Kategorija
160 Biblijos eilutės apie tuos, kurie nuklydo arba atkrito nuo tikėjimo
Savo gyvenimo kelyje kartais žingsniuoju šviesiu ir aiškiu taku, o kartais – tamsiu ir painiu. Biblija moko, kad esu atsakingas už savo sprendimus ir pasirinktą kryptį.
Patarlių knygoje žodis „kelias“ minimas daugybę kartų. Jis reiškia ne tik fizinį taką, bet ir gyvenimo kryptį. Išmintingasis karalius Saliamonas ragina: „Apmąstyk savo kojų taką ir tegul visi tavo keliai būna tiesūs“ (Patarlių 4, 26). Taigi, pats turiu įvertinti ir pasirinkti teisingą kelią.
Kvailio ir išminčiaus keliai labai skiriasi. Kvailys eina tarsi per dygliuotą krūmyną, pilną kliūčių ir sunkumų. Tuo tarpu išminčius žingsniuoja lygiu, grįstu keliu, be kliūčių ir su šypsena veide (Patarlių 15, 19).
Mano kelio kokybė nėra atsitiktinumas. Ji priklauso nuo mano sprendimų ir požiūrio. Jei nuklystu nuo Dievo kelių, tai reiškia, kad pasirinkau eiti savo valia, užuot patikėjęs savo žingsnius Viešpačiui. Biblija perspėja: „Žmogaus širdis planuoja savo kelią, bet Viešpats nukreipia jo žingsnius“ (Patarlių 16, 9).
Jei jaučiu, kad nuklystu nuo Dievo kelių, dar ne per vėlu pataisyti kryptį. Pripažįstu savo atsakomybę ir prisiimu pasekmes už savo sprendimus. Nustoju kaltinti kitus ir priimu, kad Viešpats pareikalaus atsakomybės už mano pasirinkimus.
Patikėsiu savo kelius Viešpačiui, ieškosiu Jo išminties ir laikysiuos Jo įsakymų. Net jei ir suklydau, Dievo meilė ir malonė visada pasiruošusios mane vesti atgal į teisingą kelią. Kaip sako psalmininkas: „Nukreipk mano žingsnius pagal savo žodį ir neleisk jokiai nedorybei manęs valdyti“ (Psalmyno 119, 133).
Tad einu pirmyn atsimindamas, kad esu atsakingas už savo kelią. Renkuosi išmintingai ir pasitikiu Viešpačiu, kad Jis vestų mano žingsnius į pilnatvės gyvenimą, kurį Jis man yra paruošęs.
Jūs buvote tarsi klaidžiojančios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų Ganytoją ir Sargą.
Mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu. Bet Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus.
Mano tauta tapo paklydusia banda. Ganytojai ją suvedžiojo ir paklaidino kalnuose. Jie ėjo per kalnus bei kalvas ir užmiršo savo poilsio vietą.
Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių ir neitų į kalnus ieškoti nuklydusios?Ir jei surastų – iš tiesų sakau jums, – jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo nuklydusios.Taip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių.“
„Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kol suranda?Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečiųir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: „Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo avį, kuri buvo pražuvusi!“Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atgailos.
Levitai, pasitraukę nuo manęs, kai izraelitai nuklydo ir sekė paskui stabus, atsakys už savo kaltę.
Kurie kartą jau buvo apšviesti, paragavo dangaus dovanos, tapo Šventosios Dvasios dalininkais,paragavo gerojo Dievo žodžio bei ateinančio amžiaus jėgųir atpuolė, tų neįmanoma vėl atvesti į atgailą, nes jie kryžiuoja sau Dievo Sūnų ir išstato Jį viešai paniekai.
Ši dalis priklausys pasišventinusiems kunigams, Cadoko sūnums, kurie man ištikimai tarnavo, kai izraelitai ir levitai buvo nuklydę.
