Kategorija
Eilutės laidotuvėms
Žinau, kaip sunku netekti artimo žmogaus. Natūralu liūdėti ir jausti sielvartą. Leisk sau tą skausmą išgyventi, bet neleisk jam tavęs visiškai užvaldyti. Juk turime Guodėją – Šventąją Dvasią. Jis apglėbs tave savo ramybe ir suteiks stiprybės atsitiesti.
Kaip tikintis žmogus, žinai, kad palikę šią žemę keliaujame pas Viešpatį Jėzų Kristų. Ir nors skaudu, kai mylimi žmonės išeina anksčiau už mus, prisimink, kad jie jau geresnėje vietoje. Džiaukis žinodamas, kad jų sielos išgelbėtos.
Esame sukurti Dievui. Jo žodis sako: „Jei gyvename, tai gyvename Viešpačiui, jei mirštame, tai mirštame Viešpačiui. Taigi, ar gyvename, ar mirštame – esame Viešpaties.“ (Rom 14, 8) Ieškok paguodos Dieve, pasitikėk Juo. Jis yra su tavimi, nori sustiprinti ir nuraminti tavo širdį. Leisk Jam veikti tavo gyvenime.
Jėzus pasakė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas.“ (Jn 11, 25)
Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.
Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir Jo nepažino.
Iš tolo man pasirodė Viešpats, sakydamas: „Aš amžina meile tave pamilau, todėl esu tau ištikimas.
Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, – kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?
nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta.
Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nesusierzina, nemąsto piktai,
nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa;
visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Viešpats, tavo Dievas, esantis tavyje, yra galingas. Jis išgelbės, Jis džiaugsis tavimi, nuramins tave savo meile ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas.
Tavo malonę leisk man patirti nuo pat ryto, nes Tavimi aš pasitikiu. Parodyk man kelią, kuriuo eiti, nes į Tave keliu savo sielą.
Dievo niekas niekada nėra matęs. Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tobula tampa.
Jėzus jam atsakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.
Bet jūs, mylimieji, ugdydami save savo švenčiausiuoju tikėjimu, melsdamiesi Šventojoje Dvasioje,
O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.
Bet kai pasirodė Dievo, mūsų Gelbėtojo, gerumas ir meilė žmonėms,
Jis išgelbėjo mus ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo – Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu.
Aš juose ir Tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę, ir pasaulis pažintų, jog Tu mane siuntei ir pamilai juos taip, kaip myli mane.
Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo.
O pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievas, mūsų Tėvas, kuris pamilo mus ir iš malonės suteikė mums amžiną paguodą ir gerąją viltį,
Meilė – ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad Jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.
Juk jūs pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę – Jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargšu, kad jūs per Jo skurdą taptumėte turtingi.
Kai pasakiau: „Slysta mano koja“, Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.
Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino.
Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis,
nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.
Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.
Gailestingumas ir tiesa tenepalieka tavęs; užsirišk tai ant savo kaklo, įrašyk į savo širdies plokštę.
Taip atrasi palankumą bei gerą įvertinimą Dievo ir žmonių akyse.
Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve ir Dievas jame.
Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą – džiūgavimas.
Kalnai gali griūti ir kalvos drebėti, bet mano malonė nuo tavęs nebepasitrauks ir mano ramybės sandora tavęs nepaliks“, – sako Viešpats.
O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad gyventume per Jį.
Meilė – ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad Jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.
bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
Žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, yra ištikimas Dievas, kuris laikosi sandoros ir yra gailestingas Jį mylintiems bei Jo įsakymus vykdantiems per tūkstantį kartų.
ir gyvenkite mylėdami, kaip ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui.
Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš savo didžios meilės, kuria mus pamilo,
mus, mirusius nusikaltimais, atgaivino kartu su Kristumi, – malone jūs esate išgelbėti, –
Bet, kaip parašyta: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai Dievas paruošė tiems, kurie Jį myli.“
„Ar gali moteris užmiršti savo kūdikį, nepasigailėti savo sūnaus? Jei ji ir užmirštų, tačiau Aš neužmiršiu tavęs.
Dieną apreikš Viešpats savo malonę. Naktį giedosiu Jam, savo Dievui, kuris teikia man gyvybę.
Jis melsis Dievui, ir Tas bus maloningas jam. Su džiaugsmu jis regės Jo veidą, nes Jis sugrąžins žmogui savo teisumą.
bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje,
galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis ir ilgis, ir gylis, ir aukštis,
ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo pilnatvės.
Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.
Tačiau Tu, Viešpatie, esi užjaučiantis ir maloningas Dievas, kantrus ir kupinas gailestingumo bei tiesos.
Kuris atsiminė mus, kai buvome pažeminti, nes Jo gailestingumas amžinas.
Iš priešų mus išvadavo, nes Jo gailestingumas amžinas.
Jis patyrė visą jų vargą, ir angelas, esantis Jo akivaizdoje, jiems padėjo. Iš meilės ir pasigailėjimo jiems Jis atpirko juos, pakėlė juos ir nešė per visas praeities dienas.
Todėl maldauju jus, broliai, dėl Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Dvasios meilės, kad jūs kartu su manimi kovotumėte už mane maldose Dievui,
Taip sako kareivijų Viešpats, kurio šlovė siuntė mane pas tautas, kurios plėšė jus: „Kas paliečia jus, paliečia mano akies vyzdį!