Žinau, kad priespauda palietė daugelį mūsų. Tai abejingumo ir blogio aktas prieš artimą. Prisiminkime izraelitų istoriją Egipte – ilgus metus jie kentėjo vergijoje ir egiptiečių priespaudoje. Tačiau Dievas įsikišo ir išlaisvino juos iš priešų gniaužtų, padėdamas jiems pradėti ilgą kelionę į Pažadėtąją žemę.
Tai suteikia vilties, ar ne? Net ir sunkiausiais priespaudos momentais visada yra viltis geresniam rytojui. Dievas yra su mumis ir kviečia pasitikėti Jo išperkamąja galia. Kaip Jis išlaisvino izraelitus, taip gali išlaisvinti ir mus iš bet kokios priespaudos, kurią patiriame.
Juk ir pats Jėzus patyrė priespaudą. Jis buvo neteisingai suimtas, kankinamas ir nukryžiuotas. Tačiau Jo auka ant kryžiaus atnešė išgelbėjimą ir išlaisvinimą visiems, kurie Juo tiki. Jo gyvenimas ir mokymai įkvepia mus kovoti su priespauda ir siekti teisingumo bei teisumo šiame pasaulyje, kuris laikui bėgant vis labiau iškreipiamas.
Esame pašaukti būti pokyčių ir laisvės įrankiais šiame priespaudos pilname pasaulyje. Turime drąsiai pasisakyti prieš bet kokią neteisybę ir stengtis panaikinti priespaudą visomis jos formomis, pasitelkdami Jėzaus galią.
Biblija yra vertingas vadovas, padedantis apmąstyti priespaudą ir tai, kaip galime ją įveikti. Apmąstykime ją ir gyvenkime laisvėje, kurią Kristus mums suteikė ant kryžiaus.
Neskriauskite našlių ir našlaičių, ateivių ir beturčių. Nemąstykite pikta savo širdyse prieš savo brolį.“
Štai ką sako Izraelio Šventasis: „Kadangi jūs niekinate žodį, viliatės priespauda ir remiatės skriauda,jums šis nusikaltimas bus pavojingas, kaip aukštoje sienoje didėjantis plyšys: siena ūmai ir nelauktai sugrius;
Neapiplėšk beturčių dėl to, kad jie yra beturčiai, ir neskriausk nukentėjusiojo teisme,nes Viešpats gins jų bylą ir išplėš sielą tų, kurie juos plėšė.
Mokykitės daryti gera, ieškokite teisingumo, padėkite prispaustiesiems, apginkite našlaičius, užstokite našles.
Tegul gins jis tautos varguolių teises, gelbės beturčių vaikus ir sunaikins prispaudėją.
Izraelio vaikų šauksmas pasiekė mane. Aš mačiau jų priespaudą, kaip egiptiečiai juos engė.
Kas pajuokia vargšą, paniekina jo Kūrėją, o kas džiaugiasi nelaimės metu, neišvengs bausmės.
Vargas tiems, kurie leidžia neteisingus įstatymus ir užrašo neteisėtus sprendimus,kad pašalintų beturtį iš teismo ir paniekintų mano tautos vargšų teises, kad našlės taptų jų grobiu ir jie galėtų apiplėšti našlaičius.
Taip sako Viešpats: „Dėl trijų ar keturių Izraelio nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie parduoda teisųjį už sidabrą, beturtį – už sandalų porą.
Aš mačiau visą priespaudą, kuri yra šiame pasaulyje. Štai ašaros prispaustųjų, ir niekas jų nepaguodžia. Skriaudėjai galingi, bet nėra kam paguosti.
Jūs mindote silpnąjį ir imate iš jo mokesčius kviečiais. Jūs pasistatėte namus iš tašytų akmenų, tačiau negyvensite juose; užsiveisėte puikių vynuogynų, tačiau negersite jų vyno.
Ar ne tokį pasninką Aš pasirinkau: pašalinkite nedorybės pančius, išlaisvinkite pavergtuosius, suteikite laisvę prislėgtiesiems, sulaužykite kiekvieną jungą?
