Noriu tau priminti, kad Dievas suteikia tau jėgų susidoroti su kiekviena sunkia situacija. Dažnai manome, kad problemos užgriūva netikėtai ir esame nepasiruošę su jomis susidurti, bet klystame. Dievas visada mus paruošia. Jo žodis sako, kad Dievas mums davė ne baikštumo dvasią, bet galybės, meilės ir savitvardos dvasią. Tad drąsiai – Dievas yra su tavimi, Jis kovoja už tave kiekviename mūšyje.
Naudok tuos įrankius, kuriuos mūsų Dievas tau davė per savo žodį ir Šventąją Dvasią. Būk drąsus ir ženk tvirtus, ryžtingus žingsnius. „Būkite stiprūs ir drąsios širdies visi, kurie pasitikite Viešpačiu!“ (Psalmyno 31, 24). Tad drąsos! Dievas niekada neapvilia.
Dievas yra tavo stiprybė, tavo išvaduotojas, tavo pagalbininkas, tavo skydas, tavo prieglauda. Pasitikėk savo Dangiškuoju Tėvu, viskas bus gerai. „Dievas – mano stiprybės šaltinis, Jis daro mano kelią tobulą“ (2 Samuelio 22, 33).
Galiausiai visi būkite vienminčiai, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, nuolankūs.
Jei vienas kristų, kitas jį pakeltų. Bet vargas vienam, jei jis krinta, nes nėra kam padėti.
Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą.
Kenčiantis turėtų susilaukti gailestingumo iš savo draugo, tačiau jis atsisako Visagalio baimės.
Jūs esate mano draugai, jei darote, ką jums įsakau.
Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus Aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką iš savo Tėvo girdėjau.
Neprarask savo draugo ir tėvo draugo. Nelaimės dieną neik į brolio namus. Kaimynas arti geriau negu brolis toli.
Du yra geriau negu vienas, nes jie turi gerą atlygį už savo triūsą.
Jei vienas kristų, kitas jį pakeltų. Bet vargas vienam, jei jis krinta, nes nėra kam padėti.
Nesilankyk per dažnai pas savo artimą, kad nenusibostum ir jis nepradėtų tavęs nekęsti.
Taip išsipildė Rašto žodžiai: „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai buvo jam įskaityta teisumu“, o jis buvo pramintas Dievo draugu.
Nedraugauk su pikčiurna ir neik su ūmiu žmogumi,
kad neišmoktum jo kelių ir nepastatytum spąstų savo sielai.
Viešpats kalbėdavo su Moze akis į akį, kaip žmogus kalbasi su savo draugu. Jam grįžtant į stovyklą, jo tarnas Jozuė, Nūno sūnus, jaunas vyras, nepasitraukdavo nuo Palapinės.
Saulius ir Jehonatanas, mieli ir brangūs, kartu gyveno ir mirdami jie nebuvo perskirti. Jie buvo greitesni negu ereliai, stipresni negu liūtai.
Ir jei kas klaus: „Ką reiškia šitie randai tavo rankose?“, jis atsakys: „Mane sumušė mano artimieji.“
Kai jis meldėsi už savo draugus, Viešpats išvadavo Jobą ir davė jam visko dvigubai daugiau, negu jis anksčiau turėjo.
Dovydui kalbant su Sauliumi, Jehonatano siela prisirišo prie Dovydo sielos, ir Jehonatanas pamilo jį kaip savo sielą. Ir Dovydas jį pamilo visa širdimi.
Aš dėkoju savo Dievui, kada tik jus prisimenu,
visada kiekvienoje savo maldoje su džiaugsmu už jus visus besimelsdamas,
už jūsų bendrystę skelbiant Evangeliją nuo pirmosios dienos iki šiandien.
Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu,
kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą.
Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.
Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.
Net ir artimas draugas, kuriuo pasitikėjau, kuris valgė mano duoną, taikosi man įspirti.
Bet tu – žmogus man lygus, mano bendras, artimas bičiulis!
Mums buvo malonu kartu, minioje eidavome į Dievo namus.
Dovydui kalbant su Sauliumi, Jehonatano siela prisirišo prie Dovydo sielos, ir Jehonatanas pamilo jį kaip savo sielą. Ir Dovydas jį pamilo visa širdimi.
Nuo to laiko Saulius priėmė jį ir nebeleido grįžti į tėvo namus.
Jehonatanas sudarė sandorą su Dovydu, nes mylėjo jį kaip savo sielą.
Taigi, jeigu esama Kristuje kokio padrąsinimo, meilės paguodos, jei esama kokio Dvasios bendravimo, nuoširdumo ir gailestingumo,
tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami tą pačią meilę, būdami vieningi ir to paties nusistatymo.
Nes kaip kūnas yra vienas ir turi daug narių, o visi to vieno kūno nariai, nors jų daugybė, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus.
Nes viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į vieną kūną, – ar žydai, ar graikai, ar vergai, ar laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia.
Juk kūnas nėra vienas narys, bet daugybė.
Trokštu jus pamatyti, kad galėčiau perduoti šiek tiek dvasinių dovanų jums sustiprinti,
tai yra drauge pasiguosti bendru jūsų ir mano tikėjimu.
Jūs, broliai, esate pašaukti laisvei! Tiktai tenebūna ši laisvė proga kūnui, bet meile tarnaukite vieni kitiems.
kuris Dievo paniekintąjį smerkia, o Viešpaties bijančius gerbia; kuris prisiekęs, nors ir savo nenaudai, ištesi;
Su visu nuolankumu bei romumu, ištvermingai pakęsdami vienas kitą su meile,
siekite išsaugoti Dvasios vienybę taikos ryšiais.