51 Entonces Jesusis ñøjayu: ―¿Ti sunba mijtzi va'cø ndzøc mitzcøtoya? To'tipø'is ñøjayu: ―Maestro, su'ṉbøjtzi va'cø mi ndø yac sø'ṉay ø vindøm.
Syunba va'cø yuschi'yajtøjø calle'omo como møja'ṉombø pøn yuschi'yajpase, y syunba va'cø ñøjay aunque i'is que maestrota'mete.
”Pero mitz ji'n mus mi ñøjandyandøjø maestro, porque tumdi mi Maestrota'm y Cristote lo que Diosis cyø'vejupø; y mumu mijtzi mi ndyøvøta'mete.
Pero u mi ndzøctam je'is chøcyajpase. Porque ndø Janda'is ispa ti'is mi nchøjcapya falta antesti mi ⁿva'cpa ti sunba mi ⁿva'ṉgø.
”Va'ctamø, y mi ñchi'tandøjpa; me'tztamø, y mi mba'jtambati; co'cstam aṉdyuṉ, y mi 'yaṉvajcatyandøjpa.
Jesusis ñøjayaju: ―¿Ti mi sunba va'cø ndzøc mitzcøtoyata'm?
To'tipø'is pyatzpø' vingøspø tucu, tøpte'nu y cyømaṉ Jesús.
Entonces Jesusis ñøjayu: ―¡María! Jet que'najtonvitu'u y ispøjcu o'ca Jesusete y ñøjmay hebreo ote'omo: ―¡Raboni! ―ndø onde'omo ndø nøjandyamba Maestro.
Y jitinømaṉ cyø'cøsi ne'ti møja'aṉ soldado covi'najø'is y 'yocva'cu ñøjay soca: ―¿Ti sunba mi ndø tzajmayø?
Niticøsi u mi myaya'ndamu, sino aunque tipit Dioscøs vactamø ti mi sundamba. Va'ctam ti mi sundamba, y nøjatyam Dios: “Yøscøtoya mi ndzøcpa vøjpø tiyø”.