Vargas tiems, kurie planuoja neteisybes ir piktybę gulėdami lovose, kad įvykdytų jas rytui išaušus, nes jie turi tam galios.Jie užsigeidžia laukų – ir pagrobia juos, namų – ir atima juos. Jie apiplėšia žmogų ir jo namus, savininką ir jo nuosavybę.Todėl Viešpats taip sako: „Ruošiu šitai giminei nelaimę ir jos nenusimesite nuo savo sprandų, ir nevaikščiosite, iškėlę galvas, nes laikas bus piktas.“
Jis teisingai elgiasi su našlaičiais ir našlėmis, myli ateivį, duodamas jam maisto ir drabužių.
Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o apleidžiate teisingumą ir Dievo meilę. Tai turite daryti ir ano nepalikti!
Nuolankiųjų troškimą Tu girdi, sustiprini jų širdis, atkreipi savo ausį,kad gintum našlaičio ir prispaustojo teises, kad žmogus žemėje daugiau nebesiautėtų.
„Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu, – sako Viešpats, – išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos.“
Ateivio neskriausi ir nespausi, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto šalyje.Neskriauskite našlės ar našlaičio.Jei juos skriausi ir jie šauksis manopagalbos, Aš tikrai išklausysiu jų šauksmą.
Neišnaudok samdinio, kuris yra vargdienis ir beturtis, iš tavo brolių ar ateivių, kuris gyvena tavo apylinkėje.Užmokėk jam atlyginimą tą pačią dieną, dar saulei nenusileidus, nes jis neturtingas ir iš to gyvena, kad jis nesišauktų Viešpaties dėl tavęs ir tau nebūtų nuodėmės.
Kareivijų Viešpats sako: „Prispausti yra Izraelio ir Judo vaikai. Tie, kurie juos išvedė į nelaisvę, laiko juos ir nė nemano jų paleisti.Jų Atpirkėjas yra stiprus, kareivijų Viešpats yra Jo vardas. Jis rūpinsis jų byla ir suteiks kraštui ramybę, bet privers drebėti Babilono gyventojus.
Jie užsigeidžia laukų – ir pagrobia juos, namų – ir atima juos. Jie apiplėšia žmogų ir jo namus, savininką ir jo nuosavybę.
jam atsakyk: „Buvome Egipte faraono vergai, bet Viešpats mus išvedė iš Egipto galinga ranka.
Visi mano kaulai šauks: „Viešpatie, kas yra Tau lygus? Kas išlaisvina silpnąjį iš stipresnio už jį, vargšą iš plėšiko?“
„Aš ateisiu jūsų teisti ir nedelsdamas pasmerksiu žynius, svetimautojus, melagingai prisiekiančius, nusukančius samdinių algą, skriaudžiančius našles bei našlaičius, laužančius ateivių teises ir manęs nebijančius, – sako kareivijų Viešpats. –
„Elkitės teisiai ir teisingai, išlaisvinkite skriaudžiamuosius iš skriaudėjo rankų, o svetimšalio, našlaičio ir našlės neskriauskite ir nenaudokite prieš juos prievartos, nepraliekite nekalto kraujo šitoje vietoje.
Kai Viešpats po visų vargų, baimės ir kietos vergijos, kurioje vargote, jums suteiks ramybę,tada tyčiositės iš Babilono karaliaus, sakydami: „Kaip nurimo prispaudėjas! Įžūlaus miesto nebeliko!
Aš maitinsiu tavo prispaudėjus jų pačių kūnu, ir jie gers savo kraują kaip vyną. Tada kiekvienas kūnas žinos, kad Aš esu Viešpats, tavo gelbėtojas ir atpirkėjas, Jokūbo Galingasis.“
„Taip kalbėjo kareivijų Viešpats: „Teiskite teisingai ir būkite pasigailintys bei užjaučiantys vienas kitą!Neskriauskite našlių ir našlaičių, ateivių ir beturčių. Nemąstykite pikta savo širdyse prieš savo brolį.“
Aš regėte regėjau savo tautos priespaudą Egipte, išgirdau jos dejones ir nužengiau jos išvaduoti. Tad ateik čia, Aš pasiųsiu tave į Egiptą.“
Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos.Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna.
