Kategorija
EITRAI APIE MALDA
Man reikia melstis ir prašyti Dievo, ko man trūksta. Jis, kaip geras Tėvas, žino, ko Jo vaikams reikia. Maldoje turi būti prašymas, nes prašydami Dievo, pripažįstame savo ribotumą ir nepakankamumą. Kad ir kokia būtų mano situacija, turiu atverti savo širdį Viešpačiui – ar tai būtų aprūpinimo, apsaugos, sveikatos ar vadovavimo poreikis – ir prašyti Jo pagalbos. Psalmėje 139:4 sakoma: „Viešpatie, Tu pažįsti mane visą, Tu žinai, ką aš pasakysiu, dar man neprasižiojus.“ (Ps 139, 4) Malda atveria Dievo Karalystės lobyno duris. Tai raktas, kurį Kūrėjas įdėjo į mano rankas ir kviečia jį naudoti. Jam būtų labai paprasta duoti man tai, ko man reikia; Jam visa priklauso ir visa visata Jo rankose. Jam būtų labai lengva aprūpinti mane viskuo, ko man trūksta, nelaukiant, kol paprašysiu. Bet Jis pasirinko kitaip. Dievas mane myli, ir Jo didžiausias troškimas yra turėti artimą ryšį su manimi. Malda yra kanalas, kuriuo Dievo aprūpinimas pasiekia mane.
Aš mačiau jos kelius, ir Aš gydysiu bei vedžiosiu ją, suteiksiu jai ramybės ir paguodos.
Tuomet tu sakysi: „Aš šlovinu Tave, Viešpatie. Nors buvai užsirūstinęs ant manęs, bet Tavo pyktis atlėgo, ir Tu paguodei mane.
Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą – džiūgavimas.
Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.
Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.
Taip ir jūs dabar nuliūdę, bet Aš vėl jus pamatysiu; ir jūsų širdys džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims.
kad, sustiprinti visokeriopa jėga iš Jo šlovės galios didžiai kantrybei ir ištvermei, su džiaugsmu
Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį už Jo veido pagalbą!
Palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas,
kuris guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte, kad mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami.
Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs patirsite priespaudą, bet būkite drąsūs – Aš nugalėjau pasaulį!“
Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.
Viešpatie, pasigailėk manęs, nes esu silpnas; Viešpatie, išgydyk mane, nes sukrėsti mano kaulai.
Kaip gausėja mumyse Kristaus kentėjimai, taip gausėja per Kristų ir mūsų paguoda.
Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir tau padėsiu, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine.“
nes Avinėlis, kuris sosto viduryje, juos ganys ir vedžios prie gyvojo vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių.“
„Aš, Aš guodžiu tave. Kas gi tu esi, kad bijai mirtingo žmogaus, žmogaus sūnaus, kuris yra lyg žolė?
o Guodėjas – Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas atsiųs, – mokys jus visko ir viską primins, ką jums sakiau.
Jeigu patiriame sielvartą, tai jūsų paguodai ir išgelbėjimui, kuris padeda iškęsti tokius pačius kentėjimus, kokius mes kenčiame; o jeigu mes guodžiami, tai jūsų nusiraminimui ir išgelbėjimui.
O pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievas, mūsų Tėvas, kuris pamilo mus ir iš malonės suteikė mums amžiną paguodą ir gerąją viltį,
Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nieko nereiškia, lyginant juos su būsimąja šlove, kuri mumyse bus apreikšta.
Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.
Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.
Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.
Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
Juk mes turime ne tokį Vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį.
Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu.
Tu mano vargo dienas skaičiuoji, renki mano ašaras į odinę. Argi jų nėra Tavo knygoje?
Tegul vilties Dievas pripildo jus, gyvenančius tikėjimu, didelio džiaugsmo ir ramybės, kad Šventosios Dvasios jėga būtumėte pertekę vilties.
Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.
Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva.“
Nenoriu, kad jūs, broliai, liktumėte nežinioje dėl užmigusiųjų ir nusimintumėte kaip kiti, kurie neturi vilties.
Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, Dievas atves kartu su Juo.
Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus daugiau mirties nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau – praėjo.“
Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę.
Tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima – amžina.
Tavo žodžiais maitinuosi. Tavo žodis džiugina mane, jis yra mano širdies linksmybė; aš vadinuosi Tavo vardu, Viešpatie, kareivijų Dieve!
Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau.
Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus.
Prisimink žodį savo tarnui, kuriuo suteikei man viltį.
Tai yra paguoda mano varge, nes Tavo žodis mane atgaivino.
Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.