Isa yi ziiɗa bey wede gen̰n̰o, yʼa yʼirkiɗe dokki tʼille. Yʼiideʼŋ yi dʼuŋkite lee a edayí, wo yʼa-ti ziipe beezí a tuddí, maŋ yʼa yi tunde, yʼede: «Munɗa ki wolliyo ko?»
Aame an iiney adda ɓoy ki Zayiris maŋ, a ɗoŋ duuru pay Isa yʼan di-tuuge kʼettiyo kʼadda biino me, iide ti yode kane Piyer, Zaŋ, Zak wo meekʼuto ti mekkʼuto ɗaŋŋal.
Piyer yʼan di ruute a ɗuwo an tʼaɗɗe tʼadda ɓoy. An tʼuɗɗe maŋ, yo yʼa-dikke, yʼa iise tondiyo Raa. Saŋ maŋ yʼa-gime edayí kʼume nuune, wo yʼa ruute, yʼede: «Tabita koŋ mi tʼoozoʼŋ.» Maŋ tʼa tʼihina edatú, wo aame ti wulle Piyer maŋ, tʼa-guune.
Ɗerec, ono eŋ an riiŋe ti kaaga adda mattup ki Raa a tukkʼIbirayim, anʼde: «Kee nʼa ki ti kʼize mugiye kʼita ɗuwo adda siiɗiyagi ɓaadaŋ.» Ibirayim geŋ yoŋ meegiŋ a ɗaana Raa, kono yi ziipe addí a yode wede ɗoŋ unto yʼan dʼeliyo lekkiyo, wo munɗa wede umbo toŋ yi rootiyo i-tʼisiyo.