Eitrai apie palaiminimą

Dievo palaiminimas ateina į mūsų gyvenimus visada reikiamu kiekiu ir pačiu laiku – niekada nevėluoja. Jis žino idealų momentą, kada atsiųsti tą palaiminimą, kurio taip karštai prašei maldoje. Aplink mus tiek daug nuostabių Dievo dovanų: turime sveikatą, turime stogą virš galvos, turime maisto, turime proto šviesą, turime mus mylinčius žmones ir, svarbiausia, turime Dievą savo gyvenimuose. Džiaugiamės nuostabia išganymo dovana – tai palaiminimai, kurių kartais nepastebime, bet kurių daugeliui žmonių trūksta. Turime būti dėkingi už visa tai ir džiaugtis, nes Dievo gailestingumas atsinaujina kiekvieną rytą.

Mano Dievas aprūpins viskuo, ko jums trūksta, pagal savo turtus šlovėje Kristuje Jėzuje (Fil 4, 19). Dievas savo žodyje kalba, kad Jo palaiminimas praturtina ir neprideda liūdesio. Jis žino, ko mums reikia, ir rūpinasi mumis. Būkime kantrūs, nes Jo palaiminimas ateis tada, kai mažiausiai to tikėsimės.

Garbink Viešpatį, savo Dievą, ir Jis laimins tavo duoną ir vandenį. Aš apsaugosiu tave nuo visų ligų (Iš 23, 25). Gyvenk paklusdamas Dievui, ir palaiminimas ateis kartu su tuo.

Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus mylėjau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą.

Aš jums tai įsakau: mylėkite vienas kitą!“

Tad, kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams.

Mes turime tokį Jo įsakymą: kas myli Dievą, turi mylėti ir savo brolį.

Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, – man nėra iš to jokios naudos.

Kaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje gyvena!

Neatsakyk geradarystės tam, kuriam dera ją padaryti, kai tavo ranka tai pajėgia.

Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.

Mylėkite vienas kitą broliška meile, pagarbiai vertinkite kitus aukščiau nei save.

Apie brolišką meilę nebereikia jums rašyti, nes jūs patys esate Dievo pamokyti mylėti vienas kitą,

Kaip mane Tėvas pamilo, taip ir Aš jus pamilau. Pasilikite mano meilėje!

Mes iš to pažinome meilę, kad Jis už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius.

Antrasis – panašus į jį: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“

Meilė nedaro blogo artimui. Todėl meilė – įstatymo išpildymas.

Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus meilę vienas kitam, nes kas myli kitą, įvykdė įstatymą.

Viską, ką darote, darykite su meile.

Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.

Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.

Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.

Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą.

Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė.

Ir atsakys jiems Karalius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“

Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta.

Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nesusierzina, nemąsto piktai,

nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa;

visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.

Dievo niekas niekada nėra matęs. Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tobula tampa.

Juk kaip viename kūne esama daug narių, bet ne visi nariai atlieka tą patį uždavinį,

taip ir mūsų daugybė esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai.

Bet jūs, mylimieji, ugdydami save savo švenčiausiuoju tikėjimu, melsdamiesi Šventojoje Dvasioje,

išsilaikykite Dievo meilėje, laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui.

Teišlieka brolių meilė.

Visa tikinčiųjų daugybė buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, bet visa jiems buvo bendra.

Juk visas įstatymas išpildomas vienu įsakymu: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“

Dievas nėra neteisingas ir nepamirš jūsų darbo ir meilės triūso, kurį parodėte Jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems.

Jūs, broliai, esate pašaukti laisvei! Tiktai tenebūna ši laisvė proga kūnui, bet meile tarnaukite vieni kitiems.

Juk visas įstatymas išpildomas vienu įsakymu: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“

Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus mylėjau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą.

Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“

ir gyvenkite mylėdami, kaip ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui.

Taigi Petras buvo uždarytas kalėjime. O bažnyčia karštai meldėsi už jį Dievui.

Visų pirma karštai mylėkite vienas kitą, nes meilė uždengia gausybę nuodėmių.

Kaip norite, kad jums žmonės darytų, taip ir jūs darykite jiems.

Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums.

Nekeršykite ir atleiskite savo artimui. Mylėkite savo artimą kaip patys save. Aš esu Viešpats.

Aš paskelbiau jiems Tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir Aš juose.“

O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus,

Neapykanta sukelia vaidus, o meilė uždengia visas nuodėmes.

Dievas yra mano liudytojas, kaip aš jūsų visų pasiilgau Kristaus Jėzaus nuoširdumu.

O virš viso šito – meilė, kuri yra tobulumo raištis.

Nuskaidrinę savo sielas klusnumu tiesai per Dvasią dėl neveidmainiškos brolių meilės, karštai, iš tyros širdies mylėkite vieni kitus.

Gerbkite visus, mylėkite brolius, bijokite Dievo, gerbkite karalių.

Kas myli savo brolį, tas pasilieka šviesoje, ir jame nėra nieko piktinančio.

Tokia yra žinia, kurią girdėjote nuo pradžios: mes turime mylėti vieni kitus.

Bet jei kas turi šio pasaulio turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam savo širdį, – kaip jame pasiliks Dievo meilė?

Mano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.

O štai Jo įsakymas: kad tikėtume Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą ir mylėtume vieni kitus, kaip Jo įsakyta.

Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save

ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.

Mes žinome, jog iš mirties perėjome į gyvenimą, nes mylime brolius. Kas nemyli savo brolio, tas pasilieka mirtyje.

Tas atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo artimą kaip save patį.“

Iš to pažįstame mylį Dievo vaikus, kad mylime Dievą ir laikomės Jo įsakymų,

Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą.

Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai Įstatymas ir Pranašai.“

Jei kas sakytų: „Aš myliu Dievą“, o savo brolio nekenčia, – tas melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, kaip gali mylėti Dievą, kurio nemato?

Mes turime tokį Jo įsakymą: kas myli Dievą, turi mylėti ir savo brolį.

Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes ir ne sau pataikauti.

Kiekvienas iš mūsų tebūna malonus artimui jo labui ir pažangai.

Jeigu tik įvykdote karališkąjį įstatymą, kaip sako Raštas: „Mylėk savo artimą kaip save patį“, jūs gerai darote,

Pakvietusiajam Jį vaišių Jėzus irgi pasakė: „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepakviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta.

Rengdamas vaišes, geriau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų,

tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti. Tuomet tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlimo metu.“

Taip išaiškėja Dievo vaikai ir velnio vaikai: tas, kuris nevykdo teisumo, nėra iš Dievo; taip pat tas, kuris savo brolio nemyli.

Bet jei tavo priešininkas alkanas, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu sukrausi žarijas ant jo galvos.

Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.

Tuomet Petras priėjo ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusideda? Ar iki septynių kartų?“

Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių kartų, bet iki septyniasdešimt septynių.“

Palaimintas, kuris kreipia dėmesį į vargšą; nelaimėje išgelbės jį Viešpats.

Bet Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,

Malda Dievui