Izraelitai šaukėsi Viešpaties, nes Jabinas turėjo devynis šimtus geležinių kovos vežimų ir smarkiai spaudė izraelitus dvidešimt metų.
Atverk burną už neturintį balso byloje tų, kurie pasmerkti pražūčiai.Teisk teisingai ir apgink beturčių ir vargšų teises.
Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk. Mano siela pasitiki Tavimi. Tavo sparnų pavėsyje slepiuosi, kol praeis nelaimė.
Viešpaties Dievo Dvasia ant manęs, nes Viešpats patepė mane skelbti gerą žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams atidaryti kalėjimą;
Ginkite vargšus ir našlaičius, beturčių ir paniekintųjų saugokite teises.Vargšus ir beturčius iš nedorėlių rankų vaduokite!“
Jis gina teises prispaustųjų, alkaniems parūpina duonos. Kalinius išleidžia Viešpats.Viešpats atveria akis akliesiems, pakelia parpuolusius; Viešpats myli teisiuosius.Svetimšalį Viešpats saugo, našlaitį ir našlę globoja, o nedoriesiems užkerta kelią.
Nors aš būčiau vargų suspaustas, Tu atgaivinsi mane, Tu ištiesi savo ranką prieš mano priešų pyktį ir Tavo dešinė mane išgelbės.
Kas elgiasi teisiai ir kalba tiesą, kas paniekina priespaudos pelną, kas neima kyšių, kas užsikemša ausis ir nesiklauso kraują praliejančių, kas užmerkia akis ir nesigėri piktybėmis,
Todėl tie, kurie kenčia pagal Dievo valią, tepaveda savo sielas Jam, ištikimajam Kūrėjui, darydami gera.
Kai vargšai ir beturčiai ieškos vandens, bet jo neras, ir jų liežuvis džius iš troškulio, Aš, Viešpats, Izraelio Dievas, juos išklausysiu, nepaliksiu jų.
Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.
Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo, nes jų yra Dangaus karalystė.Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip prieš jus piktžodžiauja.Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus.“
Giedokite Viešpačiui, girkite Viešpatį, nes Jis išgelbėjo vargšo gyvybę iš piktadarių rankų!
Giedokite, dangūs! Džiūgauk, žeme! Kalnai, linksmai giedokite! Nes Viešpats paguodė savo tautą, pasigailėjo savo prispaustųjų!
Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.
Linksmai džiūgauk, Siono dukra! Šauk, Jeruzalės dukra! Tavo karalius ateina pas tave. Jis teisus ir atneša išgelbėjimą, nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asilės jauniklio.
Neskriausk ateivio. Jūs žinote, kaip jaučiasi ateivis, nes buvote ateiviai Egipto šalyje.
Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla,Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio,bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę.
„Aš, Aš guodžiu tave. Kas gi tu esi, kad bijai mirtingo žmogaus, žmogaus sūnaus, kuris yra lyg žolė?Tu užmiršai Viešpatį, savo Kūrėją, kuris ištiesė dangus ir sukūrė žemę. Tu nuolatos drebėjai dėl prispaudėjo, kuris siekė tave sunaikinti, žiaurumo! Kur dingo prispaudėjo žiaurumas?
Taip sako Viešpats: „Dėl trijų ar keturių Izraelio nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie parduoda teisųjį už sidabrą, beturtį – už sandalų porą.Jie sutrypia silpnuosius ir iškreipia romiųjų kelią. Tėvas ir sūnus eina pas tą pačią moterį ir suteršia mano šventą vardą.
Egiptiečiai paskyrė jiems prižiūrėtojus, kad juos prislėgtų sunkiais darbais. Jie pastatė faraonui sandėlių miestus Pitomą ir Ramzį.Bet kuo labiau egiptiečiai spaudė juos, tuo labiau jie gausėjo ir plito taip, kad egiptiečiai pradėjo bijoti izraelitų.Egiptiečiai vertė izraelitus tarnauti be gailesčio,apkartino jų gyvenimą sunkia vergyste prie molio, plytų bei visokių ūkio darbų ir juos negailestingai spaudė.
Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte,buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane.“Tada teisieji klaus: „Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme?Kada gi matėme Tave keliaujantį ir priėmėme ar nuogą ir aprengėme?Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?“Ir atsakys jiems Karalius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“
Tyras ir nesuteptas pamaldumas prieš Dievą ir Tėvą yra lankyti našlaičius bei našles jų sielvarte ir saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu.
„Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjų
Teisingumas yra atmestas ir teisybė pašalinta; tiesos nebėra miesto aikštėse, nešališkumas negali įeiti.Tiesos nėra; kas šalinasi pikto, pats yra apiplėšiamas. Viešpats tai matė, ir Jam nepatiko, kad nesilaikome teisingumo.
Jis nepaniekino ir nepasibjaurėjo sielvartaujančiojo kančiomis, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.
Štai nedorėliui Dievo skirta dalis ir prispaudėjų paveldėjimas iš Visagalio:jei jo vaikų padaugėja, jie skirti kardui; jo palikuonys nepasisotina duona.Kurie išliks po jo, tuos mirtis nuves į kapą ir našlės jų neapraudos.Nors jis turi sidabro kaip smėlio ir drabužių kaip molio,bet jo rūbus teisusis vilkės, o sidabrą padalins nekaltasis.
Dievas pakyla dievų susirinkime, dievams teismą daro:„Ar dar ilgai teisite neteisingai ir pataikausite nedorėliams?Ginkite vargšus ir našlaičius, beturčių ir paniekintųjų saugokite teises.Vargšus ir beturčius iš nedorėlių rankų vaduokite!“
Viešpats teis vyresniuosius ir savo tautos kunigaikščius. „Jūs jau prarijote vynuogyną. Beturčių nuosavybė yra jūsų namuose.Ką galvojate, skriausdami mano tautą ir daužydami beturčiams per veidus?“ – klausia Viešpats, kareivijų Dievas.
Tu sulaužei tautą slėgusį jungą, žmones plakusią rykštę, jos prispaudėjo lazdą, kaip Midjano dieną.
Vargas statančiam namus neteisybe ir kambarius – suktybėmis, kuris verčia artimą dirbti jam be užmokesčio ir neatlygina už darbą,
Tau, žmogau, Jis pasakė, kas gera ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir nuolankiai gyventi Dievo akivaizdoje.
Klausykite jūs, kurie praryjate beturtį ir pražudote krašto vargšus,sakydami: „Kada baigsis jaunas mėnuo ir galėsime parduoti javus? Kada baigsis šabas ir galėsime pasiūlyti kviečių? Kada galėsime sumažinti saiką, padidinti svorį ir apgaudinėti neteisingomis svarstyklėmis?Mes pirksime vargšą už sidabrą, beturtį – už sandalų porą, pelus parduosime vietoj kviečių.“Viešpats prisiekė Jokūbo pasididžiavimu: „Niekados nepamiršiu jų darbų!“
Laimingas, kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, kuris viltis sudėjo į Viešpatį, savo Dievą.Jis sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Jis ištikimas per amžius.Jis gina teises prispaustųjų, alkaniems parūpina duonos. Kalinius išleidžia Viešpats.
Tavo šalyje nebebus smurto ir tavo krašte – sunaikinimo bei griovimo. Tu vadinsi savo miesto sienas išgelbėjimu ir vartus – šlove.
„Neskleisk melagingų paskalų ir neprisidėk prie piktadario neteisingai liudydamas.Nesek paskui minią darydamas pikta ir neprisidėk teisme prie daugumos iškreipdamas teisingumą.Nepataikauk beturčiui jo byloje.
nes aš išgelbėjau vargšą, prašantį pagalbos, ir našlaitį, kuris neturėjo kas jam padėtų.To, kuris būtų pražuvęs, palaiminimas pasiekė mane, ir aš suteikdavau džiaugsmo našlės širdžiai.Teisumas man buvo rūbas, o teisingumas – apsiaustas ir vainikas galvai.Aš buvau akys aklam ir kojos raišam.Aš buvau tėvas beturčiams ir ištirdavau bylą, kurios nežinodavau.Aš sulaužydavau nedorėlio žandikaulius ir iš jo dantų išplėšdavau grobį.
