Kategorija
EILĖS APIE JĖZŲ
Žinai, Jėzus yra tavo gelbėtojas. Jis, Dievo mylimas sūnus, mirė ant kryžiaus iš meilės tau. Per jį esame išgelbėti ir turime amžinąjį gyvenimą. Jis – Karalių Karalius ir Viešpačių Viešpats.
Jėzus kentėjo už tavo nuodėmes ir nori, kad kasdien prie Jo artintumeisi, Jį pažintum ir su Juo kalbėtumeisi. Jis nori būti tavo artimiausiu draugu. Jis tave taip myli, kad apsisprendė mirti, kad tave išgelbėtų.
Juk, kaip sakoma Luko evangelijoje (Lk 19, 10), „Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas pražuvę“. Tik per Jėzų galime gauti išgelbėjimą ir amžinąjį gyvenimą, būti laisvi nuo šio laikino pasaulio vergijos jungo.
Apaštalų darbuose (Apd 4, 12) rašoma: „Ir nėra niekieno kito išgelbėjimo, nes nėra kito vardo po dangumi, duoto žmonėms, kuriuo turime būti išgelbėti.“
Kai baimė apima, Tavimi pasitikiu.
Pasitikiu Dievu, kurio žodį giriu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus?
Aš šauksiuosi Dievo, ir Viešpats išgelbės mane.
Vakare, rytą ir vidudienį melsiuosi ir garsiai šauksiu; Jis išgirs mano balsą,
Giedokite Viešpačiui, girkite Viešpatį, nes Jis išgelbėjo vargšo gyvybę iš piktadarių rankų!
Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą.
Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs patirsite priespaudą, bet būkite drąsūs – Aš nugalėjau pasaulį!“
Mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis tapo mano išgelbėjimu. Jis yra mano Dievas, aš Jį šlovinsiu. Jis – mano tėvų Dievas, aš Jį aukštinsiu.
Tavo malonė yra geresnė už gyvenimą, todėl mano lūpos girs Tave.
Šlovinsiu Tave, kol gyvensiu, Tavo vardą minėdamas, kelsiu į Tave rankas.
Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir tau padėsiu, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine.“
Aš laiminsiu Viešpatį, kuris patarimą man teikia; mano širdis įspėja mane naktį.
Aš nuolatos statau Viešpatį prieš save, Jis mano dešinėje – aš nesvyruosiu.
Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus.
Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus.
Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.
Bet Viešpats buvo su manimi ir sustiprino mane, kad toliau skelbčiau Evangeliją ir išgirstų visi pagonys; aš buvau išgelbėtas iš liūto nasrų.
Ir Viešpats išgelbės mane iš visų piktų kėslų ir išsaugos savo dangiškajai karalystei. Jam šlovė per amžių amžius! Amen.
Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje.
Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę.
Mano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
Savo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų.
Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka,
sako Viešpačiui: „Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!“
Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis,
nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros,
ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė.
„Būkite drąsūs ir stiprūs. Nebijokite ir nenusigąskite Asirijos karaliaus ir tos daugybės, kuri yra su juo, nes su mumis yra daugiau negu su juo:
su juo yra žmogiška jėga, o su mumis – Viešpats, mūsų Dievas, kad padėtų mums ir kovotų mūsų kovas.“ Žmones įkvėpė Judo karaliaus Ezekijo žodžiai.
Įeikite pro vartus su dėkojimu, į Jo kiemus su gyriumi. Būkite dėkingi Jam, laiminkite Jo vardą!
Amžinasis Dievas yra tavo apsauga, Jo rankos – tavo prieglauda. Jis ištiesia jas į priešą, ir tu sunaikini jį.
Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk. Mano siela pasitiki Tavimi. Tavo sparnų pavėsyje slepiuosi, kol praeis nelaimė.
Laimink, mano siela, Viešpatį, ir visa, kas yra manyje, Jo šventą vardą!
Laimink, mano siela, Viešpatį ir neužmiršk visų Jo geradarysčių!
Tu paslėpsi juos savo artume nuo žmonių išdidumo, saugosi juos savo palapinėje nuo liežuvių plakimo.
Tu buvai man pagalba, todėl aš džiūgausiu Tavo sparnų pavėsyje.
Mano siela įsikibo į Tave; Tavo dešinė palaiko mane.
