Kategorija
98 Biblijos eilutės apie Trejybę
Galbūt ir tau, kaip ir man, kartais sunku suvokti Švenčiausiąją Trejybę. Juk kaip gali būti vienas Dievas trijuose asmenyse? Bet pagalvokime apie tai šitaip: Dievas yra amžinas ir begalinis, didesnis už mūsų žmogišką supratimą. Jau Pradžios knygoje 1:1 skaitome: „Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę. Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų.“ Čia matome ir Dievą, ir Jo Dvasią.
Naujajame Testamente Jėzus sako: „Tą dieną jūs suprasite, kad aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir aš jumyse“ (Jono 14:20). Šie žodžiai dar aiškiau atskleidžia Trejybės slėpinį – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, kurie yra vienas Dievas.
Pradžios knygoje 1:26 Dievas sako: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jie jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę, ir visus žemėje šliaužiojančius gyvius.“ Šis „padarykime“ ir „mūsų“ jau Pradžios knygoje užsimena apie Dievo Trejybę. Nuo pat kūrinijos pradžios Jėzus ir Šventoji Dvasia buvo su Dievu Tėvu, ir jie yra vienas. Tai – tikėjimo paslaptis, kurią priimame širdimi.
Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais! Amen.
išrinktiems išankstiniu Dievo Tėvo numatymu, Dvasios pašventinimu, kad būtų klusnūs ir apšlakstyti Jėzaus Kristaus krauju. Tepadaugėja jums malonė ir ramybė!
Ir Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums kitą Guodėją, kuris liktų su jumis per amžius, –Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes Jos nemato ir nepažįsta. O jūs Ją pažįstate, nes Ji yra su jumis ir bus jumyse.
Angelas jai atsakė, tardamas: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave; todėl ir gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.
Kai ateis Guodėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri ateina iš Tėvo, – Jis liudys apie mane.
Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Ir štai Jam atsivėrė dangus, ir Jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant Jo.Ir štai balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi.“
Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti vienai pašaukimo vilčiai.Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas.Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose.
Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu,
tai mums yra tik vienas Dievas Tėvas, iš kurio yra visa ir Jam esame mes, ir vienas Viešpats Jėzus Kristus, per kurį yra visa ir mes per Jį.
o Guodėjas – Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas atsiųs, – mokys jus visko ir viską primins, ką jums sakiau.
Bet kai ateis Ji, Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir praneš, kas dar turi įvykti.Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.Visa, ką turi Tėvas, yra mano, todėl Aš pasakiau, kad Ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.
Mat yra trys liudytojai danguje: Tėvas, Žodis ir Šventoji Dvasia, ir šitie trys yra viena.
Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“
Aš girdėjau Viešpaties balsą. Jis klausė: „Ką man siųsti? Kas bus mūsų pasiuntinys?“ Aš atsiliepiau: „Aš čia, siųsk mane!“
Priartėkite prie manęs ir išgirskite; nuo pat pradžios Aš nekalbėjau slaptai, Aš buvau anksčiau, negu tai įvyko. Dabar Viešpats Dievas ir Jo Dvasia siuntė mane.“
Viešpaties Dievo Dvasia ant manęs, nes Viešpats patepė mane skelbti gerą žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams atidaryti kalėjimą;
Tačiau jie maištavo ir vargino Jo šventą Dvasią, todėl Jis apsigręžė ir tapo jų priešu, Jis kovojo prieš juos.
„Štai mergelė taps nėščia ir pagimdys Sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu“, tai reiškia: „Dievas su mumis.“
Dar jam tebekalbant, štai šviesus debesis apgaubė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi. Jo klausykite!“
Vos tik išbridęs iš vandens, Jis pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią, tarsi balandį nusileidžiančią ant Jo.Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu esi mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi.“
Kai, visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pakrikštytas meldėsi, atsivėrė dangus,ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant Jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: „Tu – mano mylimasis Sūnus, Tavimi Aš gėriuosi.“
Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo Viengimio, pilno malonės ir tiesos.
juk ką Dievas yra siuntęs, tas kalba Dievo žodžius, nes Dievas teikia Dvasią be saiko.Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į Jo rankas.
Dėl to žydai dar labiau ieškojo progos Jį nužudyti, nes Jis ne tik laužė šabo įstatymą, bet ir vadino Dievą savo Tėvu, lygindamas save su Dievu.
