Na si tempu Faraó-Neku, rei di Ejitu, bai pa riu Eufrates pa geria kontra rei di Asiria. Rei Josias bai dal kontrada. Rei di Ejitu ojal, i matal na Mejidu.
N oja utru kusa ne mundu, kuma, premiu i ka di kilis ku ta kuri mas rapidu, nin vitoria i ka pa omis di mas koraẑen. Kumida ka ta bin pa jirus, nin rikesa pa kilis ku ten jitu, nin fabur pa ntindidus, ma tudu ta dipindi di tempu ku sorti.
Ma SIÑOR sta ku mi suma forti gereru; asin ña pirsigiduris tudu na kai, e ka na ngaña. E na fika ku borgoña; kusas ka na kuri elis diritu; e na sta sempri na kunfuson; ku ka na diskisidu.
N na manda buska tudu nasons di norti, tudu ku ña servu Nabukodonosor, rei di Babilonia, N na tisi elis kontra e tera ku si moraduris, ku tudu nasons ku sta na roda. N na dana elis tudu, N pui elis pa e sedu un spantu ku danu ku trosa pa sempri.” Asin ku SIÑOR fala.
E dia i dia di SIÑOR Deus ku ten tudu puder, dia di vingansa, dia di vinga si inimigus. Spada na nguli tok i farta, i na bibi se sangi tok i cami, pabia SIÑOR Deus ku ten tudu puder tene sakrifisiu na tera di norti, lungu di riu Eufrates.
“Abos, fijus di Benjamin, bo kuri, bo kapli di Jerusalen pa salba bo kabesa. Bo toka korneta na Tekoa, bo yalsa sinal di fugu riba di Bet-Akeren, pabia mal na bin di norti, ku garandi kastigu.