Jis yra tavo garbė ir tavo Dievas, kuris padarė visus šiuos didelius ir baisingus dalykus, kuriuos tu matei savo akimis.
Niekas nėra toks šventas, kaip Viešpats! Šalia Tavęs nėra kito ir nėra kitos uolos kaip mūsų Dievas.
įteikti liūdintiems Sione grožybę vietoj pelenų, džiaugsmo aliejaus vietoj gedulo, gyriaus drabužį vietoj apsunkusios dvasios. Juos vadins teisumo medžiais, Viešpaties sodiniais Jo šlovei.
Tu esi didis, Viešpatie Dieve! Nes nėra nė vieno Tau lygaus ir nėra kito Dievo šalia Tavęs, kaip mes girdėjome savo ausimis.
Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.
Tebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis – mūsų išgelbėjimo Dievas.
Bet Viešpats man pasakė: „Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume.“ Todėl mieliausiai girsiuosi savo silpnumais, kad Kristaus jėga pasiliktų ant manęs.
Patenkintas tad silpnumu, paniekinimais, sunkumais, persekiojimais ir suspaudimais dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu stiprus.
Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį už Jo veido pagalbą!
Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.
Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
Gavęs tokį įsakymą, kalėjimo prižiūrėtojas įgrūdo juos į vidinę kamerą, o jų kojas įtvėrė į šiekštą.
Apie vidurnaktį Paulius bei Silas meldėsi ir giedojo Dievui himnus. Kiti kaliniai jų klausėsi.
Todėl per Jį visada aukokime Dievui šlovinimo auką, tai yra Jo vardą išpažįstančių lūpų vaisių.
Visada džiaukitės,
be paliovos melskitės!
Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje.
Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė – prieš ką man drebėti?
Pavesk Viešpačiui savo naštą, ir Jis palaikys tave, Jis niekados neleis teisiajam svyruoti.
Dieve, išgirsk mano šauksmą, išklausyk mano maldą!
Mano širdžiai alpstant, nuo žemės krašto šaukiuosiTavęs. Užkelk mane ant aukštos uolos.
Tu esi man prieglauda, stiprus bokštas gintis nuo priešo.
Džiaugsmingai šauk Dievui, visa žeme!
Giedokite apie Jo vardo garbę, šlovinkite ir girkite Jį.
Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.
Bloga žinia jo neišgąsdins; tvirta yra jo širdis, nes jis pasitiki Viešpačiu.
Įsitvirtinusi jo širdis, jis nebijos, kol pamatys sugėdintus savo priešus.
Myliu Viešpatį, nes Jis išklausė mano maldavimą.
Jis palenkė į mane savo ausį, todėl šauksiuosi Jo, kol gyvas būsiu.
Iš gelmės šaukiuosi Tavęs, Viešpatie!
Viešpatie, išgirsk mano balsą! Tegul Tavo ausys išgirsta mano maldavimus.
Kur nuo Tavo Dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu?
Jei užkopčiau į dangų – Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą – Tu ten.
Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros,
ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė.
Viešpatie, Tu esi mano Dievas, aš aukštinsiu Tave ir girsiu Tavo vardą, nes Tu padarei nuostabių dalykų, ištikimai įvykdei, ką seniai buvai pažadėjęs.
Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, – sako Viešpats. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi.
Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.
Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.
Tegul vilties Dievas pripildo jus, gyvenančius tikėjimu, didelio džiaugsmo ir ramybės, kad Šventosios Dvasios jėga būtumėte pertekę vilties.
Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.
Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva.“
Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.
Pakeliu savo akis į kalnus, iš kur man ateina pagalba.
Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę!
Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę,
ištvermė – patirtį, patirtis – viltį.
O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.
Viešpats – priebėga prispaustiesiems, priebėga nelaimės metu.
Kas pažįsta Tavo vardą, pasitiki Tavimi. Tu niekad nepalikai tų, kurie Tavęs ieško.
Aš nuolatos statau Viešpatį prieš save, Jis mano dešinėje – aš nesvyruosiu.
Linksminasi mano širdis, džiaugiasi mano siela ir mano kūnas ilsėsis su viltimi.
Aš tikiu, kad matysiu Viešpaties gerumą gyvųjų žemėje.
Lauk Viešpaties! Būk drąsus, ir Jis sutvirtins tavo širdį. Lauk, aš sakau, Viešpaties!
Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą – džiūgavimas.