Bet jeigu, ištrūkę iš pasaulio purvyno Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu, jie ir vėl jame įklimpę pralaimi, tai jiems paskui darosi blogiau negu pirma.Jiems būtų buvę geriau iš viso nepažinti teisumo kelio, negu, jį pažinus, nusigręžti nuo jiems duoto švento įsakymo.Jiems nutiko taip, kaip sako teisinga patarlė: „Šuo sugrįžta prie savo vėmalo“, ir: „Išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne.“
Vargas jiems, nes jie pasitraukė nuo manęs! Pražūtis jiems, nes jie sukilo prieš mane! Aš išpirkau juos, bet jie kalbėjo melą.
turėdamas tikėjimą ir gerą sąžinę, kurios atsižadėjus kai kurių tikėjimo laivas sudužo.Iš jų yra Himenėjas ir Aleksandras, kuriuos atidaviau šėtonui, kad pasimokytų nebepiktžodžiauti.
Taigi matai Dievo gerumą ir griežtumą: nupuolusiems – griežtumas, o tau – gerumas, jei laikysies Jo gerumo, kitaip ir tu būsi iškirstas!
Todėl Aš užsirūstinau ant tos kartos ir pasakiau: „Visada jie klysta savo širdyse ir nepažino mano kelių.“
Daugelis pasipiktins, vieni kitus išdavinės ir vieni kitų nekęs.Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios.Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals.Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.
Jie yra išėję iš mūsų, tačiau nebuvo mūsiškiai. Jeigu jie būtų buvę mūsiškiai, jie būtų likę su mumis. Bet turėjo paaiškėti, jog ne visi yra mūsiškiai.
Broliai, jei žmogus įpuola į kokią nuodėmę, jūs, dvasiniai žmonės, pataisykite tokį romumo dvasia, žiūrėdami savęs, kad ir patys nebūtumėte sugundyti.
Mano broliai, jeigu kas iš jūsų nuklystų nuo tiesos ir kas nors jį atverstų,težino, kad, sugrąžindamas nusidėjėlį iš jo klystkelio, išgelbės sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių.
Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.
Jei tavo brolis įsižeidžia dėl maisto, tu jau nebesielgi iš meilės. Savo maistu nežlugdyk to, už kurį mirė Kristus!
Sugrįžkite, nuklydusieji vaikai. Aš atleisiu jums.“ Štai mes ateiname pas Tave, nes Tu esi Viešpats, mūsų Dievas.
Žiūrėkite, broliai, kad kuris iš jūsų nebūtų piktos, netikinčios širdies, atitolusios nuo gyvojo Dievo.Verčiau raginkite vieni kitus kasdien – kol dar sakoma „šiandien“, – kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta.
Todėl tvirtai stovėkite laisvėje, kuriai Kristus mus išlaisvino, ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!
Patikrinkite patys save, ar gyvenate tikėjimu. Ištirkite save! Ar nepažįstate savęs ir nežinote, kad jumyse yra Jėzus Kristus, jeigu tik nesate atmestini?
Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti.
Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!“
O visiems Jis kalbėjo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi.
Juk jūs tam pašaukti, nes ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis.
Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.
Juk ir mes kitados buvome neprotingi, neklusnūs, apgauti, vergaujantys įvairiems geiduliams ir malonumams, gyvenome pilni pykčio ir pavydo, neapkenčiami ir nekenčiantys vieni kitų.
„Ne kiekvienas, kuris man sako: „Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į Dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje.Daugelis man sakys aną dieną: „Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!“Tada Aš jiems pareikšiu: „Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!“
Nes ateis laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, pasikvies sau mokytojų, kad tie dūzgentų ausyse;jie nukreips ausis nuo tiesos ir atvers pasakoms.
Jeigu, pažinę tiesą, sąmoningai nusidedame, tada nebelieka aukos už nuodėmes,bet kažkoks baisus laukimas teismo ir liepsnojančio pykčio, kuris praris priešininkus.
O kreivais keliais kas nuklysta, tuos Viešpats nuves su piktadariais. Taika tebūna Izraeliui!
Jei kas mato nusidedant savo brolį, tačiau ne iki mirčiai, teprašo, ir Dievas duos jam gyvybę, būtent tiems, kurie nusideda ne iki mirčiai. Yra nuodėmė iki mirčiai, ir aš kalbu ne apie ją, kad būtų prašoma.
Daugelis – apie juos ne kartą esu jums kalbėjęs ir dabar net su ašaromis kalbu – elgiasi kaip Kristaus kryžiaus priešai.Jų galas – pražūtis, jų dievas – pilvas ir jų garbė – gėda. Jie temąsto apie tai, kas žemiška.
