Kategorija
67 Biblijos eilutės apie širdį
Širdis... Biblijoje, Patarlių knygoje, rašoma, kad turime ją saugoti labiau už viską, nes iš jos teka gyvenimas. Žinau, kartais ji tokia apgaulinga, bet jei leisiu Dievui ją valdyti, nepasiduosiu savo silpnybėms ir blogiems troškimams. Verčiau prašysiu Šventosios Dvasios vedimo, kad gyvenčiau tiesoje ir patikčiau Dievui.
Jis nori gyventi mano širdyje, bet juk žinau – Jis neapsigyvena chaose ir maište. Jis ieško nuolankumo, troškimo Jo artumo. Todėl kiekvieną rytą noriu prisipildyti Jo žodžio, kad mano lūpos kalbėtų palaiminimą, o ne prakeiksmą.
Juk svarbiausia ne išorė, o kas slypi manyje. Noriu būti tikras, nes tie, kurių širdys tyros, išvys Dievą. Aleliuja!
Viešpats tarė Samueliui: „Nežiūrėk į jo išvaizdą nei į jo ūgį, nes Aš jį atmečiau. Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį.“
Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš mirusiųjų, būsi išgelbėtas.
Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis.Žiūrėk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju!
Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.
Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.
Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras?Aš, Viešpats, ištiriu širdį, išbandau inkstus ir atlyginu kiekvienam pagal jo kelius ir jo darbų vaisius.“
Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.“
Tepatinka Tau mano lūpų žodžiai ir mintys mano širdies, Viešpatie, mano stiprybe, mano Atpirkėjau!
Pašalink apmaudą iš savo širdies, atitolink pikta nuo savo kūno, nes vaikystė ir jaunystė yra tuštybė.
O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.
Ir nesitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo savo širdies lobyno iškelia bloga. Jo lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis.“
Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų. Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, dvejojantys.
Bet Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo.
Šventu laikykite Viešpatį Dievą savo širdyse, visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai,
Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir tau padėsiu, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine.“
Pašalinęs jį, Jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį liudydamas pasakė: „Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus.“
Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus.Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus.
kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje,
Palaimintas žmogus, kuris nuolat prisibijo, o kas užkietina savo širdį, pateks į nelaimę.
Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi.
Tas atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo artimą kaip save patį.“
Viešpats tarė: „Kadangi ši tauta artinasi prie manęs savo burna ir pagerbia mane savo lūpomis, bet jų širdis yra toli nuo manęs ir jie mokosi bijoti manęs, klausydami žmonių priesakų,
Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta.
Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne liūdėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.
bet paslėptas širdies žmogus: nenykstanti, romi ir taikinga dvasia, kuri labai brangi Dievo akyse.
artinkimės su tyra širdimi ir giliu, užtikrintu tikėjimu, apšlakstymu apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!
Tebūna jūsų širdys tobulos prieš Viešpatį, mūsų Dievą, kad jūs gyventumėte pagal Jo nuostatus ir vykdytumėte Jo įsakymus.“
Aš duosiu jiems širdį, kuri pažins mane, jog Aš esu Viešpats. Jie bus mano tauta, o Aš būsiu jų Dievas, nes jie visa širdimi grįš pas mane.
Ir meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu įžvalgumu,kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas tobuliau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto Kristaus dieną,
Aš duosiu jums naują širdį ir įdėsiu jums naują dvasią. Aš išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu kūno širdį.
Aš, Viešpats, ištiriu širdį, išbandau inkstus ir atlyginu kiekvienam pagal jo kelius ir jo darbų vaisius.“
Aš duosiu jiems vieną širdį ir įdėsiu jiems naują dvasią. Aš išimsiu iš jų kūno akmeninę širdį ir duosiu jiems minkštą širdį.
Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus.
Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.
Deja, savo užkietėjimu bei neatgailaujančia širdimi tu pats sau kaupi rūstybę Dievo rūstybės ir Jo teisingo teismo apreiškimo dienai.
Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.