaizdas imtų kalbėti, ir padaryti taip, kad visi, kurie atsisakys garbinti žvėries atvaizdą, būtų nužudyti.
Neaukokite man tuščių aukų, smilkalai man yra pasibjaurėjimas. Aš negaliu pakęsti jauno mėnulio, šabo ir kitų švenčių. Netgi jūsų iškilmingi susirinkimai yra nedorybė.
Jūsų jauno mėnulio ir kitų iškilmių mano siela nekenčia. Jos mane slegia, ir Aš pavargau nuo jų.
Kai jūs iškeliate rankas, Aš nusisuku nuo jūsų, kai kalbate daug maldų, neklausau, nes jūsų rankos kruvinos.
Tada Jėzus jam atsakė: „Eik šalin nuo manęs, šėtone! Nes parašyta: „Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!“
Niekas teneatima jūsų atlygio, pamėgęs tariamą nusižeminimą ir angelų garbinimą, pasinėręs į tai, ko nėra matęs, be pagrindo pasipūtęs savo kūniškais samprotavimais,
nesijungdamas su Galva, iš kurios visas kūnas, sąnariais ir raiščiais aprūpinamas bei jungiamas vienybėn, auga Dievo teikiamu ūgiu.
Neturėk ir negarbink jokio kito dievo!
Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės. Plačiai išsižiok, kad pripildyčiau tavo burną.
Žmogus neturi pažinimo ir yra neišmintingas. Amatininkai bus sugėdinti dėl savo drožinių, jų lieti atvaizdai yra apgaulė, jie nekvėpuoja.
Jie yra tuštybė, paklydimo darbas. Aplankymo metu jie pražus.
Sakydamas nesvetimauti, pats svetimauji? Bjaurėdamasis stabais, pats apiplėši šventyklas?
Jam buvo duota suteikti žvėries atvaizdui dvasią, kad žvėries atvaizdas imtų kalbėti, ir padaryti taip, kad visi, kurie atsisakys garbinti žvėries atvaizdą, būtų nužudyti.
„Prakeiktas apgavikas, kuris turi bandoje sveiką patiną ir jį pažada, tačiau aukoja Viešpačiui sužalotą! Aš esu didis Karalius, – sako kareivijų Viešpats, – ir mano vardo bijosi tautos.“
„Ne kiekvienas, kuris man sako: „Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į Dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje.
Daugelis man sakys aną dieną: „Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!“
Tada Aš jiems pareikšiu: „Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!“
Kai Viešpats, tavo Dievas, išnaikins tautas, kurių žemės eini užimti, ir kai jas nugalėjęs gyvensi jų žemėje,
žiūrėk, kad nepatektum į spąstus sekdamas jomis, kai jos bus pirma tavęs išnaikintos, kad neieškotum tų tautų dievų, sakydamas: „Kaip šios tautos tarnavo savo dievams, taip ir aš tarnausiu.“
Nedaryk taip Viešpačiui, savo Dievui. Nes jos darė savo dievams tai, kas bjauru Viešpaties akyse, ir tai, ko Jis nekenčia; net savo sūnus ir dukteris jos degindavo savo dievams.
Todėl aš prašau jus, broliai, dėl Dievo gailestingumo savo kūnus aukoti kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, – tai jūsų sąmoninga tarnystė.
„Kam man daugybė jūsų aukų? – sako Viešpats. – Man jau užtenka jūsų avinų deginamųjų aukų ir penimų gyvulių taukų. Man nemielas jaučių, avių ir ožių kraujas.
Kas reikalauja iš jūsų viso to, kai ateinate man pasirodyti ir mindote mano kiemus?
Neaukokite man tuščių aukų, smilkalai man yra pasibjaurėjimas. Aš negaliu pakęsti jauno mėnulio, šabo ir kitų švenčių. Netgi jūsų iškilmingi susirinkimai yra nedorybė.
Jūsų jauno mėnulio ir kitų iškilmių mano siela nekenčia. Jos mane slegia, ir Aš pavargau nuo jų.
Kai jūs iškeliate rankas, Aš nusisuku nuo jūsų, kai kalbate daug maldų, neklausau, nes jūsų rankos kruvinos.
Todėl per Jį visada aukokime Dievui šlovinimo auką, tai yra Jo vardą išpažįstančių lūpų vaisių.
Susirinkite, ateikite ir priartėkite, tautų išlikusieji! Neišmanėliai nešiojasi medinius stabus ir meldžiasi dievams, kurie negali išgelbėti.
Skubėkite, ateikite ir tarkitės! Kas apie tai pranešė pirmiau ir paskelbė iš anksto? Ar ne Aš, Viešpats? Šalia manęs nėra kito. Aš – teisus Dievas ir gelbėtojas!
Todėl, gaudami nesudrebinamą karalystę, tvirtai laikykimės malonės, kuria galime deramai tarnauti Dievui su pagarba ir baime,
nes mūsų Dievas yra ryjanti ugnis.
Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai.
Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo.
Svetimais dievais ir bjaurystėmis jie sukėlė Viešpaties rūstybę.
Jie aukojo demonams, ne Dievui, naujiems dievams, kurių jie nepažino, kurie ką tik pasirodė, kurių nebijojo jų tėvai.
Ir kaip dera Dievo šventykla su stabais? Juk jūs esate gyvojo Dievo šventykla, kaip Dievas yra pasakęs: „Aš gyvensiu juose ir vaikščiosiu tarp jų; būsiu jų Dievas, ir jie bus manoji tauta.“
Todėl: „Išeikite iš jų ir atsiskirkite, – sako Viešpats, – ir nelieskite to, kas netyra, ir Aš jus priimsiu
Paleistuviai ir paleistuvės! Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešu.
Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokslams,
Todėl numarinkite tuos savo narius, kurie yra žemėje: palaidumą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė.
nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.
Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
„Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir mamonai.“
Argi nežinote, kad, pasiduodami kam nors vergauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kuriam paklūstate: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar paklusnumas, vedantis į teisumą.
Stebiuosi, kad jūs nuo To, kuris pašaukė jus į Kristaus malonę, taip greitai persimetate prie kitokios evangelijos,
nors kitos nėra, yra tik jus klaidinantys žmonės, norintys iškreipti Kristaus Evangeliją.
Bet net jei mes patys ar angelas iš dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu esame jums paskelbę, – tebūnie prakeiktas!
Kaip anksčiau sakėme, taip ir dabar dar kartą sakau: jei kas jums skelbia kitokią evangeliją, negu esate priėmę, – tebūnie prakeiktas!