Silpnųjų nepastiprinote, sergančiųjų negydėte, sužeistųjų nesutvarstėte, paklydusių neparvedėte ir dingusių neieškojote, bet valdėte smurtu ir žiaurumu.
Jei teisusis nusigręš nuo savo teisumo, elgsis neteisingai ir darys visas bjaurystes, kurias daro nedorėliai, argi jis gyvens? Ne, jo teisumo darbai nebus jam įskaityti. Jis mirs savo nusikaltimuose ir nuodėmėse.
Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdo sukaustyti, –nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą,
kurie nuklydo nuo tiesos, tvirtindami, kad prisikėlimas jau įvykęs, ir tuo griauna kai kurių tikėjimą.
Žiūrėkite, kad kas neprarastų Dievo malonės, kad neišleistų daigų kokia karti šaknis ir nepadarytų vargo, suteršdama daugelį;
bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitiems skelbdamas, pats netapčiau atmestinas.
Kas dažnai baramas, bet užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus.
Ant uolos – tai tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: jie kurį laiką tiki, o gundymo metu atkrinta.
Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar sielvartas? Ar nelaimė? Ar persekiojimas? Ar badas? Ar nuogumas? Ar pavojus? Ar kalavijas?Parašyta: „Dėl Tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi avimis skerdimui.“Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo.Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis,nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas.Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.
Taip pat ir jus, kurie kadaise buvote svetimi ir priešiški mintimis ir piktais darbais, Dievas dabar sutaikėJo žemiškojo kūno mirtimi, kad pasirodytumėte Jo akyse šventi, tyri ir nekalti,jei tik išlaikote tikėjimą tvirti bei nepajudinami ir neatsitraukiate nuo Evangelijos vilties, kurią išgirdote, kuri paskelbta visai kūrinijai po dangumi ir kurios tarnu aš, Paulius, tapau.
Net iš jūsų atsiras tokių, kurie kreivomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius.
Kvailys pasakė savo širdyje: „Nėra Dievo.“ Jie sugedo, elgiasi bjauriai, nėra, kas gera darytų.Dievas pažiūrėjo iš dangaus į žmones, kad pamatytų, ar yra, kas išmano ir ieško Dievo.Jie visi atsitraukė, visi kartu sugedo. Nėra darančio gera, nėra nė vieno.
Viešpaties ranka nesutrumpėjo gelbėti ir Jo ausis neapkurto girdėti,bet jūsų nusikaltimai atskyrė jus nuo jūsų Dievo ir jūsų nuodėmės uždengė Jo veidą, todėl Jis nebegirdi.
nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.
Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera.
Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Todėl, broliai, dar uoliau stenkitės sutvirtinti savąjį pašaukimą ir išrinkimą. Tai darydami, jūs niekada nesuklupsite.
Nors taip kalbame, bet jums, mylimieji, tikimės geresnių, į išgelbėjimą vedančių dalykų.Dievas nėra neteisingas ir nepamirš jūsų darbo ir meilės triūso, kurį parodėte Jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems.Todėl trokštame, kad kiekvienas iš jūsų rodytų ankstesnį uolumą iki galo, kol pasieks visišką vilties užtikrintumą, –kad neaptingtumėte, bet sektumėte tais, kurie tikėjimu ir kantrybe paveldi pažadus.
O neprotingi galatai! Kas jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas Jėzus Kristus tarsi jūsų akivaizdoje nukryžiuotas, apkerėjo, kad nepaklustumėte tiesai?
Sakyk jiems: „Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats Dievas, – Aš nenoriu nedorėlio mirties, bet noriu, kad nedorėlis atsiverstų, paliktų savo piktus kelius ir gyventų. Nusigręžkite nuo savo piktų kelių! Kodėl jūs turėtumėte mirti, Izraelio namai?“
Argi nežinote, kad, pasiduodami kam nors vergauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kuriam paklūstate: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar paklusnumas, vedantis į teisumą.
Bet tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo.Toks žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Viešpaties –toks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.
Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite Jame,įsišakniję bei statydindamiesi Jame ir tvirtėdami tikėjimu, kaip esate išmokyti, kupini dėkingumo.Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų filosofija ir tuščia apgaule, kuri remiasi žmonių tradicijomis ir pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi.
Kūno darbai aiškūs: tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas,stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaika, pavydas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai,pavyduliavimai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai. Įspėju jus, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.
Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai,nes žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi,nemylintys, nesutaikomi, šmeižikai, nesivaldantys, šiurkštūs, nekenčiantys to, kas gera,išdavikai, akiplėšos, pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus negu Dievą,turintys dievotumo išvaizdą, bet atsižadėję jo jėgos. Šalinkis tokių žmonių!
Bet Elimas – magas (toks šito žodžio vertimas) – jiems priešinosi, stengdamasis atitraukti prokonsulą nuo tikėjimo.Tada Saulius, kitaip vadinamas Pauliumi, kupinas Šventosios Dvasios, įdėmiai pažvelgė į jįir tarė: „Ak tu, visokių klastų bei piktybių pilnas velnio vaike! Tu, teisumo prieše! Ar nesiliausi kraipęs tiesių Viešpaties kelių?
Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis pasiekė visus žmones, nes visi nusidėjo.
Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokslams,
Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu.Tai Viešpats padarė, ir mūsų akims tai nuostabą kelia.
Buvo tautoje ir netikrų pranašų, kaip ir tarp jūsų bus netikrų mokytojų, kurie paslapčia įves pražūtingų erezijų, išsigindami net juos atpirkusio Viešpaties, ir užsitrauks greitą žlugimą.
O kas išsižadės manęs žmonių akivaizdoje, ir Aš jo išsižadėsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.“
Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, gali nepagailėti ir tavęs.Taigi matai Dievo gerumą ir griežtumą: nupuolusiems – griežtumas, o tau – gerumas, jei laikysies Jo gerumo, kitaip ir tu būsi iškirstas!
Aš teisiu jus, o Izraelio namai, kiekvieną pagal jo kelius, – sako Viešpats Dievas. – Atgailaukite ir nusigręžkite nuo savo nusikaltimų, kad jūsų neteisybės jūsų nesunaikintų.Atsisakykite nusikaltimų, kuriuos darėte, įgykite naują širdį ir naują dvasią! Izraeli, kodėl tu turėtum mirti?Aš nenoriu mirštančiojo mirties, – sako Viešpats Dievas. – Atsiverskite ir būkite gyvi!“
Paleistuviai ir paleistuvės! Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešu.
Taip išaiškėja Dievo vaikai ir velnio vaikai: tas, kuris nevykdo teisumo, nėra iš Dievo; taip pat tas, kuris savo brolio nemyli.
Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta.
o kieno darbas sudegs, tas patirs nuostolį, bet jis pats bus išgelbėtas, tačiau kaip per ugnį.
Tiktai jūsų elgesys tebūna vertas Kristaus Evangelijos, kad atvykęs matyčiau, o jei neatvyksiu – išgirsčiau, kad gyvenate viena dvasia, viena siela kartu kovojate už Evangelijos tikėjimąir niekuo nesiduodate priešininkų išgąsdinami. Jiems tai yra žlugimo ženklas, o jums – išgelbėjimo, ir jis Dievo duotas.
„Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra pro juos įeinančių.O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa.“
Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.
Bet dabar, pažinę Dievą arba, tiksliau sakant, Dievo pažinti, – kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?!
Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų.
Tad jūs, mylimieji, iš anksto tai žinodami, saugokitės, kad, nedorėlių paklydimo traukiami, nenupultumėte nuo savo stiprybės.
Kas tu toks, kad teisi kito tarną?! Ar jis stovi, ar krenta – tai savajam Viešpačiui. Bet jis stovės, nes Dievas turi galią jį išlaikyti.Vienas išskiria vieną dieną iš kitų dienų, o kitam jos visos vienodos. Kiekvienas tedaro kaip yra įsitikinęs.
Tada Jėzus jiems kalbėjo: „Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: „Ištiksiu piemenį, ir kaimenės avys išsisklaidys.“
Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, nesikreipia į išdidžiuosius ir neina melo keliais.
tai to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nesitiki. Jis žiauriai jį nubaus ir paskirs jam dalį su neištikimaisiais.
Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.
Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės,nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.Praeina pasaulis ir jo geismai; kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.
Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas“?Gerai! Jos nulaužtos dėl netikėjimo, o tu laikaisi tikėjimu. Nesididžiuok, bet bijok!
Stebiuosi, kad jūs nuo To, kuris pašaukė jus į Kristaus malonę, taip greitai persimetate prie kitokios evangelijos,nors kitos nėra, yra tik jus klaidinantys žmonės, norintys iškreipti Kristaus Evangeliją.
žiūrėdami į tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų, kuris vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.
Argi nežinote, kad lenktynėse bėga visi, bet tik vienas gauna laimėtojo apdovanojimą? Taigi bėkite taip, kad laimėtumėte!Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro, norėdami gauti vystantį vainiką, o mes – nevystantį.Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas,bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitiems skelbdamas, pats netapčiau atmestinas.
„Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir mamonai.“
Aš skubotai tariau: „Esu atskirtas nuo Tavo akių.“ Tačiau Tu išgirdai mano maldavimą, kai šaukiausi Tavęs.
Jei sakome, kad bendraujame su Juo, o vaikščiojame tamsoje, – meluojame ir nevykdome tiesos.O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir Jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių.
težino, kad, sugrąžindamas nusidėjėlį iš jo klystkelio, išgelbės sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių.
Aš nesigėdiju Kristaus Evangelijos, nes ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki, pirma žydui, paskui graikui.
mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen.“
Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje.Mąstykite apie tai, kas aukštybėse, o ne apie tai, kas žemėje.
Kaip klusnūs vaikai, nepasiduokite ankstesniems savo neišmaningumo laikų geiduliams,bet, kaip šventas yra Tas, kuris jus pašaukė, taip ir jūs būkite šventi visu savo elgesiu,nes parašyta: „Būkite šventi, nes Aš esu šventas.“
Sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nevykdysite kūno geismų.Nes kūnas geidžia priešingo Dvasiai, o Dvasia – priešingo kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl negalite daryti visko, ko norėtumėte.Bet jei jūs Dvasios vedami, nebesate įstatymo valdžioje.
Nesuprasdami Dievo teisumo ir bandydami įtvirtinti savąjį teisumą, jie nepakluso Dievo teisumui.
Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį.
Taip sako Aukščiausiasis ir Prakilnusis, kuris gyvena amžinybėje, kurio vardas šventas: „Aš gyvenu aukštybėje ir šventoje vietoje su tais, kurie turi atgailaujančią ir nuolankią dvasią, kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgailaujančiųjų širdį.
Ir dabartiniu metu yra malone išrinktas likutis.Ir jei malone, tai ne dėl darbų, nes tada malonė nebūtų malonė. Bet jeigu darbais, tai jau nebus malonė; kitaip darbas nebūtų darbas.
Todėl pakelkite nuleistas rankas, sustiprinkite linkstančius keliusir ištiesinkite takus po savo kojomis, kad, kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų.
Jie nesunaikino tautų, kaip Viešpats jiems buvo įsakęs.Jie su pagonimis susimaišė ir išmoko jų darbus daryti.
Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pat kentėjimus patiria jūsų broliai pasaulyje.
Nė vienas gundomas tenesako: „Esu Dievo gundomas.“ Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo.Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas.Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.
Atpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Kristų Jėzų, mūsų Viešpatį.
Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals.Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.
Palaimintas žmogus, kuris nuolat prisibijo, o kas užkietina savo širdį, pateks į nelaimę.
O kam jų trūksta, tas aklas ir trumparegis, užmiršęs, kad yra apvalytas nuo savo senųjų nuodėmių.
Taigi, išteisinti tikėjimu, turime taiką su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kuria pasitikime, ir didžiuojamės Dievo šlovės viltimi.
Viešpatie, pamokyk mane savo kelio, kad vaikščiočiau tiesoje! Kreipk mano širdį Tavo vardo bijoti.
Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks Rašto žinovų ir fariziejų teisumo, – neįeisite į Dangaus karalystę.“
Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove, taip ir mes gyventume naują gyvenimą.
Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis – savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas.