Gera žinoti, kad nepaisant gyvenimo smūgių, mumyse glūdi Dievo galia. Mes, Dievo vaikai, niekada nesame vieni jokiomis aplinkybėmis. Dievas visada yra šalia, Jis eina prieš tave, kovoja tavo kovas ir pripildo tave savo galios, kad pasiektum pergalę toje situacijoje, kurią išgyveni.
2 Korintiečiams 12:9-10 Dievas sako, kad tau užteks Jo malonės, nes Jo galia tobulai pasireiškia tavo silpnume. Nuostabu žinoti, kad viso to, ką išgyveni, tavo problemų, tavo silpnumo viduryje, Dievas yra šalia ir tobulina savo galią tavyje.
Dievas apgaubia mus savo galia (Luko 24:49): „Ir štai aš atsiųsiu jums, ką mano Tėvas yra pažadėjęs. O jūs pasilikite mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių.“ Mes turime visagalį Dievą, kuriam nėra nieko neįmanomo. Jis gali padaryti viską. Pasitikėk Juo, ir Dievas veiks tavo gyvenime.
Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.“
Bet jei ten ieškosi Viešpaties, savo Dievo, visa širdimi ir siela, tu atrasi Jį.
Viešpats yra mano jėga ir skydas; Juo pasitikėjo mano širdis, ir Jis man padėjo. Todėl džiūgauja mano širdis, ir savo giesme girsiu Jį.
Jis įdėjo į mano lūpas naują giesmę – gyrių mūsų Dievui. Daugelis tai matys, bijosis ir pasitikės Viešpačiu.
Mes džiaugsimės tavo išgelbėjimu, vėliavas kelsime savo Dievo vardu. Visus tavo prašymus teįvykdo Viešpats!
Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.
Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi.
Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga.
Bet ateina valanda, – jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasia ir tiesa, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.
Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasia ir tiesa.“
Tik bijokite Viešpaties ir Jam ištikimai tarnaukitevisa savoširdimi. Jūs matėte, kokių didelių dalykų Jis jums padarė.
Ir ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms,
žinodami, kad iš Viešpaties gausite palikimą kaip atlyginimą, – nes jūs tarnaujate Viešpačiui Kristui.
Aš giedosiu apie Tavo stiprybę, garsiai giedosiu rytmetį apie Tavo gailestingumą. Tu buvai man tvirtovė ir priebėga vargų metu.
Aš duosiu jums naują širdį ir įdėsiu jums naują dvasią. Aš išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu kūno širdį.
Atiduokite Viešpačiui šlovę, priderančią Jo vardui, atneškite auką ir ateikite pas Jį. Garbinkite Viešpatį šventumo grožyje.
Todėl per Jį visada aukokime Dievui šlovinimo auką, tai yra Jo vardą išpažįstančių lūpų vaisių.
Todėl aš prašau jus, broliai, dėl Dievo gailestingumo savo kūnus aukoti kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, – tai jūsų sąmoninga tarnystė.
Viešpats tarė: „Kadangi ši tauta artinasi prie manęs savo burna ir pagerbia mane savo lūpomis, bet jų širdis yra toli nuo manęs ir jie mokosi bijoti manęs, klausydami žmonių priesakų,
Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.
Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.
Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo!
Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia!
Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo!
Tauta džiaugėsi, nes jie aukojo Viešpačiui dosniai ir tobula širdimi, ir karalius Dovydas tuo taip pat labai džiaugėsi.
Girkite Viešpatį! Girk Viešpatį, mano siela!
Girsiu Viešpatį, kol gyvas būsiu; giedosiu gyrių savo Dievui, kol gyvensiu.
Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų. Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, dvejojantys.
Kai Tu pasakei: „Ieškokite mano veido!“, mano širdis Tau atsakė: „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškosiu.“
ir kad pagonys šlovintų Dievą už Jo gailestingumą, kaip parašyta: „Todėl išpažinsiu Tave tarp pagonių, Tavo vardui giedosiu.“
kalbėdami vieni kitiems psalmėmis, himnais bei dvasinėmis giesmėmis, giedodami ir šlovindami savo širdyse Viešpatį,
turiu būti pagonims Kristaus Jėzaus tarnas kunigiškoje Dievo Evangelijos tarnystėje, kad pagonių auka taptų priimtina, Šventosios Dvasios pašventinta.
Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti.
Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.
„Ši tauta artinasi prie manęs savo burna ir gerbia mane savo lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs.
Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu.“
Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne liūdėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.
Kaip elnė geidžia upelio vandens, taip mano siela geidžia Tavęs, o Dieve!
Mano siela trokšta Dievo, gyvojo Dievo. Kada ateisiu ir pasirodysiu Dievo akivaizdoje?