Kategorija
105 Biblijos eilutės apie La Plata
Kartais jaučiuosi prislėgtas dėl įvairių situacijų, ypač susijusių su finansais. Juk gyvename pasaulyje, kur pinigai būtini, kad patenkintume pagrindinius poreikius. Tačiau kaip Dievo vaikas, galiu patikėti Jam visus savo rūpesčius, net ir finansinius, nes tik Jo žodyje randu atsakymus, kurių man reikia.
Meldžiuosi, kad Dievo žodis apšviestų mano kelią ir būtų žibintas mano kojoms. Juk Jis yra mano prieglauda ir stiprybė, greita pagalba varge. Todėl nebijau, net jei žemė drebėtų ir kalnai subyrėtų į jūros dugną (Ps 46, 2-3).
Auksui, sidabrui, variui ir geležiai nėra skaičiaus. Imkis darbo, ir Viešpats bus su tavimi.“
Mano vaisius yra brangesnis už gryną auksą, ir pelno iš manęs – daugiau negu iš rinktinio sidabro.
padengtas sidabrine skarda, atgabenta iš Taršišo ir Ufazo. Jis yra amatininko ir auksakalio dirbinys, apvilktas violetiniu ir purpuriniu drabužiu. Jie visi yra menininkų dirbiniai.
O Sarai jis pasakė: „Aš daviau tavo broliui tūkstantį sidabrinių. Tebūna tai įrodymas visiems, kurie yra su tavimi, ir kitiems, kad esi nekalta.“
Jie išmes savo auksą ir sidabrą, nes auksas ir sidabras neišgelbės jų Viešpaties rūstybės dieną. Jie nepatenkins savo sielų ir nepasisotins, nes tai tapo jų suklupimo akmeniu.
Ir tą trečdalį vesiu per ugnį; valysiu juos kaip sidabrą ir išgryninsiu kaip auksą. Jie šauksis mano vardo, ir Aš juos išklausysiu. Aš sakysiu: „Tai mano tauta“, o jie atsakys: „Viešpats yra mūsų Dievas.“
„Paklausyk manęs, viešpatie! Tas žemės sklypas vertas keturių šimtų šekelių sidabro. Ką tai reiškia man ar tau? Palaidok savo mirusiąją.“Abraomas sutiko su Efronu. Pirklių naudojamais pinigais jis atsvėrė Efronui keturis šimtus šekelių sidabro, kurį šis, hetitams girdint, minėjo.
Viešpats labai palaimino mano valdovą: jis tapo didžiu. Jis jam davė avių ir galvijų, sidabro ir aukso, tarnų ir tarnaičių, kupranugarių ir asilų.
Einant pro šalį Midjano pirkliams, jie, ištraukę Juozapą iš duobės, pardavė izmaelitams už dvidešimt sidabrinių; tie nusivedė Juozapą į Egiptą.
Juozapas įsakė pripildyti jų maišus javų, kiekvieno pinigus įdėti atgal į maišą ir jiems duoti davinį kelionei. Tarnai taip ir padarė.
Pinigus, kuriuos radome maišuose, atnešėme atgal iš Kanaano šalies. Kaip tad mes vogsime iš tavo valdovo namų sidabrą ar auksą?
Kiekviena moteris paprašys savo kaimynės ir savo įnamės sidabrinių bei auksinių indų ir drabužių; juos uždėsite ant savo sūnų ir dukterų ir taip išsinešite egiptiečių turtus.“
Kalbėk žmonėms, kad kiekvienas vyras iš savo kaimyno ir kiekviena moteris iš savo kaimynės paprašytų sidabrinių ir auksinių daiktų.“
Ir izraelitai padarė, kaip Mozė buvo sakęs; jie paprašė iš egiptiečių sidabrinių bei auksinių daiktų ir drabužių.Viešpats suteikė izraelitams malonę egiptiečių akyse, ir šie patenkino jų prašymą. Taip jie apiplėšė egiptiečius.
Jei jautis subado vergę ar vergą, tai savininkas sumokės vergo šeimininkui trisdešimt šekelių sidabro, o jautį užmuškite akmenimis.
Jei jos tėvas nesutinka jos išleisti už jo, tai jis sumokės tiek pinigų, kiek mokama kraičiui mergaitei.
Nuliesi keturiasdešimt sidabrinių pakojų dvidešimčiai lentų, kad po kiekvienos lentos kampu būtų pakištas pakojis.