Priimk, Moabai, mano išsklaidytuosius ir pabėgėlius, tegul jie gyvena pas tave. Būk jiems apsauga nuo sunaikintojo. Prispaudėjo nebėra, plėšimas baigėsi, niokotojai pašalinti iš krašto.
Jei iš tikrųjų pataisysite savo kelius ir darbus, jei teisingai spręsite bylas tarpusavyje,svetimtaučio, našlaičio ir našlės neskriausite, nekalto kraujo nepraliesite šitoje vietoje ir svetimų dievų nesekiosite savo pačių nelaimei,tada Aš amžiams paliksiu jus gyventi krašte, kurį daviau jūsų tėvams.
Tu buvai stiprybė beturčiui, apsauga vargšui nelaimėje, priebėga nuo audros, ūksmė karštyje; žiauriųjų rūstybė atsimušė kaip audra į sieną.
Jei paskolinsi pinigų mano tautos beturčiui, gyvenančiam šalia tavęs, nepasidaryk lupikas ir neapkrauk jo palūkanomis.Jei paimsi kaip užstatą savo artimo apsiaustą, privalai jam grąžinti jį iki saulės laidos.Nes tai yra jo vienintelis apsiaustas kūnui pridengti. Kuo kitu jis apsidengs miegodamas? Ir kai jis šauksis manęs, išklausysiu, nes esu gailestingas.
Viešpats paguos Sioną ir atgaivins visus jo griuvėsius, Jis padarys jo tyrus kaip Edeną, dykumas – kaip Viešpaties sodą. Linksmybė ir džiaugsmas bus ten, padėkos giesmės skambės.„Mano tauta, klausyk manęs, mano giminės, išgirskite mane! Įstatymas išeis iš manęs; mano teisingumas bus šviesa tautoms.
„Prakeiktas, kuris iškreipia teisingumą ateivio, našlaičio ir našlės byloje.“ Visa tauta atsakys: „Amen.“
Bet taip sako Viešpats: „Belaisviai bus atimti iš galiūno ir grobis išplėštas iš galingojo. Aš kovosiu su tais, kurie kovojo prieš tave, ir tavo vaikus išgelbėsiu.
Viešpats mėgsta teisybę ir nepalieka savo šventųjų, bet saugo juos per amžius. O nedorėlių vaikai pražus.
Aš padarysiu tave tvirta varine siena: nors jie kovos prieš tave, tačiau nenugalės, nes Aš su tavimi, tau padėsiu ir išgelbėsiu tave, – sako Viešpats. –Aš išgelbėsiu tave iš priešo rankos ir išvaduosiu iš rankos prispaudėjo.“
Jūs mindote silpnąjį ir imate iš jo mokesčius kviečiais. Jūs pasistatėte namus iš tašytų akmenų, tačiau negyvensite juose; užsiveisėte puikių vynuogynų, tačiau negersite jų vyno.Aš žinau, kiek daug yra jūsų nusikaltimų bei nuodėmių. Jūs persekiojate nekaltąjį, imate kyšius, iškraipote vargšo bylą vartuose.
Viešpaties ranka nesutrumpėjo gelbėti ir Jo ausis neapkurto girdėti,bet jūsų nusikaltimai atskyrė jus nuo jūsų Dievo ir jūsų nuodėmės uždengė Jo veidą, todėl Jis nebegirdi.
Krašto žmonės smurtauja ir plėšikauja, skriaudžia vargšus ir beturčius bei neteisėtai spaudžia ateivius.Aš ieškojau tarp jų žmogaus, kuris pastatytų sieną ir stotųsi spragoje tarp manęs ir mano tautos, kad jos nesunaikinčiau, bet nė vieno neradau.Todėl Aš išliejau ant jų savo pyktį ir rūstybės ugnimi sunaikinau juos. Jų darbus suverčiau ant jų pačių galvų“, – sako Viešpats Dievas.
