Cuando minba, maṉba yac jamemiñaje ji'n vya'ṉjamoyajepø pøn ti cyojata'm, y jujche va'cø ityajø, y que Diosis maṉba cyastigatzøcyaje cojapa'tyajupø.
Y jetsena'ṉ øtz vi'na, ja itøna'ṉ aṉgui'mocuy, y øtz itpana'ṉ contento jetse. Ji'na'ṉ ø mus o'ca yatzipø ø ṉgui'psocuy. Pero cuando aṉgui'mdøjøjtzi jujche va'cø itø, más yachpo'u ø yandzitzoco'yajcuy y tzi' ø cuenta que maṉba tocoye.
Øtz vi'na ṉgø'o'nøpyana'ṉø Dios, y ⁿyacsutzøcyaj øjtzi vøjta'mbø pøn, y jayatzambana'ṉtzi. Pero Diosis toya'ṉø'yøjtzi porque øtz ji'na'ṉ musi lo que tina'ṉ ndzøcpøjtzi; y ji'na'ṉ va'ṉjajme Jesús.
Entonces como jetse nøm Espiritu Santo, por eso øjtzø mi va'ṉjajmoṉguy tyøvø, tzøctam cuenda u mi nø'ijtam jetsepø qui'psocuy yatzipø; u mi jana va'ṉjamda Dios. O'ca ji'n mi va'ṉjamdame, maṉba mi jajmbø'tam quenbapø Dios.