Kategorija
Eilėraščiai apie stabmeldystę
Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.
Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, mano šauksmas pasiekė Jo ausis.
Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs patirsite priespaudą, bet būkite drąsūs – Aš nugalėjau pasaulį!“
nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine.
Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės.
Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė – prieš ką man drebėti?
Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta.
Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros,
ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė.
Kai baimė apima, Tavimi pasitikiu.
Pasitikiu Dievu, kurio žodį giriu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus?
Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą.
Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir tau padėsiu, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine.“
Aš šauksiuosi Dievo, ir Viešpats išgelbės mane.
Vakare, rytą ir vidudienį melsiuosi ir garsiai šauksiu; Jis išgirs mano balsą,
išvaduos mano sielą, grąžins ramybę, apgins nuo puolančių priešų daugybės.
Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis,
nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje.
Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę.
Viešpats bus su tavimi; Jis nepasitrauks ir nepaliks tavęs; nebijok ir nenusigąsk!“
Mano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
Savo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų.
Aš laiminsiu Viešpatį, kuris patarimą man teikia; mano širdis įspėja mane naktį.
Aš nuolatos statau Viešpatį prieš save, Jis mano dešinėje – aš nesvyruosiu.
Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus.
Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus.
Kaliniai, pasitikėkite ir sugrįžkite į tvirtovę! Dabar skelbiu, kad Aš jums atlyginsiu dvigubai.
Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga.
Tik Dievo lauk, mano siela. Mano viltis yra Jame.
Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė – aš nesvyruosiu.
Bet tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų. Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails.
Kai eisi per vandenį, Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs. Kai eisi per ugnį, nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs.
Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, – sako Viešpats. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi.
Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę,
ištvermė – patirtį, patirtis – viltį.
O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.
Tegul vilties Dievas pripildo jus, gyvenančius tikėjimu, didelio džiaugsmo ir ramybės, kad Šventosios Dvasios jėga būtumėte pertekę vilties.
Todėl mes nepailstame. Nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina.
Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę.
Tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima – amžina.
Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun,
Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties.
Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.
Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.
Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.
Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva.“
Tebūnie palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prikėlimu iš numirusių atgimdė mus gyvai vilčiai –
Laimingas, kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, kuris viltis sudėjo į Viešpatį, savo Dievą.
Taip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia.
Pakeliu savo akis į kalnus, iš kur man ateina pagalba.
Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę!
Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.
Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
Jiems Dievas panorėjo atskleisti, kokie šios paslapties šlovės turtai skirti tautoms: būtent Kristus jumyse – šlovės viltis.
O Tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginamai daugiau, negu mes prašome ar suprantame,
Jam šlovė Bažnyčioje Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais! Amen.
Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.
Aš tikiu, kad matysiu Viešpaties gerumą gyvųjų žemėje.
Lauk Viešpaties! Būk drąsus, ir Jis sutvirtins tavo širdį. Lauk, aš sakau, Viešpaties!
Esu tikras, kad Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos.