15 I tokal na mon; na ki ora febri sai nel; i lanta i sirbi elis.
Un dia, oca ku utru jinti di Israel na nteraba un omi, e oja un grupu di moabitas na bin. E bota ki kurpu na koba di Eliseu. Manera ku kurpu kai, i toka na os di Eliseu; vida riba na omi; i lanta, i firma.
Ku ki brasa i tokan na boka, i falan: “Jubi, es toka na bu boka; bu kulpa i tiradu, bu pekadu purdadu.”
e pidil pa i disa elis, nin ki son pa e toka na beiña di si ropa. Tudu kilis ku tokaba nel e fika kuradu.
Jesus sinti garandi pena delis, i toka elis na uju. Ki ora uju yabri ku elis. E pega tras di Jesus.
Jesus yentra na kasa di Pedru, i oja mame di minjer di Pedru ditadu ku febri.
Di tardi e tisi Jesus manga di jinti ku teneba dimoniu. Jesus papia un palabra, i serka dimonius na ki jinti, i kura tudu duentis,
Jesus distindi mon, i tokal, i falal: “N misti; fika limpu!” Na ki ora omi fika kuradu di mpincu.
Un minjer, ku sufri duranti dozi anu di un duensa ku ta fasil pirdi sangi, i ciga tras di Jesus, i toka na ponta di si ropa,
Jesus toka elis na uju, i fala: “Pa i sedu suma ku bo fia.”
Oca ke sai na kasa di juntamentu, e bai pa kasa di Simon ku André. Tiagu ku Jon bai ku elis.
Jesus sinti pena del, i distindi mon, i toka nel, i falal: “N misti. Fika limpu!”
Jesus pegal na mon, i comal, i fala: “Bajuda, lanta.”