Kategorija
63 Biblijos eilutės apie Jeruzalę
Jeruzalė man, kaip ir Dievui, mūsų Tėvui, yra ypatingai svarbi vieta Jėzaus tarnystėje. Naujajame Testamente rašoma, kad būtent į Jeruzalę Jėzus buvo atneštas dar kūdikiu, kad būtų pristatytas Šventykloje.
Todėl turime melstis už šią palaimintąją žemę, kaip sakoma Dievo žodyje: „Melskitės už Jeruzalės ramybę! Tegul tiems, kurie ją myli, gerai sekasi!“ (Psalmių 122:6). Labai svarbu, kad mes, kaip Dievo vaikai, melstumėmės už Jeruzalę, prašydami Jėzaus gailestingumo šiam miestui ir kad Jo valia ten būtų įvykdyta.
Meldžiuosi, kad Jis atvertų dvasines akis, kad Jeruzalės gyventojai atsigręžtų į Dievą visa širdimi ir kiekvienas iš jų išpažintų, kad Kristus yra Viešpats. Kad suprastų, jog Jėzus prisiėmė jų nuodėmių bausmę ir kad jie gali būti išgelbėti per Jo auką ant kryžiaus.
Tegul Dievo meilė Jeruzalei užpildo ir mūsų širdis kiekvieną kartą, kai meldžiamės už ją.
Aš netylėsiu dėl Siono ir nenurimsiu dėl Jeruzalės, kol pasirodys jų teisumas lyg ryto aušra ir išgelbėjimas lyg degantis žibintas.
„Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!
Didis yra Viešpats ir labai girtinas mūsų Dievo mieste, savo šventajame kalne.Gražiai iškilęs, visos žemės džiaugsmas yra Siono kalnas šiaurės pusėje, didžiojo Karaliaus miestas.
Jeruzale, ant tavo sienų Aš pastatysiu sargus; jie niekada – nei dieną, nei naktį – nenurims. Jūs, kurie minite Viešpaties vardą, netylėkite,neduokite Jam poilsio, kol Jis atstatys Jeruzalę ir jos šlovę žemėje.
Koks vienišas miestas, kuris pirma buvo pilnas žmonių! Jis buvo garsus tarp tautų, o dabar lyg našlė. Buvo lyg kunigaikštienė, o dabar lyg vergė.
„Aš padarysiu Jeruzalę svaiginančia taure visoms aplinkinėms tautoms, kai jos bus apgulusios Judą ir Jeruzalę.Tą dieną Jeruzalę padarysiu sunkiu akmeniu visiems žmonėms. Visos tautos, norinčios jį pakelti, susižeis. Visos žemės tautos susirinks prieš ją.“
Tada jiems tariau: „Jūs matote, kokiame varge esame; Jeruzalė apleista ir jos vartai sudeginti. Atstatykime Jeruzalės sienas, kad nebūtume pažeminti.“
Tie, kurie liks iš kariavusiųjų prieš Jeruzalę, kas metai eis pagarbinti Karalių, kareivijų Viešpatį, ir švęsti Palapinių šventę.
Bet Aš išsirinkau Jeruzalę, kad mano vardas būtų joje, ir Dovydą, kad valdytų mano tautą Izraelį.“
bet vieną giminę jam paliksiu dėl savo tarno Dovydo ir Jeruzalės miesto, kurį išsirinkau iš visų Izraelio giminių.
Pabusk, pabusk, apsirenk stiprybe, Sione! Jeruzale, šventasis mieste, apsirenk savo gražius drabužius! Į tave nebeįeis nei neapipjaustytas, nei nešvarus.
Dieve, parodyk savo galybę, įtvirtink, Dieve, tai, ką padarei mūsų labui!Jeruzalėje yra Tavo šventykla, karaliai ten dovanas Tau neš.
Jeigu, Jeruzale, tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane!Tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei tavęs neatsiminčiau, jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale!
Pabusk, pabusk, apsirenk stiprybe, Sione! Jeruzale, šventasis mieste, apsirenk savo gražius drabužius! Į tave nebeįeis nei neapipjaustytas, nei nešvarus.Jeruzale, kelkis, nusikratyk dulkes, atsirišk nuo kaklo pančius, belaisve Siono dukra!