Praėjus daug laiko, mirė Egipto karalius. Izraelio vaikai vaitojo dėl vergystės ir šaukė, ir jų šauksmas pasiekė Dievą.Dievas išgirdo jų vaitojimą ir atsiminė savo sandorą su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.Ir Dievas pažvelgė į Izraelio vaikus, ir ėmė jais rūpintis.
Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o paliekate, kas Įstatyme svarbiau – teisingumą, gailestingumą ir tikėjimą. Tai turite daryti ir ano neapleisti!
skelbti Viešpaties malonės metus ir mūsų Dievo keršto dieną, paguosti visus liūdinčius,įteikti liūdintiems Sione grožybę vietoj pelenų, džiaugsmo aliejaus vietoj gedulo, gyriaus drabužį vietoj apsunkusios dvasios. Juos vadins teisumo medžiais, Viešpaties sodiniais Jo šlovei.
bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę.Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną.
Kas nori girtis, tegul giriasi, kad supranta ir pažįsta mane, kad Aš – Viešpats, kuris vykdau malonę, teismą ir teisingumą žemėje, nes tai man patinka“, – sako Viešpats.
Jis teisingai teis beturčius ir nešališkai krašto romiuosius. Jis ištiks žemę savo burnos lazda, nužudys nedorėlį savo pūstelėjimu.
Gailestingumu sostas bus įtvirtintas, kad sėdintysis jame, Dovydo palapinėje, teisingai teistų, ieškodamas teisingumo ir skubėdamas įgyvendinti teisybę.
Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir neprarasti ryžto,tardamas: „Viename mieste buvo teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių.Tame pačiame mieste gyveno našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: „Apgink mane nuo mano priešininko!“Jis kurį laiką nenorėjo, bet po to tarė sau: „Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu,vis dėlto, kadangi šita našlė neduoda man ramybės, apginsiu jos teises, kad ji, vienąkart atėjusi, man akių neišdraskytų.“Ir Viešpats tarė: „Įsidėmėkite, ką pasakė tas neteisusis teisėjas.Tad nejaugi Dievas neapgins savo išrinktųjų, kurie Jo šaukiasi dieną ir naktį, ir dels jiems padėti?Sakau jums: Jis apgins jų teises labai greitai. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“
Neiškraipyk teisme ateivio ar našlaičio bylos ir neimk iš našlės drabužio kaip užstato.
Taip sako Aukščiausiasis ir Prakilnusis, kuris gyvena amžinybėje, kurio vardas šventas: „Aš gyvenu aukštybėje ir šventoje vietoje su tais, kurie turi atgailaujančią ir nuolankią dvasią, kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgailaujančiųjų širdį.
Paklydusių ieškosiu, išsklaidytas surinksiu, sužeistas aptvarstysiu, ligotas pastiprinsiu. Bet riebiąsias ir stipriąsias sunaikinsiu; ganysiu jas teisingai.“
Išsigandusioms širdims sakykite: „Būkite drąsūs ir nebijokite. Štai jūsų Dievas atkeršys ir atlygins. Jis ateis ir išgelbės jus.“
Aš tariau: „Klausykite jūs, Jokūbo vadai, Izraelio namų kunigaikščiai! Ar ne jūsų reikalas žinoti, kas teisinga?Tačiau jūs nekenčiate gero, o mylite pikta; nulupate odą nuo mano žmonių ir mėsą nuo jų kaulų.Jūs ėdate mano tautos kūną, nulupate jiems odą, sulaužote jų kaulus ir sukapojate į gabalus kaip puodui, kaip mėsą katilui.“Tada jie šauksis Viešpaties, bet Jis neatsakys jiems. Jis paslėps savo veidą nuo jų, nes jie elgėsi piktai.
Jis nenulauš įlūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio; jis įvykdys teisingumą iki galo.