„Kiekvienas atneškite Viešpačiui auką, laisva valia atneškite ją Viešpačiui: auksą, sidabrą, varį,
su keturiasdešimt sidabrinių pakojų – kiekviena lenta turėjo po du pakojus savo apačioje.
„Jei kas apsirikęs paimtų, kas Viešpačiui paskirta, ir tuo nusidėtų, aukos už savo kaltę sveiką aviną, kokį galima nupirkti už du šekelius pagal šventyklos šekelį.
Vyras nuo dvidešimties iki šešiasdešimties metų mokės penkiasdešimt šekelių sidabro pagal šventyklos šekelį;
Jei kas pažadėtų aukoti savo paveldėtą žemę, pašvęsdamas ją Viešpačiui, jos vertė bus nustatyta pagal sėją. Jei žemė apsėjama vienu homeru miežių, ji bus įkainota penkiasdešimt šekelių sidabro.
Kiekvienas įkainojimas bus daromas pagal šventyklos šekelį. Šekelį sudaro dvidešimt gerų.
iš izraelitų pirmagimių paėmė pinigus: tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt penkis šekelius sidabro pagal šventyklos šekelį.
Tai buvo sidabrinis dubuo, sveriąs šimtą trisdešimt šekelių, ir sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį, – abu indai buvo pilni smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;
Kūdikis vieno mėnesio amžiaus bus išperkamas už penkis šekelius sidabro pagal šventyklos šekelį, kurį sudaro dvidešimt gerų.
Jų dievų drožinius sudegink, neimk iš jų sidabro ir aukso, kadnepatektum į spąstus. Tai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, tavo Dievui.
ir turėsi galvijų bandas, avių būrius, aukso ir daugybę visokių dalykų, saugokis,
Atsimink Viešpatį, savo Dievą, nes Jis tau suteikia jėgų įgyti turtus, kad įtvirtintų sandorą, sudarytą su tavo tėvais, kaip yra šiandien.
Jis neturės daug žmonų, kad jo širdis nenukryptų, ir nekraus sau sidabro ir aukso.
Be to, jis turės sumokėti šimtą šekelių sidabro baudos, kurią atiduos moteriškės tėvui, nes jis apšmeižė Izraelio mergaitę. Ji bus jo žmona, ir jis negalės jos atleisti per visas savo dienas.
Neimk iš savo brolio palūkanų nei už paskolintus pinigus, nei už javus, nei už kurį nors kitą daiktą.Iš svetimo gali imti. Broliui gi skolink be palūkanų, kad Viešpats, tavo Dievas, tave laimintų visuose tavo darbuose žemėje, kurios eini paveldėti.
Savo krepšyje neturėk skirtingų – didesniųir mažesnių – svarsčių.Nelaikyk savo namuose didesnio ir mažesnio saiko.Naudok teisingus ir tikrus saikus bei matus, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda.
Visas sidabras bei auksas ir variniai bei geležiniai indai yra Viešpačiui pašvęsti; visa tai Viešpaties iždui.“
Pamačiau tarp daiktų prabangų apsiaustą iš Šinaro, du šimtus šekelių sidabro ir aukso gabalą, sveriantį penkiasdešimt šekelių. Aš jų užsigeidžiau ir juos pasiėmiau. Visa užkasiau į žemę, savo palapinės viduje, ir sidabras yra apačioje.“
Tada išlikę tavo šeimos nariai atėję parpuls prieš jį už sidabrinį pinigėlį ar duonos kąsnį ir prašys, kad paskirtų juos kunigais ir jie galėtų užsidirbti pavalgyti.“
Tarnas atsakė Sauliui: „Aš turiu ketvirtį šekelio sidabro ir jį atiduosiu Dievo vyrui, kad jis parodytų mums kelią.“
atsiuntė savo sūnų Jehoramą paskaralių Dovydą pasveikinti jį ir palaiminti, nes jis kariavo su Hadadezeru ir jį sumušė, o Hadadezeras buvo Tojaus priešas. Jehoramas atnešė Dovydui dovanų sidabrinių, auksinių ir varinių indų.Karalius Dovydas pašventė tuos daiktus Viešpačiui kartu su sidabru ir auksu, kurį jis buvo paskyręs iš visų užimtų tautų:
Taip buvo baigti visi darbai, kuriuos karalius Saliamonas padarė Viešpaties namuose. Po to Saliamonas atgabeno į šventyklą tai, ką jo tėvas Dovydas buvo pašventęs: sidabrą, auksą bei indus, ir sudėjo šventyklos sandėliuose.