Linksmai džiūgauk, Siono dukra! Šauk, Jeruzalės dukra! Tavo karalius ateina pas tave. Jis teisus ir atneša išgelbėjimą, nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asilės jauniklio.Aš sunaikinsiu Efraimo kovos vežimus ir Jeruzalės žirgus, jos kovos lanką sulaužysiu. Jis skelbs taiką pagonims ir viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės pakraščių.
Skelbk tai, sakydamas: „Taip sako kareivijų Viešpats: „Mano miestai bus perpildyti gėrybių. Viešpats paguos Sioną, vėl išsirinks Jeruzalę.“
Mėnulis paraus ir saulė susigės, nes kareivijų Viešpats šlovingai viešpataus Siono kalne, Jeruzalėje ir savo vyresniųjų akivaizdoje.
Siekite gerovės miestui, į kurį jus ištrėmiau, melskitės už jį, nes jo gerovė bus ir jūsų gerovė.
Taip sako Viešpats: „Aš užliesiu ją ramybe kaip upe, tautų lobiai plauks į ją kaip neišsenkanti srovė. Jūs būsite kaip kūdikiai maitinami, ant rankų nešiojami ir supami ant jos kelių.
Kalbėkite paguodą Jeruzalei, praneškite jai, kad jos kovos pasibaigė, nusikaltimas atleistas. Ji gavo iš Viešpaties dvigubai už savo nuodėmes.“
„Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris gyvena Sione, savo šventame kalne. Jeruzalė bus šventa, svetimieji nebemindžios jos.
Jūs džiaugsitės ir džiūgausite amžinai tuo, ką Aš sukursiu, nes Jeruzalę sukursiu džiūgauti ir jos žmones džiaugsmui.Aš gėrėsiuosi Jeruzale ir džiaugsiuosi savo tauta; nebesigirdės joje verksmo nei dejonių.
Ir aš, Jonas, išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo aprengta kaip nuotaka, išpuošta savo sužadėtiniui.
Tuo laiku Judas bus išgelbėtas ir Jeruzalė gyvens saugiai. Ji bus vadinama: „Viešpats – mūsų teisumas.“
Kas iš jūsų yra iš Jo tautos – jo Dievas tebūna su juo, – tegrįžta jis į Jeruzalę, kuri yra Jude, ir tegul stato Viešpaties, Izraelio Dievo, kuris yra Jeruzalėje, namus.
Jo sūnui duosiu vieną giminę, kad visą laiką mano tarno Dovydo žiburys būtų priešais mane Jeruzalėje, kurią išsirinkau savo vardui.
Džiūgauk ir būk linksma, Siono dukra, nes Aš ateinu ir gyvensiu tarp jūsų, – sako Viešpats. –
Kaip paukščiai skraido, taip kareivijų Viešpats gins Jeruzalę; gins, išlaisvins ir išgelbės.“
Bet jei manęs neklausysite, nešvęsite šabo, nešite naštas pro Jeruzalės vartus šabo dieną, tai Aš uždegsiu ugnį Jeruzalės vartuose, ji sunaikins Jeruzalės rūmus ir nebus užgesinta.“
Išlikęs Sione ir gyvenąs Jeruzalėje bus vadinamas šventu – kiekvienas, kuris bus įrašytas gyventi Jeruzalėje.Kai Viešpats nuplaus Siono dukters nešvarą ir išvalys Jeruzalės kraują teismo ir ugnies dvasia,
Tautos kunigaikščiai gyveno Jeruzalėje, o kiti metė burtą, kad vienas dešimtadalis gyventų Jeruzalėje, šventajame mieste, o devyni dešimtadaliai liktų gyventi kituose miestuose.Tauta palaimino kiekvieną, kuris savanoriškai sutiko apsigyventi Jeruzalėje.
Viešpatie, dėl Tavo teisumo, meldžiu, tenusigręžia Tavo rūstybė ir įtūžis nuo Jeruzalės, Tavo šventojo kalno. Nes dėl mūsų nuodėmių ir mūsų tėvų nedorybių Jeruzalė ir Tavo tauta tapo panieka visiems, aplink mus gyvenantiems.
Šitas miestas pykdė ir rūstino mane nuo pat jo įkūrimo dienos. Aš nusprendžiau jį pašalinti iš savo akivaizdos
Daug tautų ateis ir sakys: „Ateikite, eikime visi į Viešpaties kalną ir į Jokūbo Dievo namus, kad Jis mus mokytų savo kelių ir mes vaikščiotume Jo takais!“ Iš Siono išeis įstatymas, o Viešpaties žodis – iš Jeruzalės.
