El Apocalipsis 2 - Zoque Copainalá New TestamentYajmujsu Cristo's jutz nʌ tyu'ŋajyaju yʌ' cu'ya'ytya'mbʌ tu'mʌquiuy. Yʌ'šej jyayjayu te' Efeso-tu'mʌquiuy 1 Ʌj Juan, nʌjayu'ʌj Cristo's: Jayja te' nʌ quioquenupʌ's Efeso-tu'mʌquiuy wa'y ñe'cʌ's yajmujšaju tiyʌ'ʌsmij nʌ ndzamjayu. Tzamja te' coque'noye y te' tu'mʌquiuy que ʌjte' te' cho'ŋajupʌ's cu'ya'pyʌ matza tzʌ'naŋbʌ ŋgʌ'pit, y ʌjte' te' ñʌcjojwijtʌpyapʌ's te' cu'ya'pyʌ oro no'a-sʌ'ŋguy. 2 Muspa'ʌs tiyʌta'm mis ndzʌctamba y jutzmij ñchijpana-yostamba y mbʌ'mgopajcʌytyambamis mumutiyʌ. Pero te' ja'n tyu'ŋajyapyʌ oye ja'nmis mbʌ'mgopajcʌytyame y ndzʌjquistamwa'mis te' nʌmyajpapʌ que cʌ'wejta'mde' y ja'nde' pitta'm, y nʌctʌ'ytyamumis que sujchajpapʌte'. 3 Y muspa'ʌs que ŋguendamwa'mis toya y mbʌ'mgopajcʌytyamumis mumutiyʌ y ñchijpana-yostamwa'mij y jamyochcʌtʌŋdamʌtijmij. 4 Ja'namʌs nʌ nwʌmʌ'yjayu mis itcuytya'm porque ja'namij su'noytyame jujcha' wina. 5 Te'cotoya jamwʌtzʌctamʌ jutzmij inʌc šu'noytyamba y ñchijpana-yostamba y yʌtij ja'namij šu'noytyame te'šej. Quipswitu'tamʌ y tzʌctamʌ te' oyeta'mbʌ tiyʌ yostamušejmij wina. Juca ja'nmij ŋguipswitu'tame wa'mij šu'noytyamu y nyostamu winašej, maŋba'ʌsmij ŋgʌ'mindamu jʌ'nʌ'oyj. Ñempemij no'a-sʌ'ŋguyšej ittamu yʌtijmij nʌ nyostamumʌy, maŋba'ʌsmij nyajʌcʌ'tamu u'yamisʌj ŋgotestigosajtamu. 6 Pero uša'ŋ oyepʌ tiyʌ mis nʌ ndzʌjcupʌ porque ŋgui'nistambamis te' tocoquiuytya'mbʌ tiyʌ chʌquiajpapʌ nicolaita-pʌ'nista'm. Te'šejta'mbʌ tiyʌ yajti ʌs ŋgui'nisque'tpa'ʌs. 7 Iwʌ's ijtyaju quiowi wa'y myatoŋyaju, yajcʌmato'ŋʌya te' Espíritu Santo's 'yoto'ŋʌyajpašej te' Diojsis tyu'mʌquiuytya'm. Iwʌ's ñʌwʌ'ajpa, maŋba'ʌs ndzi'u lugar wa'y quiu'tu te' iscuy-quenguquiotoya yospapʌ cu'yis tyʌm. Te'šejpʌ mʌja cuy, Diojsiste' pyaraiso'ojmo ijtupʌ. Yʌ'šej jyayjayu te' Esmirna-tu'mʌquiuy 8 Ʌj Juan, nʌjaquie'tu'ʌj Cristo's: Jayjaquie'ta te' nʌ quioquenupʌ's Esmirna-tu'mʌquiuy. Tzamja te' coque'noye y te' tu'mʌquiuy que ʌjte' te' winapʌ y te' ultimopʌ, te' ca'upʌ y te' winsa'upʌ, 9 y que muspa'ʌs tiyʌta'm mis ndzʌctamba. Y musque'tpa'ʌs jutzmij nyacsnutzʌquiajpa y te'wʌcotoya mijte' mbyobre'ajtamba. Pero mij, ricota'm mij porque ispʌctambamis Dios. Y muspa'ʌs jutzmij 'yotowewʌ'ajayajpa te' nʌmyajpapʌ's que judio-pʌnda'mde', y ja'nde' pitta'm, sino que tu'mʌyajpa wa'y chʌcjayaju Satanajsis šu'noquiuy. 