O jeigu darau ir manimi netikite, tikėkite darbais, kad pažintumėte ir patikėtumėte, jog Tėvas manyje ir Aš Jame.“
kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei.Ir tą šlovę, kurią man suteikei, daviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:
Kartą, būdamas kartu su jais, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado, „apie kurį, – pasakė Jis, – esate girdėję iš manęs;nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia.“
Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai.Dievo dešinės išaukštintas, Jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir išliejo tai, ką dabar matote ir girdite.
Petras paklausė: „Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį, kad tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilikdamas dalį už žemę gautų pinigų?Argi nebuvo tavo tai, ką turėjai, ir ką gavai pardavęs, argi nebuvo tavo žinioje? Tai kodėl gi taip sumanei savo širdyje? Tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!“
O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje.Jis tarė: „Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje.“
šventumo Dvasia per prisikėlimą iš numirusių pristatytą galingu Dievo Sūnumi, – Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
Tačiau jūs gyvenate ne pagal kūną, bet pagal Dvasią, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra Jo.Jeigu Kristus yra jumyse, tai kūnas miręs dėl nuodėmės, bet dvasia gyva dėl teisumo.Jei jumyse gyvena Dvasia To, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai Jis – prikėlęs iš numirusių Kristų – atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse.
turiu būti pagonims Kristaus Jėzaus tarnas kunigiškoje Dievo Evangelijos tarnystėje, kad pagonių auka taptų priimtina, Šventosios Dvasios pašventinta.
Todėl maldauju jus, broliai, dėl Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Dvasios meilės, kad jūs kartu su manimi kovotumėte už mane maldose Dievui,
Dievas mums tai apreiškė per savo Dvasią, nes Dvasia visa ištiria, net Dievo gelmes.Kas iš žmonių žino, kas yra žmogaus, jei ne paties žmogaus dvasia? Taip pat niekas nežino, kas yra Dievo, tik Dievo Dvasia.
Kai kurie iš jūsų buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia.
Yra skirtingų dovanų, tačiau ta pati Dvasia.Yra skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats.Ir yra skirtingų veiksmų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visame kame.
Tas, kuris sutvirtina mus su jumis Kristuje ir mus patepė, yra Dievas,kuris ir užantspaudavo mus, ir davė Dvasios užstatą į mūsų širdis.
Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,kad atpirktų pavaldžius įstatymui ir kad mes įgytume įsūnystę.O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į jūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“
Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate užantspauduoti atpirkimo dienai.
Mąstykite taip kaip Kristus Jėzus,kuris, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs lygybės su Dievu,
Nes apipjaustymas esame mes, kurie tarnaujame Dievui Dvasia, giriamės Kristumi Jėzumi ir nesikliaujame kūnu.
Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis,nes Jame sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sutverta per Jį ir Jam.Jis yra pirma visko, ir Jame visa laikosi.
Todėl, kas tai atmeta, ne žmogų atmeta, bet Dievą, kuris ir davė mums savo Šventąją Dvasią.
Mes jaučiame pareigą visada dėkoti Dievui už jus, Viešpaties mylimi broliai, kad Dievas jus nuo pradžios išsirinko išgelbėjimui per Dvasios pašventinimą ir tikėjimą tiesa,kuriam Jis pašaukė jus per mūsų Evangeliją, kad įgytumėte mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus šlovę.
Ir neginčijamai didelė yra dievotumo paslaptis: Dievas buvo apreikštas kūne, išteisintas Dvasia, regėtas angelų, paskelbtas pagonims, įtikėtas pasaulyje ir paimtas į šlovę.
Bet kai pasirodė Dievo, mūsų Gelbėtojo, gerumas ir meilė žmonėms,Jis išgelbėjo mus ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo – Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu.Jis mums dosniai išliejo tos Dvasios per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų,
Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs tėvams per pranašus,o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.Jis, Dievo šlovės spindesys ir Jo esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis savo jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse,
tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip auką be dėmės Dievui, apvalys jūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad tarnautumėte gyvajam Dievui.
Kristus vieną kartą kentėjo už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnu numarintas, bet atgaivintas Dvasia.
Iš to pažįstame, kad pasiliekame Jame ir Jis mumyse: Jis davė mums savo Dvasios.Taigi mes matėme ir liudijame, kad Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Gelbėtoją.