Visi karaliaus Saliamono geriamieji indai buvo auksiniai; visi Libano miško rūmų indai buvo iš gryno aukso. Nieko nebuvo iš sidabro, nes Saliamono dienomis jis neturėjo vertės.
Tuomet Asa, paėmęs visą sidabrą ir auksą, likusį Viešpaties namų ir karaliaus namų ižde, pasiuntė per savo tarnus į Damaską Sirijos karaliui Ben Hadadui, Hezjono sūnaus Tabrimono sūnui, sakydamas:
Sirijos karalius jam tarė: „Gerai, eik! O aš pasiųsiu Izraelio karaliui laišką.“ Jis pasiėmė dešimtį talentų sidabro, šešis tūkstančius šekelių aukso, dešimt išeiginių drabužių ir išėjo.
Už surenkamus Viešpaties namuose pinigus nebuvo daromi reikmenys Viešpaties namams: sidabriniai dubenys, gnybtuvai, šlakstytuvai, trimitai ir auksiniai bei sidabriniai indai.Pinigus atiduodavo darbininkams ir už juos atlikdavo Viešpaties namų remontą.Nebuvo reikalaujama ataskaitos iš tų, kurie pinigus išmokėdavo, nes jie elgėsi ištikimai.
Asirijos karalius Pulas užpuolė kraštą. Menahemas davė jam tūkstantį talentų sidabro, kad jo ranka būtų su juo ir padėtų įsitvirtinti valdžioje.Menahemas visus pasiturinčius gyventojus apmokestino, kiekvieną po penkiasdešimt šekelių sidabro, kad galėtų sumokėti Asirijos karaliui. Taip Asirijos karalius apsisuko ir pasitraukė iš krašto.
pas vyriausiąjį kunigą Hilkiją sužinoti, kiek pinigų buvo surinkta prie Viešpaties namų įėjimo.
siuntė savo sūnų Hadoramą pasveikinti karalių Dovydą, laimėjusį karą prieš Hadadezerą. Tojas dažnai kariaudavo su Hadadezeru. Jis atsiuntė auksinių, sidabrinių ir varinių indų.Tuos daiktus karalius Dovydas paskyrė Viešpačiui kartu su sidabru ir auksu iš edomitų, moabitų, amonitų, filistinų bei amalekiečių.
Karalius padarė, kad sidabro ir aukso Jeruzalėje buvo kaip akmenų, o kedro medžių buvo kaip figmedžių, kurių gausiai auga slėniuose.
neskaičiuojant to, ką atgabendavo karaliui Saliamonui prekybininkai ir keliaujantieji pirkliai, Arabijos karaliai ir krašto valdytojai.
Pabaigę darbą, jie atnešė likusius pinigus ir grąžino karaliui bei Jehojadai. Už juos buvo padaryti indai Viešpaties namams: indai, reikalingi tarnavimui, aukojimo indai, taurės, auksiniai bei sidabriniai indai. Jie nuolat aukojo deginamąsias aukas Viešpaties namuose per visas Jehojados dienas.
Visose vietose, kad ir kur jis gyventų, tų vietovių žmonės tepadeda jam sidabru ir auksu, daiktais ir gyvuliais bei laisvos valios auka Dievo namams Jeruzalėje.“
Tu nugabensi sidabrą ir auksą, kurį karalius ir jo patarėjai padovanojo Izraelio Dievui, kurio buveinė yra Jeruzalėje,taip pat sidabrą ir auksą, kurį tu gausi Babilono krašte, kartu su tautos ir kunigų dovanomis, kurias jie padovanos savo Dievo namams, esantiems Jeruzalėje.
Šiandien pat grąžinkite jiems dirvas, vynuogynus, alyvų sodus bei namus ir dalį skolų: pinigus, javus, vyną ir aliejų, ką ėmėte palūkanų.“
Kai kurie šeimų vadai aukojo darbui. Tiršata davė tūkstantį drachmų aukso, penkiasdešimt šlakstytuvų, penkis šimtus trisdešimt kunigų apdarų.Kai kurie šeimų vadai – dvidešimt tūkstančių drachmų aukso ir du tūkstančius du šimtus sidabro minų.