10 Pero uy na'tztame te' maŋbamis ŋguendamupʌ toya. Yʌtij jeque te' diablo's maŋba yajsomatʌju iwʌjutiwʌ mi'ojmota'mbʌ wa'mij ñchʌjquisatʌjtamu toyapʌjcu'yojmo. Y majca'y jamamij maŋba nyacsnutzʌcʌtʌjtamu. Paquic ittamʌ nwʌ'aŋjamgu'yojmo hasta que ŋguia'tambamij, y ʌsmij maŋba ndzi'tamu jujcha' corona te' iscuy-quenguy wa'yʌsmij nyajmʌja'ŋajtamu. 11 Iwʌ's ijtyaju quiowi wa'y myatoŋyaju, yajcʌmato'ŋʌya te' Espíritu Santo's 'yoto'ŋʌyajpašej te' Diojsis tyu'mʌquiuytya'm. Iwʌ's ñʌwʌ'ajpa ja'n maŋu quia'u metza naco'mo. Yʌ'šej jyayjayu te' Pergamo-tu'mʌquiuy 12 Ʌj Juan, nʌjaquietu'ʌj Cristo's: Jayjaquie'ta te' nʌ quioquenupʌ's Pergamo-tu'mʌquiuy. Tzamja te' coque'noye y te' tu'mʌquiuy que ʌjte' te' ñʌ'ijtupʌ's espada mejtza'ŋ wi'napʌ, 13 y que muspa'ʌs tiyʌta'm mis ndzʌctamba. Y musque'tpa'ʌs jutzpʌte' te' cumguy ijtumʌmyij. Tey ijtu Satanajsis 'yaŋgui'mʌtʌjcuy porque tey ijtu pyocscuy. Pero mis ŋgowʌ'aŋjamjaytyambamis ʌs nʌy, y paqui mij inʌc ittamu mis nwʌ'aŋjamgu'yojmo nimeque'ctij te' jamo'oyjtya'm ca'u'c ʌs wiyuŋdzambapʌ ndestigos Antipas. Te'wʌ yajca'yaju mi'ojmota'm, tepyʌ cumgu'yoyj ijtumʌy Satanajsis itcuy. 14 Ja'namʌs nʌ nwʌmʌ'yjayu mista'm itcuy porque ijtu mi'ojmota'm quio'ŋjayajpapʌ's ya'acpʌ Balaa'ŋis 'yaŋma'yoquiuy. Ñe'cʌ's 'yaŋmapya inʌc te' Balac wa'y cowapa'tcuy quie'naŋgʌschi'ʌyaju te' Israel-pʌnda'm. Yajcʌ'šajpa inʌc tiyʌta'm comichʌqui's ñʌquiʌsi yajca'yajupʌ tiyʌ y ya'ispʌquitzʌquiajpa inʌc. 15 Te'šejtijque' ijtu mi'ojmota'm quio'ŋjayajpapʌ's nicolaita'sta'm 'yaŋma'yoquiuy, y te'šejpʌ aŋma'yoquiuy ʌs ŋgui'nispa'ʌs. 16 Te'cotoya quipswitu'tamʌ. Juca ja'nmij ŋguipswitu'tame, maŋba'ʌsmij ŋgʌ'mindamu jʌ'nʌ'oyj y maŋba'ʌs nʌquipyaju yʌ'šejta'mbʌ ʌs aŋnaco'mo putpapʌ espadapit. 17 Iwʌ's ijtyaju quiowi wa'y myatoŋyaju, yajcʌmato'ŋʌya te' Espíritu Santo's 'yoto'ŋʌyajpašej te' Diojsis tyu'mʌquiuytya'm. Iwʌ's ñʌwʌ'ajpa, maŋba'ʌs ndzi'u wa'y quiu'tu te' ja'nmaj quieyepʌ maná y maŋba'ʌs ndzi'u tumʌ popopʌ nama tza', y te' nama tza'cʌsi ja'yʌyumʌy jomepʌ nʌy. Y te'wʌ ya'iwʌ's ja'n maŋu ispʌjcu sino que te' pyʌjcʌchoŋbapʌ's. Yʌ'šej jyayjayu te' Tiatira-tu'mʌquiuy 18 Ʌj Juan, nʌjaquie'tu'ʌj Cristo's: Jayjaquie'ta te' nʌ quioquenupʌ's Tiatira-tu'mʌquiuy. Tzamja te' coque'noye y te' tu'mʌquiuy que ʌjte' te' Diojsis 'Yune, jucʌtʌc-nemašejpʌ's wyitʌm, y qui'toŋbapʌ tzapas tʌ'ŋguyšejpʌ's ñe'ŋbac, 19 y que muspa'ʌs tiyʌta'm mis ndzʌctamba, y jutzmij su'noytyamba y nwyʌ'aŋja'moytyamba wa'mis ŋgotzoŋdamu ndʌwʌ y jutzmis mbʌ'mgopajcʌytyamba mumutiyʌ. Y musque'tpa'ʌs que yʌtij nʌmij ñchijpana-yostamu más que ja'n winašej. 20 Ja'namʌs nʌ nwʌmʌ'yjayu mista'm itcuy porque ndzi'tambamis lugar ʌ' yomo Jezabel wa'y 'yaŋma'yoyu y 'yaŋgoma'cʌyjayaju ʌs ŋgoyosata'm jutz wa'y ispʌquitzʌquiaju y wa'y quiu'tyaju tiyʌta'm comichʌqui's ñʌquiʌsi yajca'yajupʌ tiyʌ. Y ñe'cʌ nʌmba que tza'maŋwa'opyapʌ yomote'. 21 Y njo'cjo'wya'mʌs wa'y quipswitu'u y wa'y chajcu te' ispʌquitzʌjcuy, y jašunʌ quipswitu'ʌ. 22 Yʌtij jeque maŋba'ʌs nya'ʌŋguytyʌjcʌyu wa'y quienu toya ñe'cʌ's y ñe'cʌji'ŋ cʌtzʌjcʌ'oyajpapʌ juca ja'n quipswitu'yay wa'y chaquiaju te' tzʌqui te' yomo's 'yaŋmayajušej. 23 Y ñe' 'yuneta'm quio'ŋjayajpapʌ's ñe' chʌqui maŋba'ʌs ŋgotjayaju toya wa'y quia'yaju. Y mumu Diojsis tyu'mʌquiu'yis maŋba myujšaju que ʌs ocme'tzpʌ'jayajpa'ʌs pʌ'nista'm quipsoquiuy y chocoy. Y tumduma'ŋbʌnmij maŋba ŋguiʌme'tzatʌjtamu tiyʌta'm mis ndzʌctamu yʌy najsacopajcʌsi. 24 Pero Tiatira-tu'mʌquiu'yojmo itque'tu eyata'mbʌ ja'n quio'ŋyapyʌ's yʌ'šejpʌ aŋma'yoquiuy, te' ja'n inʌc suni chʌjquišajupʌ's te'šejpʌ cowapa'tcuy. Yʌ'ta'mbʌ's ñʌjayajpa que yʌ'wʌte' te' maya'aŋbʌ Satanajsis 'yaŋma'yoquiuy. Yʌ'šejta'mbʌ pʌn mi'ojmota'm nʌ'ʌsmij nyajmustamu: Ja'na'ʌs maŋu ŋgojtu eyapʌ tiyʌ wa'mis ndzʌctamu. 25 Pero ʌs ndzameta'm nʌ'ittamupa'mis, cojamjojcʌtʌctamʌ hasta que minba'ʌj. 26 Iwʌ's ñʌwʌ'ajpa, y chʌcjojcʌtʌcpa tiyʌta'mʌs ʌs nwʌmʌ'pya hasta co'yajcu'yojmo, te'šejpʌ pʌn maŋba'ʌs ndzi'u aŋgui'mʌtʌjcuy te' nacioŋgʌsita'm. 27 Y ñe'cʌ's maŋba 'yaŋgui'mu te' nacioŋda'm na'chaŋbʌ y pʌmi'ʌyupʌ 'yaŋgui'mʌtʌjcupyit. Weñajpapʌ tzica y platušejta'mbʌtijte' mumu pʌn ñe' wyi'naŋdʌjqui. Te'šejpʌ aŋgui'mʌtʌjcu'yʌj tzi'que'tu'ʌj Ndata's. 28 Te'cotoya iwʌ's ñʌwʌ'ajpa, maŋba'ʌs nyajsʌ'ŋjayu chocoy porque ʌjte' te' namdzuctya'a tzi'muŋu'c tzotpapʌ matza. 29 Iwʌ's ijtyaju quiowi wa'y myatoŋyaju, yajcʌmato'ŋʌya te' Espíritu Santo's 'yoto'ŋʌyajpašej te' Diojsis tyu'mʌquiuytya'm. |
Nuevo Testamento en Zoque Copainalá © Sociedad Bíblica de México, A.C. 1967.
Bible Society of Mexico