Tėvų žodžiai turi milžinišką galią vaikų gyvenimuose. Jie gali pakylėti arba sugniuždyti, nulemti jų ateitį. Todėl labai svarbu apgalvoti, ką sakome, nes savo žodžiais galime paveikti vaikų likimą.
Skirdami laiko vaikų auklėjimui, patardami jiems, statome tvirtą pamatą jų ateičiai, grindžiamą Kristumi ir Jo žodžiu. Taip galime būti tikri, kad jie nenuklys nuo tiesos, nes Šventoji Dvasia nuolat jiems primins mūsų pamokymus.
Deja, skaudūs žodžiai taip pat įsimena ilgam, ir velnias pasirūpins, kad jų nepamirštume. Todėl prašykime Šventosios Dvasios vadovavimo ir išminties, kaip patarti vaikams, kad jie sektų Dievo keliais.
Kasdienis dėmesys ir laikas, skirtas vaikams patarti, niekada nebus veltui. Pamatysime savo žodžių vaisių, kaip jie pritaikys mūsų pamokymus įvairiose situacijose.
Svarbu ir toliau vesti vaikus į išgelbėjimą, pasitikint, kad Dievas per juos bus pašlovintas. Meldžiu Tėvą, kad apvalytų mano žodžius ir suteiktų man gebėjimo kalbėti pagal Jo širdį ir meilę, pridengiant mano klaidas ir trūkumus.
Dievas moko vaikus klausyti tėvų pamokymų, kad įgytų išminties[1]. Todėl būtina ieškoti Dievo išminties Jo žodyje, kad galėtume teisingai patarti ir vesti savo vaikus.
Saliamono patarlės. Išmintingas sūnus – džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus – skausmas motinai.
Jau mūsų kūno tėvai mus griežtai auklėjo, ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume?
Gerbk savo tėvą ir motiną, kaip Viešpats, tavo Dievas, įsakė, kad ilgai gyventum ir tau gerai sektųsi žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda.
Šitie žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, tepasilieka tavo širdyje;mokyk jų savo vaikus ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas.
Aš paskelbsiu nutarimą, kurį Viešpats man pasakė: „Tu – mano Sūnus, šiandien Tave pagimdžiau.
Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje.
Kai esate drausminami, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja?
Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas,nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi.
ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, neįeisite į Dangaus karalystę.
Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis.Šitie žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, tepasilieka tavo širdyje;mokyk jų savo vaikus ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas.
Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač savo namiškiais, tas yra išsižadėjęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!
Štai Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisius – Jo atlyginimas.Kaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės sūnūs.Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę! Jie nebus sugėdinti, bet kalbės vartuose su priešu.
Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneša taikingų teisumo vaisių auklėtiniams.
geras savo namų šeimininkas, turintis klusnius ir tikrai dorus vaikus.Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, kaipgi jis pasirūpins Dievo bažnyčia?
Nepalik vaiko nenubausto, nes jei suduosi jam rykšte, jis nemirs.Tu nubausi jį rykšte ir išgelbėsi jo sielą nuo pragaro.
Mokykite jų savo vaikus, kalbėkite apie juos, sėdėdami namuose, eidami keliu, guldami ir keldamiesi.
Bet Jėzus tarė: „Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra Dangaus karalystė.“
Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo tėvų, nes tai teisinga.„Gerbk savo tėvą ir motiną“ – tai pirmasis įsakymas su pažadu:„kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje.“
Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.
Vaikai, klausykite tėvo pamokymo. Būkite atidūs, kad įgytumėte supratimo.Aš duodu jums gerą mokymą, neapleiskite mano įstatymo.
Ir nesitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
ganykite pas jus esančią Dievo kaimenę, prižiūrėdami ją ne iš prievartos, bet noriai, ne dėl nešvaraus pelno, bet uoliai,ne kaip viešpataujantys jums patikėtiems, bet būdami pavyzdžiu kaimenei.
kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir Jam tobulai patiktumėte, nešdami gerų darbų vaisių ir augdami Dievo pažinimu;
Aš vis prisimenu tavo neveidmainišką tikėjimą, kuris pirma gyveno tavo senelėje Loidėje, tavo motinoje Eunikėje ir, esu įsitikinęs, gyvena ir tavyje.
Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu,kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą.
Tu nuo vaikystės žinai šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą Kristumi Jėzumi.
Jis ganys savo bandą kaip piemuo, surankios avinėlius, juos neš prie krūtinės, o avis su jaunikliais vedžios švelniai.
Buvau jaunas ir pasenau, tačiau nemačiau, kad teisusis būtų užmirštas ir jo vaikai elgetautų.
Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylima, giriama, – apie visa, kas dora ir šlovinga.