2 Entonces maṉ poyu'c jut ityajumø Simón Pedro y jic eyapø Jesusis ñøtuṉdøvø lo que syungo'nbapø Jesusis, y María'is ñøjayaju: ―Ñøputyaju'am tzatøjcomo ndø Comi y ji'n ndø mustame jut cyotyaju.
Jesusis isyaj myama y jicji'n te'nupø tyumø'omo jic ñøtuṉdøvø ñe'c Jesusis syuṉgø'nbapø. Entonces Jesusis ñøjay myama: ―Mamay, yøṉ ma tzø'y como mi unese.
Y angelesista'm 'yocva'cyaju ṉøjmayaju: ―Tzamyomo, ¿ticøtoya nø mi ⁿvyo'u? Yomo'is ñøjayaj angeles: ―Porque ñømajṉayaju ø Ṉgomi y ji'nø musi jut cyotyaju.
Entonces Jesusis 'yaṉgøva'cu: ―Tzamyomo, ¿ticøtoya nø mi ⁿvyo'u? ¿I nø mi me'ndzu? Maria'is cyomo'yu que nipi cuidatzøcpa'is y por eso ñøjayu: ―Señor, o'ca mitz nømaṉu, tzajmay jut mi ndzajcu, va'cø øtz nømavø.
Cuando que'najvitu'u, Pedro'is isu que nømna'ṉ myaṉ pya't jic nøtuṉdøvø'is lo que jutipø más syungo'nba Jesusis, y mismo nøtuṉdøvø cuando nø cu'taṉbacyaju'c Jesusis syaya'om ijtu, y oyuna'ṉ 'yaṉgøva'que: “Ø Ṉgomi, ¿is manba mi ñchi'ocuyaj mi enemigocøsi?”