Pagalvok, auka – tai dovana, tai dalinimasis tuo, ką turime. Ji maloni Dievo akyse. Kai ruoši savo auką Jam, prisimink, kad tai turėtų būti tai, kas tau geriausia, o svarbiausia – su tyriausia širdies intencija. Tai turėtų būti džiaugsmingas veiksmas, nes Dievas mums davė nepalyginamai daugiau, nei nusipelnėme, Jis apipylė mus savo gausia palaima.
Jei duodi tik tai, kas lieka, turbūt supranti, kad ir gyvenimas bus toks pat taupus su tavimi. Duokime taip, lyg duotume sau patiems, be jokio spaudimo ar lūkesčio atgauti su kaupu. Duokime be puikavimosi, neieškodami pagyrimų ar pripažinimo. Tegul kairė ranka nežino, ką daro dešinė.
Mūsų Viešpats myli linksmą davėją, nes Jis mato mūsų širdis. Kiekvienas tegul duoda, kaip yra nusprendęs savo širdyje, be sielo skausmo ir ne iš reikalo, nes Dievas myli linksmą davėją (2 Korintiečiams 9:7). Aukoti – tai dalintis tuo, ką Dievas mums pirmiausia davė, kaip garbinimo ženklą.
Kai Dievas duoda, Jis tai daro dosniai ir gausiai. Tad aukodami iš širdies atveriame duris Dievo perteklinei malonei. Kuo daugiau duodi, tuo daugiau gauni.
Paleistuviai ir paleistuvės! Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešu.
Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės,
Nedraugauk su pikčiurna ir neik su ūmiu žmogumi,
kad neišmoktum jo kelių ir nepastatytum spąstų savo sielai.
Bet jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu net nevalgykite kartu.
Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,
Jei kas ateina pas jus ir neatsineša šio mokymo, to nepriimkite į savo namus ir nesveikinkite,
nes, kas jį sveikina, prisideda prie jo piktų darbų.
Ji verkia graudžiai nakties metu, skruostai pasruvę ašaromis. Nė vienas jos meilužis neguodžia jos. Visi draugai tapo išdavikais ir priešais.
Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu įsakome jums, broliai, šalintis kiekvieno brolio, kuris nederamai elgiasi ir nesilaiko iš mūsų gautų nurodymų.
Atskalūno, vieną kitą kartą įspėjęs, šalinkis,
žinodamas, jog jis iškrypęs ir nuodėmiauja, savo paties nuosprendžiu pasmerktas.
Hananio sūnus Jehuvas, regėtojas, išėjo jo pasitikti ir kalbėjo karaliui Juozapatui: „Ar turėtum padėti bedieviui ir mylėti tuos, kurie nekenčia Viešpaties? Dėl to užsitraukei Viešpaties rūstybę.
Nesėdžiu su klastingaisiais, nesilankau pas apsimetėlius.
Nekenčiu piktadarių draugystės ir nesėdžiu su nedorėliais.
O kas nepaklustų mūsų laiško žodžiams, tokį įsidėmėkite ir nebendraukite su juo, kad susigėstų.
Nelaikykite jo priešu, bet įspėkite kaip brolį.
Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,
bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį.
Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; kad ir ką jis darytų, jam sekasi.
Nevilkite svetimo jungo su netikinčiais. Kas gi bendro tarp teisumo ir nedorumo? Ir kas bendro tarp šviesos ir tamsos?
Dieve, Tu tikrai sunaikinsi nedorėlį, kraugeriai, atsitraukite nuo manęs!
Jie nedorai apie Tave kalba, Tavo vardą piktam jie naudoja.
Aš nekenčiu tų, Viešpatie, kurie Tavęs nekenčia, man bjaurūs tie, kurie prieš Tave sukyla.
Aš jų nekenčiu be galo, laikau juos savo priešais.
Jūs taip gražiai bėgote! Kas gi jums sukliudė paklusti tiesai?
Ne Tas, kuris jus pašaukė, šitaip įtikino.
Truputis raugo įraugina visą maišymą.
Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti.
Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės,
nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.
Praeina pasaulis ir jo geismai; kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.
Prašau jus, broliai, įsidėmėti tuos, kurie kursto susiskaldymus bei papiktinimus, prieštaraudami mokymui, kurio jūs išmokote. Venkite jų!
Tokie žmonės netarnauja mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, bet savo pilvui. Saldžiomis ir pataikūniškomis kalbomis jie apgaudinėja paprastųjų širdis.
Bet tu, Dievo žmogau, bėk nuo tų dalykų ir vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, ištvermę, romumą.
Kovok gerą tikėjimo kovą, laikykis amžinojo gyvenimo, kuriam buvai pašauktas ir išpažinai gerą išpažinimą daugelio liudytojų akyse.
Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.
Jei jie sako: „Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.
Prarykime juos gyvus, kaip praryja pragaras, – visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.
Mes rasime daug turto ir pripildysime savo namus grobio.
Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri“, –
mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.
„Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.
Todėl jiems stebėtina, kad jūs nebebėgate kartu su jais pasinerti į tą patį ištvirkimo sūkurį, ir jie piktžodžiauja.
Kaip sugedęs dantis ar išnirusi koja, taip yra pasitikėjimas neištikimu žmogumi nelaimės dieną.
Broliai, jei žmogus įpuola į kokią nuodėmę, jūs, dvasiniai žmonės, pataisykite tokį romumo dvasia, žiūrėdami savęs, kad ir patys nebūtumėte sugundyti.
Bėk nuo jaunystės geidulių ir siek teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės su tais, kurie iš tyros širdies šaukiasi Viešpaties.
Du yra geriau negu vienas, nes jie turi gerą atlygį už savo triūsą.
Jei vienas kristų, kitas jį pakeltų. Bet vargas vienam, jei jis krinta, nes nėra kam padėti.
Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir blogio, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastos, paniekos, apkalbų.
Tai šmeižikai, nekenčiantys Dievo, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų,
neprotingi, nepatikimi, beširdžiai, neatlaidūs, negailestingi.
Nors jie žino teisingą Dievo sprendimą, kad visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius.
Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės,
nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.