Y 'yaṉdzoṉ Abraha'mis: “'Yune, jajmutzøc cuando mi ṉguenba'c mi nø'ijtuna'ṉ vøti riquesa'ajcuy, y Lazaro'is oy is toya. Y yøti Lázaro vøjti it yø'qui nø cyasøyu, y mitz nø mi ñdyoya'is jeni.
Vøjti mi ijtam mi mijta'm lo que nø mi ⁿ'yostambapø'is yøti, porque maṉba mi ñdyastame. Vøjti mi ijtam mi mijta'm que yøti mi ⁿvyo'ndambapø'is, porque maṉba mi syictame.
Lástima mijta'm yøti mi ṉgyu'jtambapø'is mi ñdyastamba'csye'ṉomda'm, porque jøsi'jcam maṉba mi ⁿ'yostame. Lástima mijta'm yøti mi syictambapø'is, porque maṉba mi vyø'ndame, maṉba mi ⁿvyejtame jøsi'jcam.
Contento itpa pøn cuando jana vøj itø pero tyonba pasencia'ajcupit, porque cuando tyonba, maṉba gyanatzøc quenguy como si fuera premio. Porque jetse Diosis opø chajmaye que más maṉba vya'ctzi'aṉøyi tumø chocoy syunbapø'is ñe'cø.
Y maṉba myocpø'jay mumu vyitømnø' Diosis. Y ni i ji'ṉ maṉ cya'e, ji'n ma it maya'cuy, y ni i ji'n maṉ vyo'e, ni ji'n maṉ it ni ti toya; porque ijtusena'ṉ, cøjtupømete.