U mi aṉsundam tumin. Mi nø'ijtu'csye'ṉomo, jetji'ṉ sobrate va'cø mi it contento. Porque nøm Dios: “Nunca ji'n ma mi jajmbø'i, ni nunca ji'n ma mi ndzaque”.
Cuando myan Jesusis yøṉø, ñøjmayu: ―Faltatøc tumna va'cø mi ndzøcø. Ma'aj mumu ti mi nø'ijtu, y tzi'yaj pobreta'm tumin mi mbøcpapø, jetse maṉba mi nø'it riquesa'ajcuy tzajpomo.
Aṉgui'myajø ñø'ityajupø'is nascøspø riquesa'ajcuy va'cø jana myøja'ṉdzøcyaj vyin, ni va'cø jana qui'psyajø que tuminji'n más ityajpa vøj, porque tumin yajpa; sino va'cø qui'psyajø que quenbapø Dios va'cø ndø va'ṉjajmø, más tø itpa vøjø. Je'is tø tzi'pa mumu tiyø mø'chøqui va'cø tø it contento.
Por eso ma'ajtam mi nø'ijtamupø y sajtzi'tam pobreta'mbø. Jetse maṉba mi nø'ijtam como si fuera tumingotcuy ji'n pyeca'ajepø, maṉba mi nø'ijtam vøjta'mbø tiyø aṉne'cupø tzajpomo, ji'n myaṉba yajepø, ji'n ñu'quimø nu'mbapø; ni pønbø'nis ji'n yac yø'imø ni tiyø.
Jesusis ñøjayu: ―O'ca sunba mi ndzøc como Diosis syunbase ta'nemø, mavø, y ma ma'ajpø'pø'vøyø mi mumu ndiyø mi nø ijtupø. Y tumin sajtzi'yaj pobreta'mbø. Jetse maṉba mi ricu'aj tzajpomo. Y minø, mi tø pa'tø.