Kategorija
PRANAŠINIŲ EILIŲ
Dievo žodyje randame eilučių, kalbančių apie tai, kas įvyks. Pranašas – tai Dievo duota tarnystė kalbėti Jo tautai, tačiau Biblijoje jau užrašyta daug dalykų, kurie dar tik įvyks. Jo žodyje randame šią nuostabią eilutę: „Joki pranašystė niekada neatsirado žmogaus valia, bet kalbėjo šventieji Dievo žmonės, vedami Šventosios Dvasios“ (2 Pt 1, 21). Pranašiškas žodis – tai raktas, atveriantis ir užveriantis dangų pagal Dievo tikslus.
Reikia lyginti chronologiškai išsipildžiusias pranašystes ir aiškiai bei tvarkingai numatyti, kas dar įvyks. Taip bus galima skelbti ir įspėti tuos, kurie eina klystkeliais, padėti jiems grįžti į amžinojo gyvenimo kelią.
Tiems, kurie pasiruošę priimti Kristų ir būti paimti į dangų, linkiu ištvermės iki galo, kad būtumėte išgelbėti.
Ką tik vedęs vyras bus atleistas nuo karo tarnybos ir nebus jam pavestos kitos pareigos; jis liks namuose vienus metus pralinksminti savo žmoną.
Meilė niekada nesibaigia. Baigsis pranašystės, paliaus kalbos, išnyks pažinimas,
Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė.
Tu pagrobei mano širdį, mano sese, mano sužadėtine! Tu pagrobei mano širdį vienu savo akių žvilgsniu, vienu savo karolių perlu.
Džiaukis gyvenimu, kurį tau Dievas davė, kartu su žmona, kurią myli, per visas savo beprasmio gyvenimo dienas po saule. Tokia yra tavo gyvenimo dalis šiame pasaulyje.
Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.
Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams lyg Viešpačiui,
nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra galva Bažnyčios, Jis – kūno Gelbėtojas.
Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių „sukūrė juos, vyrą ir moterį“,
ir pasakė: „Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.“
Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas. Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“
Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas teturi sau žmoną ir kiekviena teturi sau vyrą.
Taigi kiekvienas iš jūsų tegul myli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia savo vyrą.
Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač savo namiškiais, tas yra išsižadėjęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!
paklusdami vieni kitiems Dievo baimėje.
Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams lyg Viešpačiui,
Uždėk mane kaip antspaudą ant savo širdies, kaip apyrankę ant rankos. Meilė yra stipri kaip mirtis, žiauri kaip mirusiųjų buveinė – aistra. Jos kaitra yra ugnies karštis, stipriausia liepsna.
Ir jūs, vyrai, gyvenkite su žmonomis supratingai, kaip su silpnesniu indu, gerbdami jas kaip gyvenimo malonės bendrapaveldėtojas, kad jūsų maldos nebūtų trukdomos.
Jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus pamilo Bažnyčią ir atidavė už ją save,
Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta.
Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nesusierzina, nemąsto piktai,
nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa;
visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Du yra geriau negu vienas, nes jie turi gerą atlygį už savo triūsą.
Jei vienas kristų, kitas jį pakeltų. Bet vargas vienam, jei jis krinta, nes nėra kam padėti.
Jūs, žmonos, būkite atsidavusios savo vyrams, kaip dera Viešpatyje.
O jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs.
Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums.
Meilė tebūna neveidmaininga. Venkite pikto, laikykitės gero.
Mylėkite vienas kitą broliška meile, pagarbiai vertinkite kitus aukščiau nei save.
Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas.
O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja.“
Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas teturi sau žmoną ir kiekviena teturi sau vyrą.
Vyras teatlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui.
Pavyzdžiui, ištekėjusi moteris įstatymo surišta su vyru, kol jis gyvas. Jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo, rišusio ją su vyru.
Ji bus vadinama svetimautoja, jei, vyrui gyvam esant, bus žmona kitam. Bet jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo ir, ištekėdama už kito, nebėra svetimautoja.
Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro,
o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; taip pat ir vyras tenepalieka žmonos.
Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai.
Tavo žmona bus kaip vaisingas vynmedis tavo namuose, tavo vaikai sėdės aplink stalą kaip alyvų atžalos.
Štai kaip palaimintas bus žmogus, kuris bijo Viešpaties!
Kitiems sakau aš, ne Viešpats: jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tenepalieka jos.
Taip pat ir moteris, turinti netikintį vyrą, kuris sutinka su ja gyventi, tenepalieka jo.
Mat netikintis vyras yra žmonos pašventinamas, o netikinti žmona pašventinama vyro. Kitaip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi.
Su visu nuolankumu bei romumu, ištvermingai pakęsdami vienas kitą su meile,
siekite išsaugoti Dvasios vienybę taikos ryšiais.
Izaokas įsivedė mergaitę į savo motinos palapinę. Jis paėmė Rebeką, ir ji tapo jo žmona, ir jis pamilo ją. Izaokas buvo paguostas po savo motinos mirties.
Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus meilę vienas kitam, nes kas myli kitą, įvykdė įstatymą.
Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.
Ji – kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.
Nesitraukite vienas nuo kito, nebent abiem susitarus kuriam laikui, kad atsidėtumėte pasninkui ir maldai, paskui vėl būkite kartu, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu.
Taigi būkite Dievo sekėjai, kaip mylimi vaikai,
ir gyvenkite mylėdami, kaip ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui.
Jokūbas tarnavo už Rachelę septynerius metus. Kadangi jis mylėjo ją, jam tas laikas atrodė kaip kelios dienos.
Jūs, broliai, esate pašaukti laisvei! Tiktai tenebūna ši laisvė proga kūnui, bet meile tarnaukite vieni kitiems.
Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.
Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.
Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save
ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.
valdytų dieną bei naktį ir atskirtų šviesą nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
Tu pagrobei mano širdį, mano sese, mano sužadėtine! Tu pagrobei mano širdį vienu savo akių žvilgsniu, vienu savo karolių perlu.
Kaip maloni yra tavo meilė, mano sese, mano sužadėtine! Tavo meilė yra malonesnė už vyną, o tavo tepalų kvapas – už visus brangiausius kvepalus.
Ir Aš jums sakau: kas atleidžia savo žmoną, – jei ne dėl ištvirkavimo, – ir veda kitą, svetimauja. Ir kas atleistąją veda, svetimauja.“
Todėl aš prašau jus, broliai, dėl Dievo gailestingumo savo kūnus aukoti kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, – tai jūsų sąmoninga tarnystė.
Ir nesitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
Žmona surišta įstatymu, kol jos vyras gyvas. Vyrui mirus, ji laisva ir gali tekėti už ko nori, tik Viešpatyje.