Na terseru dia, kontra e staba ku dur forti, dus fiju di Jakó, Simeon ku Levi, ku junta mame ku pape ku Dina, e toma kada kin si spada, e yentra na prasa, nin jinti ka spera, e mata tudu macu.
Deus ku ten tudu puder i na pui ki omi pa i ten miserikordia di bos, pa i disa ki utru bo ermon pa i bin, tudu ku Benjamin. Si ami N pirdi ña fijus, nta N na fika sin fijus!”
Nkargadu fala: “I sta bon. Ka bo ten medu. Bo Deus, Deus di bo pape, i da bos un rikesa na bo sakus. N risibi bo diñeru.” I tisi Simeon fora pa i sta ku elis.
José ka pudiba nguenta dianti di jinti ku staba ku el; i papia risu, i fala: “Abos, bo sai li.” Asin ningin ka fika ku José kontra i mostra si ermons el i kin.
Na tudu se sufrimentu el i sufri; anju, ku sedu el propi, i salba elis. Ku si amor ku si miserikordia i libra elis, i toma elis, i gia elis tudu dias di tempu antigu,