Jei karalius sutinka, tebūna išleistas įsakas juos sunaikinti, ir aš duosiu dešimt tūkstančių sidabro talentų karaliaus iždui.“
Nors jis turi sidabro kaip smėlio ir drabužių kaip molio,bet jo rūbus teisusis vilkės, o sidabrą padalins nekaltasis.
Viešpaties žodžiai – tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas.
nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso.
Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą.Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti.
Aš įsigijau sidabro, aukso bei kitų turtų iš karalių ir kraštų; pasirūpinau giesmininkais ir giesmininkėmis, ir tuo, ką mėgsta žmonių sūnūs, ir įvairiausiais muzikos instrumentais.
Kur daug gėrybių, ten daug ir valgančių. Tad kokia nauda yra savininkui iš turtų? Nebent ta, kad jis mato juos savo akimis.
Jų kraštas yra pilnas sidabro ir aukso, ir nėra galo jų turtams. Jų šalis pilna žirgų ir kovos vežimų be skaičiaus.
Kodėl jūs leidžiate pinigus už tai, kas nėra maistas, ir dirbate už tai, kas jūsų nepatenkina? Klausykite manęs atidžiai ir valgykite tai, kas jūsų sielą atgaivins ir sustiprins.
Kaip auksas patamsėjo, kaip gryniausias auksas pasikeitė! Šventyklos akmenys guli išmėtyti visur gatvėse.
Iš mano tau duotų aukso ir sidabro papuošalų pasidarei vyrų atvaizdus ir paleistuvavai su jais.
kaip surenkamas sidabras, varis, geležis, švinas bei cinkas ir sumetamas į krosnį tirpdyti. Taip Aš savo rūstybėje jus surinksiu ir tirpdysiu.Taip, Aš surinksiu jus Jeruzalėje ir pūsiu į jus savo įtūžį, nuo kurio jūs sutirpsite.Kaip sidabras krosnyje ištirpdomas, taip ir jūs būsite tirpdomi. Tada jūs žinosite, kad Aš, Viešpats, išliejau savo rūstybę ant jūsų.“
Taršišas prekiavo su tavimi. Jis keitė savo sidabrą, geležį, šviną ir cinką į daugybę tavo prekių.
Statulos galva buvo iš gryno aukso, krūtinė ir rankos – iš sidabro, juosmuo ir strėnos – iš vario,
Tik tvirtovių dievą jis pagerbs, dievą, kurio nepažino jo tėvai. Jis pagerbs jį auksu, sidabru, brangiais akmenimis ir brangenybėmis.
Ji nesuprato, kad Aš jai daviau javų, vyno, aliejaus ir parūpinau daug sidabro bei aukso, kurį ji panaudojo Baalui!
Taip sako Viešpats: „Dėl trijų ar keturių Izraelio nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie parduoda teisųjį už sidabrą, beturtį – už sandalų porą.
Mes pirksime vargšą už sidabrą, beturtį – už sandalų porą, pelus parduosime vietoj kviečių.“
Ar laikyti nekaltais tuos, kurie naudoja neteisingas svarstykles ir apgaulingus svarsčius?
Aš jiems tariau: „Jei jums atrodo teisinga, užmokėkite man, o jei ne – nemokėkite!“ Jie pasvėrė mano užmokestį – trisdešimt sidabrinių.Viešpats tarė man: „Mesk juos į šventyklos iždą, tą aukštą kainą, kuria jie mane įvertino!“ Aš įmečiau tuos trisdešimt sidabrinių į šventyklos iždą.
Pamatęs, jog Jėzus pasmerktas, išdavikas Judas gailėjosi ir nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems trisdešimt sidabrinių,sakydamas: „Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują.“ Tie atsakė: „Kas mums darbo? Tu žinokis!“Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.
Bet Petras pasakė: „Sidabro nei aukso neturiu, bet ką turiu, tą duodu. Jėzaus Kristaus iš Nazareto vardu kelkis ir vaikščiok!“
žinodami, kad esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu,bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės.
aukso, sidabro, brangakmenių, perlų, švelnios drobės, purpuro, šilko, šarlacho, jokios kvapios medienos, jokių dramblio kaulo dirbinių, jokių brangmedžio rakandų nei vario, geležies, marmuro,