Jonas septynioms Azijos bažnyčioms: malonė ir ramybė jums nuo To, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina, ir nuo septynių dvasių, esančių prieš Jo sostą,ir nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo Liudytojo, mirusiųjų Pirmagimio, žemės karalių Valdovo. Tam, kuris pamilo mus ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes,
Kiekviena iš keturių būtybių turėjo po šešis sparnus; aplinkui ir viduje jos buvo pilnos akių. Ir be paliovos, dieną ir naktį, jos šaukė: „Šventas, šventas, šventas, Viešpats, visagalis Dievas, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateina!“
Jis parodė man tyrą gyvenimo vandens upę, tvaskančią tarsi krištolas, ištekančią nuo Dievo ir Avinėlio sosto.
Ir Tėvas nieko neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui,kad visi gerbtų Sūnų, kaip gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, tas negerbia Jį siuntusio Tėvo.
Jėzus jam taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti? Kas matė mane, matė Tėvą! Tad kaip gali sakyti: „Parodyk mums Tėvą“?Nejaugi tu netiki, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje? Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu, bet Tėvas, esantis manyje, – Jis daro darbus.
Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.
kaip Dievas patepė Šventąja Dvasia ir jėga Jėzų iš Nazareto, ir Jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su Juo.
Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė prižiūrėtojais, kad ganytumėte Dievo Bažnyčią, kurią Jis įsigijo savo krauju.
O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.
Tai Dievas Kristuje sutaikė su savimi pasaulį, nebeįskaitydamas žmonėms jų nusikaltimų, ir davė mums sutaikinimo žodį.
Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimintas per amžius, žino, kad nemeluoju.
Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.
kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo Dvasią Jo pažinimui
Nes aš žinau, kad tai pasitarnaus mano išlaisvinimui dėl jūsų maldos ir Jėzaus Kristaus Dvasios pagalbos.
nuolat minėdami jūsų tikėjimo darbus, meilės triūsą bei vilties ištvermingumą mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje,žinodami, Dievo mylimi broliai, jūsų išrinkimą,nes mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia, ir su tvirtu įsitikinimu. Jūs žinote, kaip mes pas jus elgėmės jūsų labui.
Simonas Petras, Jėzaus Kristaus tarnas ir apaštalas, gavusiems su mumis lygiai brangų tikėjimą mūsų Dievo ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus teisumu.Malonė ir ramybė tepadaugėja jums Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus pažinimu.
Kas laikosi Jo įsakymų, pasilieka Jame ir Jis tame. O kad Jis mumyse pasilieka, žinome iš Dvasios, kurią Jis mums davė.
O liudijimas toks: Dievas mums suteikė amžinąjį gyvenimą, ir tas gyvenimas yra Jo Sūnuje.
„Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga“, – sako Viešpats, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina, Visagalis.
„Laodikėjos bažnyčios angelui rašyk: „Tai skelbia Amen, ištikimasis ir tikrasis Liudytojas, Dievo kūrinijos pradžia.
Ir girdėjau, kaip visi kūriniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose yra, skelbė: „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie palaiminimas ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius!“
Tada Viešpats Dievas tarė: „Štai žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, pažindamas gera ir bloga; ir dabar, kad jis, ištiesęs savo ranką, neskintų nuo gyvybės medžio ir nevalgytų, ir negyventų per amžius.“
Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties – viešpatavimas, jis vadinsis Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.
Bet Viešpats, Izraelio karalius, jo atpirkėjas, kareivijų Viešpats, sako: „Aš esu pirmasis ir paskutinysis, be manęs nėra kito dievo.
Juk mes Jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: „Mes irgi esame kilę iš Jo.“
Iš jų – tėvai, ir iš jų pagal kūną – Kristus, visiems viešpataujantis Dievas, palaimintas per amžius. Amen!
Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti vienai pašaukimo vilčiai.Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas.
Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą, aukštesnį už visus kitus vardus,kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žemeir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats.
Jį išvydęs, aš puoliau Jam po kojų tarsi negyvas. Bet Jis uždėjo ant manęs savo dešinę ir prabilo: „Nebijok! Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis,ir Gyvasis. Aš buvau numiręs ir štai esu gyvas per amžių amžius. Amen. Aš turiu mirties ir pragaro raktus.