Daug tautų ateis ir sakys: „Eikime prie Viešpaties kalno, į Jokūbo Dievo namus, kad Jis mokytų mus savo kelių ir mes vaikščiotume Jo takais.“ Nes iš Siono išeis įstatymas, o Viešpaties žodis – iš Jeruzalės.
Iš Jeruzalės išeis išlikusieji, iš Siono kalno išgelbėtieji. Viešpaties uolumas tai padarys!
Tada kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas. Siono kalne ir Jeruzalėje bus išgelbėjimas, kaip Viešpats sakė, ir likučiui, kurį Jis pašauks.“
Taip sako Viešpats: „Aš atstatysiu Jokūbo palapines ir pasigailėsiu jo gyvenviečių. Miestas bus atstatytas ant savo kalvos, ir rūmai stovės įprastoje vietoje.
ir sakyk: „Taip kalba Viešpats Dievas Jeruzalei: „Tu esi kilusi ir gimusi iš Kanaano krašto. Tavo tėvas buvo amoritas, o motina – hetitė.
Nugalėtoją Aš padarysiu ramsčiu savo Dievo šventykloje, ir jis jau nebeišeis laukan; užrašysiu ant jo savo Dievo vardą ir vardą savo Dievo miesto, naujosios Jeruzalės, nužengiančios iš dangaus nuo mano Dievo, ir savo naująjį vardą.“
Linksmai džiūgauk, Siono dukra! Šauk, Jeruzalės dukra! Tavo karalius ateina pas tave. Jis teisus ir atneša išgelbėjimą, nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asilės jauniklio.
„Aš padarysiu Jeruzalę akmenų krūva, šakalų lindyne ir Judo miestus paversiu negyvenama dykuma.“
Ateina dienos, kai Viešpaties miestas bus atstatytas nuo Hananelio bokšto iki Kampinių vartųir toliau eis tiesiai į Garebo kalną, paskui pasuks į Goją.Visas lavonų ir aukų pelenų slėnis bei visi laukai iki Kidrono upelio ir Žirgų vartų kampo rytuose bus šventa vieta Viešpačiui. Ji nebebus griaunama ir ardoma per amžius“, – sako Viešpats.
Jis patvirtina savo tarno žodį ir įvykdo savo pasiuntinio pranešimą. Jis sako Jeruzalei: „Tu būsi apgyvendinta“, ir Judo miestams: „Jūs būsite atstatyti; Aš prikelsiu jų griuvėsius.“
ir gręšis į Tave visa savo širdimi bei visa savo siela priešų šalyje, į kurią jie buvo išvesti, ir melsis Tau, atsigręžę į šalį, kurią davei jų tėvams, į miestą, kurį išsirinkai, ir į namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui,
pirmaisiais karaliavimo metais aš, Danielius, pagal knygas supratau metų skaičių, apie kurį Viešpaties žodis buvo duotas pranašui Jeremijui, – kad Jeruzalė bus apleista septyniasdešimt metų.
Gražiai iškilęs, visos žemės džiaugsmas yra Siono kalnas šiaurės pusėje, didžiojo Karaliaus miestas.
Tačiau dėl Dovydo Viešpats, jo Dievas, davė jam žiburį Jeruzalėje, pakeldamas jo sūnų po jo ir įtvirtindamas Jeruzalę.
Taip sako Viešpats: „Aš sugrįžau į Sioną ir gyvensiu Jeruzalėje. Jeruzalė bus vadinama tiesos miestu, o kareivijų Viešpaties kalnas – šventu kalnu.“
Aš atstatysiu tavo sveikatą, išgydysiu tavo žaizdas, – sako Viešpats. – Atstumtuoju vadino tave, sakydami: „Tai Sionas, kuriuo niekas nesirūpina.“
Tuomet Jeruzalę vadins Viešpaties sostu ir į ją susirinks visos tautos dėl Viešpaties vardo Jeruzalėje. Jie nebegyvens pagal savo piktos širdies sumanymus.
ir, pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas.
Jų bus kaip avių, skirtų aukoti Jeruzalėje šventės metu. Sugriauti miestai bus pilni žmonių, ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats.“