Galvoju, kad apsivalymas – tai kelias atgal pas Dievą, kai nusikratau visko, kas mane nuo Jo atitolina. Tai tarsi grįžimas į tą ryšį, kurį Jis man siūlo.
Šventasis Raštas kalba apie šventumą, apie gyvenimą pagal Dievo principus. Juk Jis pats yra šventas ir teisingas, ir kviečia mus būti tokius pat. Todėl man svarbu kasdien artintis prie Jėzaus, leisti Jo aukai mane apvalyti.
Tikrasis apsivalymas, manau, prasideda viduje, širdyje. Jėzus kviečia pažvelgti į save, į savo giliausius troškimus ir motyvus. Leisti Šventajai Dvasiai apvalyti mintis ir jausmus.
Apsivalymas – tai nuolatinis procesas. Kiekvieną dieną susiduriu su iššūkiais, pagundomis, kurios gali pakenkti mano santykiui su Dievu. Todėl man svarbu nuolat siekti tyrumo, atgailauti ir pasitikėti Dievo malone bei atleidimu, kurį Jis siūlo per Jėzų.
Apsivalyme atrandu laisvę. Atsikračius nuodėmės pančių ir blogų sprendimų, galiu būti arčiau Dievo, giliau su Juo bendrauti. Tai tarsi naujas etapas mano kelyje su Kūrėju.
Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų. Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, dvejojantys.
tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip auką be dėmės Dievui, apvalys jūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad tarnautumėte gyvajam Dievui.
Apšlakstyk mane yzopu, kad būčiau švarus. Nuplauk mane, kad būčiau baltesnis už sniegą.
Taigi, mylimieji, turėdami tokius pažadus, apsivalykime nuo visos kūno ir dvasios nešvaros, dievobaimingai tobulindami šventumą.
Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo beribio gerumo panaikink mano kaltes.Visai nuplauk mano kaltę ir apvalyk mano nuodėmes.
Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.
Nusiplaukite, apsivalykite; pašalinkite savo piktus darbus iš mano akių, liaukitės darę pikta!
Tada ateikite ir kartu pasvarstysime, – sako Viešpats. – Nors jūsų nuodėmės būtų skaisčiai raudonos, taps baltos kaip sniegas; nors būtų raudonos kaip purpuras, tapskaip vilna.
Mylimieji, dabar mes esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra.Kiekvienas, kas turi Jame tokią viltį, skaistina pats save, nes ir Jis yra skaistus.
Aš apšlakstysiu jus švariu vandeniu, ir jūs tapsite švarūs. Apvalysiu jus nuo netyrumo ir stabų.Aš duosiu jums naują širdį ir įdėsiu jums naują dvasią. Aš išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu kūno širdį.
Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visų nedorybių ir nuskaistintų sau ypatingą tautą, uolią geriems darbams.
Jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus pamilo Bažnyčią ir atidavė už ją save,kad pašventintų ją, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu,
Daugelis bus apvalyti, išbalinti ir išmėginti, bet nedorėliai elgsis nedorai ir to nesupras, o išmintingieji supras.
Tad ko lauki? Kelkis, pasikrikštyk ir nusiplauk nuodėmes, šaukdamasis Viešpaties vardo!“
Nuskaidrinę savo sielas klusnumu tiesai per Dvasią dėl neveidmainiškos brolių meilės, karštai, iš tyros širdies mylėkite vieni kitus.
Ir mus dabar gelbsti tų įvykių vaizdinys – krikštas. Jis nėra kūno nešvaros nuplovimas, bet grynos sąžinės atsakas Dievui per prisikėlimą Jėzaus Kristaus,
Jis, Dievo šlovės spindesys ir Jo esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis savo jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse,
Kai kurie iš jūsų buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia.
„Dabar pašalinkite svetimusdievus iš savo tarpo ir palenkite savo širdį prie Viešpaties, Izraelio Dievo.“
Kas kops į Viešpaties kalną? Kas atsistos Jo šventoje vietoje?Tas, kas turi švarias rankas ir tyrą širdį, kuris nenukreipė savo sielos į tuštybes ir neteisingai neprisiekė.
O kam jų trūksta, tas aklas ir trumparegis, užmiršęs, kad yra apvalytas nuo savo senųjų nuodėmių.
Vienas serafas atskrido prie manęs. Jis laikė rankoje žėruojančią anglį, kurią buvo pasiėmęs replėmis nuo aukuro.Jis palietė ja mano lūpas ir tarė: „Štai ji palietė tavo lūpas, tavo kaltė panaikinta, nuodėmė apvalyta!“
Todėl dangiškųjų dalykų atvaizdai turėjo būti šitaip apvalomi, o patys dangaus dalykai – geresnėmis aukomis negu šitos.
