”Entonces øtz ma'ṉbø ⁿnøjayaj ø aṉna'yom ityajupø: “Mi ñchu'ṉdam øtzcø'mø, mi ndyocotyamupøte. Maṉba mi ṉgojtandøji nunca ji'n tu'yipø juctyøjcomo lo que jutipø juctyøc Diosis vyøjøtzøjcu diablocøtoya y je'is 'yaṉgelescøtoya.
”Después que vø'tøc te'ñchu'ṉba y 'yaṉgojpa aṉdyuṉ, mijta'm ma mi ñchø'tyam a'ṉgomo y ma mi nøjandyame: “Øjtzø mi Ṉgomi, tø aṉvajcatyandøvø yøn aṉdyuṉ”. Y je'tis ma mi 'yaṉdzoṉdame: “Ji'n mi ispøctam ⁿjyujta'mbøt mijtzi”.
Pero yøti mi ṉgomustamba'am Dios, o más vøjø va'cø tø nømø que Diosis mi ṉgyomustamba mijtzi. Entonces ¿ti'ajcuy mi vindu'taṉgue'tpa jic mochipø va'ṉjajmocucyø'mø ji'n musipø'is tø yaj cotzoca? Jic va'ṉjajmocucyø'mø por obligadotimete mi ndzøctambana'ṉ costumbre.
Como tumø no'tze vøjpø tza'ji'ṉ no'tz tzu'nupø ji'n yaje, jetse Diosis 'yote ji'n ma yaje. Como si fuera tza'cøsi it jachø'yupø: “Ndø Comi'is ispøcpa iyø ñe'ta'm”. Y jachø'cye'tu: “Lo que nømyajpapø: Øtz Cristo'is chøṉ ñe', o'ca jetse nømba, tiene que va'cø chac mumu yatzitzoco'yajcuy”.