Todėl aš prašau jus, broliai, dėl Dievo gailestingumo savo kūnus aukoti kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, – tai jūsų sąmoninga tarnystė.Ir nesitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
Aš apšlakstysiu jus švariu vandeniu, ir jūs tapsite švarūs. Apvalysiu jus nuo netyrumo ir stabų.
Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis.Žiūrėk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju!
artinkimės su tyra širdimi ir giliu, užtikrintu tikėjimu, apšlakstymu apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!
nuplausiu jų nuodėmes, kuriomis jie man nusidėjo, ir atleisiu nusikaltimus, kuriais jie man nusikalto.
Aš išgelbėsiu jus nuo visų jūsų netyrumų, laiminsiu jūsų laukų derlių ir nebesiųsiu jums bado.
Jis ateis kaip sidabro lydytojas ir apvalys Levio palikuonis, išgrynins juos kaip auksą ir sidabrą, kad jie aukotų Viešpačiui teisumo auką.
Ta diena bus jūsų sutaikinimo ir apsivalymo diena nuo visų nuodėmių Viešpaties akivaizdoje.
Tą dieną atsivers šaltinis Dovydo namų ir Jeruzalės gyventojų nuodėmėms ir nešvarai nuplauti.
O jūs esate „išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytieji žmonės, kad skelbtumėte dorybes“ To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.
Aš jus krikštiju vandeniu atgailai, bet Tas, kuris ateina po manęs, – galingesnis už mane, aš nevertas net Jo sandalų nuauti. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi.
Jeigu kas apsivalys nuo minėtų dalykų, bus indas, skirtas garbei, pašventintas, tinkamas Šeimininkui, pasiruošęs kiekvienam geram darbui.
Meilėje nėra baimės, nes tobula meilė išveja baimę. Baimė numato bausmę, ir kas bijo, to meilė dar netobula.
„Padirbdinsi varinę praustuvę su stovu ir ją pastatysi tarp Susitikimo palapinės ir aukuro.Aaronas ir jo sūnūs mazgos joje savo rankas ir kojas.Eidami į Susitikimo palapinę, jie nusimazgos vandeniu, kad nenumirtų, taip pat eidami prie aukuro aukoti deginamosios aukos Viešpačiui.Jie mazgos savo rankas ir kojas, kad nemirtų. Tai yra amžinas nuostatas Aaronui ir jo palikuonims per visas kartas.“
Septintą dieną jis nusiskus galvos plaukus, barzdą ir antakius, dar kartą išplaus drabužius ir nusiplaus kūną.
Taip sako Viešpats Dievas: „Kai Aš jus apvalysiu nuo visų nusikaltimų, apgyvendinsiu miestus ir atstatysiu, kas sugriauta,
Kai Viešpats nuplaus Siono dukters nešvarą ir išvalys Jeruzalės kraują teismo ir ugnies dvasia,
ir nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo Liudytojo, mirusiųjų Pirmagimio, žemės karalių Valdovo. Tam, kuris pamilo mus ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes,
Todėl išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauju maišymu. Jūs juk esate nerauginti, nes jau paskerstas mūsų Paschos Avinėlis, Kristus.
Aš esu Viešpats, jūsų Dievas; būkite šventi, nes Aš esu šventas. Nesusitepkite jokiu ropliu, kuris kruta ant žemės.
Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs.Bet Dievas tikrai išklausė, Jis priėmė manąją maldą.
Taip pat pagal įstatymą beveik viskas apvaloma krauju, ir be kraujo praliejimo nėra atleidimo.
Petras atsiliepė: „Tu neplausi man kojų per amžius!“ Jėzus jam atsakė: „Jei nenuplausiu tavęs, neturėsi dalies su manimi.“Simonas Petras jam sako: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!“Jėzus jam atsako: „Kas nupraustas, tam reikia tik kojas nusiplauti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, bet ne visi.“
Ir štai priėjo raupsuotasis ir, pagarbinęs Jį, sakė: „Viešpatie, jei nori, Tu gali mane padaryti švarų.“Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir tuojau raupsai išnyko.
Dėl tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams.
o Jis tarė Mozei: „Eik pas žmones ir pašventink juos šiandien ir rytoj. Teišsiskalbia jie drabužius
Aš jam atsakiau: „Viešpatie, tu žinai.“ Ir jis man tarė: „Jie atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbalino Avinėlio krauju.
Tyras ir nesuteptas pamaldumas prieš Dievą ir Tėvą yra lankyti našlaičius bei našles jų sielvarte ir saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu.
žinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir mes daugiau nevergautume nuodėmei.Juk kas miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės.
Pats ramybės Dievas visiškai jus tepašventina ir teišlaiko sveiką bei nepeiktiną jūsų dvasią, sielą ir kūną mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimui.
Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę.
Kūno gyvybė yra kraujyje; Aš jums jį daviau, kad juo ant aukuro atliktumėte sutaikinimą už savo sielas, nes kraujas sutaikina sielą.
Eliziejus pasiuntė savo tarną, kad Naamanui pasakytų: „Eik ir apsiplauk septynis kartus Jordane, tavo kūnas atsinaujins ir bus švarus.“
Angelas sakė stovintiems prie jo: „Nuvilkite nuo jo nešvarius drabužius!“ O jam jis tarė: „Štai aš pašalinau tavo kaltę, dabar aprengiu tave puošniais rūbais!“
Kas pastebi savo klaidas? Nuvalyk nuo manęs man nežinomas kaltes.Savo tarną apsaugok nuo akiplėšiškumo, kad nuodėmės manęs nepavergtų. Tada būsiu doras ir išvengsiu didelių nuodėmių.
Tarp Susitikimo palapinės ir aukuro pastatė praustuvę ir į ją pripylė vandens.Mozė, Aaronas ir jo sūnūs plaudavosi joje rankas ir kojas,prieš eidami į Susitikimo palapinę ir prieš artindamiesi prie aukuro, kaip Viešpats įsakė Mozei.
ir pašlakstydamas aukurą krauju septynis kartus. Taip jį apvalys nuo izraelitų nešvarumo ir pašventins.
Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.
Pasilikite manyje, ir Aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, – taip ir jūs, jei nepasiliksite manyje.
Esu tikras, kad Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos.
Bet dabar jūs visa tai nusivilkite: rūstybę, nirtulį, nelabumą, pyktį, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų.Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbaisir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas pažinimu pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė.
Jeigu jaučių bei ožių kraujas ir telyčios pelenai per apšlakstymą pašventina susitepusius, kad kūnas būtų švarus,tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip auką be dėmės Dievui, apvalys jūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad tarnautumėte gyvajam Dievui.
tesustiprina jūsų širdis ir padaro nepeiktinas šventumu prieš Dievą, mūsų Tėvą, Viešpaties Jėzaus Kristaus ir visų Jo šventųjų atėjimo metu.
turiu būti pagonims Kristaus Jėzaus tarnas kunigiškoje Dievo Evangelijos tarnystėje, kad pagonių auka taptų priimtina, Šventosios Dvasios pašventinta.
Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesivaldymo.Aklasis fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės ir dubens vidų, kad būtų švari ir išorė!
Savo nuodėmę Tau išpažinau ir savo kaltės neslėpiau. Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus Viešpačiui.“ Tada atleidai man kaltę.
Jis yra Tas, kuris atėjo per vandenį ir kraują, – Jėzus Kristus; ne vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai liudija, nes Dvasia yra tiesa.
Drauge Jis davė mums be galo didžius bei brangius pažadus, kad per juos taptume dieviškosios prigimties dalininkais, ištrūkę iš sugedimo, kuris sklinda pasaulyje geiduliais.
„Palaiminti, kurie vykdo Jo įsakymus, kad įgytų teisę į gyvenimo medį ir galėtų įžengti pro vartus į miestą.
O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, turite kaip vaisių šventumą ir kaip baigtį – amžinąjį gyvenimą.
Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo beribio gerumo panaikink mano kaltes.
mus išrinkdamas Jame prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nekalti meile Jo akivaizdoje.
Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.
Jūs privalote būti man šventi, nes Aš esu šventas Viešpats. Aš jus išskyriau iš kitų tautų, kad būtumėte mano.
Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nuodėmių?
Traukitės, traukitės! Išeikite iš ten! Nelieskite nieko sutepto. Išeikite iš jų būrio, apsivalykite, Viešpaties indų nešėjai!
kuris išlaisvino mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę.Jame mes turime atpirkimą Jo krauju ir nuodėmių atleidimą.
Juk kadaise buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Elkitės kaip šviesos vaikai, –
kad būtumėte nepeiktini, nekalti ir nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje žmonių kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje.
Jėzus jam atsako: „Kas nupraustas, tam reikia tik kojas nusiplauti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, bet ne visi.“
Todėl ir mes be paliovos dėkojame Dievui, kad, priėmę Dievo žodį, kurį girdėjote iš mūsų, priėmėte jį ne kaip žmonių žodį, bet, kas jis iš tikrųjų yra, – kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse, tikinčiuosiuose.
Todėl atsiduokite Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų. Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, dvejojantys.